Tu negimdei - CP..

sutinku absoliuciai. Deja, tas "netobulo buvimo" jausmas lydi ne tik "Cezario" mamas - tai toks bjaurus kirminas, kuris ima ir "pagrauzia"...

vandenyje, as manau, kad minti mano supratot apie tuos konsiliumus CP butinybei nustatyti... Nebukime naivios, kam reikia, tas gauna. Bet kuriuo atveju, cia jau off top

Tikriausiai ir manęs tas pats laukia, bet dabar jau bent žinosiu ir nebeskraidysiu padebesiais


Kaip džiugu, kad antrą pati pagimdėte


Oj... tikrai panašūs išgyvenimai, savęs kaltinimai, nusivylimas...Aš vaiką nuo pat pačios pirmos minutės turėjau, bent dėl to nesijaudinau
Kaip jūsų mažiukui dabar sekasi? Sveikas?

Ne visai sveikas. Bet dabartinės problemos nesusijusios su gimimo problemomis.

Po truputį kratausi tos savigraužos. Man atrodo, kad ji būdinga mamoms, linkusioms į perfekcionizmą - tokia ilgą laiką buvau. Sunku buvo įsisąmoninti ir priimti kitokį santykį su vaiku. Ir vis dėlto labai palengvėjo po to.

Sudėtingas ir ilgas gijimo procesas. Linkiu kantrybės ir stiprybės jį pereiti, išmokti šią pamoką iki galo. Jeigu atrodo labai nepakeliama, gal nepamaišytų ir protingo psichologo pagalba...

KAi pasiskaitau kitu isgyvenimus, tai galvoju mano CP tikrai buvo super lengvas tu saremiu skausmo tikrai dar nebuvo tokie tokie gimdos susitraukimai nuo 15 , o apie 18 jau operavo, nors vandenys buvvo jau nubege 15, paskui kiek ten tetrunka ta operacija, o po mazdaug 2 val ir kojas pradejau jausti, aisku keltis negalejau bet vaikelis su manim lovoj buvo ir kad pamaitinti tik pati sukinejaus sesutes ateidavo tik pakeisti sauskelnes 3 k per nakti net prireike jos juokesi, nes zindo jis visa nakti irgi matyt nebuvo isvarges po tokia lengvo jam gimimo, tai sugalvojo pasistirpinti Jom, sake lengviau ateiti pas mane (KGN juk ten viskas kitame aukste tik gimdyklos ir operacine, pooperacines palatos pirmame )nei laikyti vaikeli ir raminti jei verkia, aisku buvo pasiuliusios pasiimti, bet as tai tikrai nenorejau nebuvo man kada ten pavargti :)Vyrui irgi leido p asilikti, tik neprireike man tos jo pagalbos nes tik zindziau ir snaudziau is kart ismokau zindyti miegodama
As tai per pirma 17, per antra 20kg, kuriu nelikdavo per kelis pirmus men. O siaip as tai norejau ,akd vaikelis didesnis butu, nes maciau kaip sesuo vargo su zindymu , vien del mazo vaikelio svorio(gime 2,7kg) ,jie tokie vangus, silpnuciai. Nors irgi manau, tai nelabai pirklauso nuo priaugto svorio, nes sesuo buvo daug rpiaugusi. O kas juokingiausia ji tokia pati gan stamboka, bet pati gimusi tokia pat mazyte, o as atvirksciai gimiau 3,7 , o esu smulki
Pirmas gime 3,7 antra 3,9kg. Bet dukrytes buvo gana didele galvytes apimtis, net gydytoja nusistebejo, sako matyt del to buvo sunkoka istumti man ja, bet su dubeniu matut viska sgerai. TAigi isorine klubu apimtis visiskai noieko nereiskia, koks viduj dubuo.
DAbar galvoju svarbiausia rasti patikima gydytoja, kuris nuosirdziai ir teisingai patartu

Mano mažę apie pirmą nakties išoperavo, kokią antrą jau į palatą nuvežė, ir vaikas visą naktį gulėjo ir skaudžiai dūsavo, kiekvieną kartą atsikėpdama man į ausį. Stresinosi dar pupa Ir tik ryte normaliai pavalgė pirmą kartą. Kaip pagalvoju, pirmas tris naktis labai blogai miegojo, po to vis geriau. Tai išvargusi buvau baisiai, galėjau ir stovėdama kaip Mr. Bynas miegoti

Skaitančioms angliškai straipsnis apie siaurus klubus:

http://www.bellybell...pd#.UUtwplcfuvc

As irgi manau, kad visas ar bent jau beveik visas pagrauzia tas kirminas, kad kazko nepadariau, ne taip padariau ir pan. As pati buvau nusiteikusi greitai ir lengvai gimdyti, bet nebuvo labai greitai ir zinoma nebuvo lengva. Neiskentusi skausmo, pati prasiausi kad darytu cp ir greiciau, nes nebeturejau jegu stumti, bet gydytoja tik drasino, sakydama, kad ji mato jog puikiausiai pati pagimdysiu ir cp nera reikalo (dabar esu jai dekinga uz tai, kad neskubejo operuoti) bet mane grauzia kirminas, kad nesusikaupiau, kad leidau savo jegoms issekti, kad turejau buti ramesne, juk del savo kudikelio galejau susikaupti ir pasistengti labiau (zinoma taip atrodo dabar Kai nejauciu to skausmo). Dar nesustoju galvoti kodel nereikalavau tik gimusi kudikeli deti ant manes, o leidau kad tik parode nunestu po lempa apvalymui ir rengimui..... Kodel pirmomis dienomis pati primaitinau misineliu, o nesistengiau vel ir vel deti prie kruties, nors speneliai buvo labai skausmingi ir vaikelis po ilgo zindymo vis tiek nepasisotindavo.... Suprantu, kad neuzteko dar pieno is pradziu... dar visokie kirmineliai pagrauzia mane, beveik kasdien prisimenu gimdymo smulkmenas ir vis randu, kazka, ka noreciau pakeisti.... Dar turiu kirmina ir is nestumo laikotarpio: juk nekalbejau su pilvu...bet juk tai pirmas vaikelis, juk nezinojau, ka pilvui tureciau sakyti....jauciau siltus jausmus, galvodama apie busima kudikeli, bet jie visikai neprilygsta jausmams dabar. Dabar jau zinociau kaip sneketi su pilvu.... atrodo, kazkur skaiciau, kad visos mamos nori buti geriausiomis savo vaikuciams ir visos anksciau ar veliau save pagrauzia del ivairiausiu priezasciu. Pasak psichologu tai labai normalu. Bent jau pati dabar stegiuosi nedaryti nieko, del ko galetu tas kirminas mane pagrauzti, stengiuosi kuo daugiau ir kuo kokybiskiau leisti laika su savo vaikeliu. Galbut nebuvau pati geriausia gimdymo metu, bet nei vienas is musu neprisimena savo gimimo, manau neturetumeme to sureiksminti, svarbu kad vaikelis ir mama sveiki.... Bet turbut hormonai....

VISIŠKA TIESA

jauciausi keistai, tik buvau su pilvu, o dabar stai taip is niekur nieko nebera pilvo, o ant ranku kudikis, kazkaip truko to viso proceso gimdymo, ziuri i vaikuti ir negali patiketi kad jis tavo, kad jau viskas baigesi.

tiesą pasakius, man tada rūpėjo skausmas smarkus, atsiradęs nuslopus narkotikams, ir kad vaikas sveikas ir viskas iš esmės gerai.
Dėl to, kad maitinimą pienu teko nutraukti šiek tiek graužiuos, nors mano kaltės tame irgi maža.
Keistos tos moterys ....

Senas postas, bet gal dar autorė paskaitys. Tai štai - neįmanoma iš anksto nustatyti, ar dubuo per siauras. Nes jis nėra absoliučiai siauras - koks nors deformuotas, po lūžių, auglių pašalinimo ar pan. Šiuo atveju dubuo yra santykinai siauras, t.y. per siauras konkrečiam vaikučiui. Kadangi gimdymo metu tempiantis kaulų jungtims dubuo kiek paplatėja, o vaisiaus galvutė taip pat keičia formą, tai realiai niekaip iš anksto negalima sužinoti, ar konkreti moteris pagimdys konkretų vaisių pati, ar teks operuoti. Tai paaiškėja tik esant pilnam gimdos kaklelio išsiplėtimui, kai vaisius turėtų imti leisti gimdymo takais, o tai neįvyksta. Kodėl? Gal vaisiaus galvutė negali pakankamai adaptuotis, gal ji per daug sukaulėjus, gal jos forma ne ta ar ji ima ir ne taip pasisuka ar atsilošia.
Beje, net ir vieną kartą atlikus operaciją dėl santykinai (mediciniškai "kliniškai") siauro dubens, tai dar nereiškia, kad moteris negalės pagimdyti kitą kartą. Žinoma sėkmės tikimybė sumažėja, bet maždaug pusė tokių moterų, jei joms leidžiama, kitą vaikutį pagimdo pačios.

Ačiū už viltį Labai tikiuosi, kad sekantį savo vaikutį kada nors pagimdysiu pati
Mano mamai prieš dvidešimt su viršum metų matuodavo dubenį iš išorės ir neleido manęs natūraliai gimdyti. Tai tiesiog skaudu buvo, kad aš visą nėštumą į gimdymo kursus ėjau, knygas apie natūralų gimdymą skaičiau, dešimt valandų sąrėmius kenčiau, o viskas veltui.
Bet su laiku tos žaizdos tikrai gyja, nebegalvoju apie tai taip dažnai kaip anksčiau. Ačiū dar kartą už informaciją ir paguodą