Tu negimdei - CP..

Man pvz nieks visiškai neplovė smegenų prieš gimdymą(apskritai neįsivaizduoju kaip galima leistis kad kažkas juos plautų ir neturėt savo nuomonės ) ir pati neturėjau didelio tikslo pagimdyt tobulai ar būtinai natūraliai-kažkaip neitin ir skaičiau ir ruošiaus ,ėjau gimdyt su nuostata "visos gimdo ir aš pagimdysiu ,kaip bus taip bus".O liūdesys po cp vistiek buvo ,nepaisant mąstymo.Aišku,nesakau kad vien tik liūdesys ,buvo ir didelis džiaugsmas kad turiu vaiką.Bet nemanau kad tą liūdesio šleifą "padovanoja" tik manymas kad kokia aš bloga,jog nepagimdžiau pati,nebūtinai turi būti susiję gimdymo įsivaizdavimai su būsena po gimdymo.Manau genetiškai visgi moteriai užkoduota pagimdyti pačiai ir užtat tas liūdesys toks,necivilizuotas,ne iš proto ,o giluminis..Puiku jei jo nėra ,tačiau negalima jo"nurašyt" kaip už marazmus jei jis yra
Tiesa,nežinau kaip su siaurias klubais ,jei tikrai fiziologiškai neįmanoma pagimdyti natūraliai,tai tikrai reikia gerai padirbėt su savim ir viską daryti kad susigyventi su tokiu buvusiu(ir būsimais) gimdymais.Turiu pažįstamą,kyri labai smulkutė mažutė o abu vaikai itin dideli-jai tikrai jokių šansų nebuvo pagimdyt pačiai bet vistiek liūdėjo kažkiek laiko dėl to,manau tai natūrali reakcija.Bet su laiku,kiek žinau,susitaikė su situacija nes tai buvo vienintelis realus jos vaikų atėjimo kelias

Na ir man pazistamas tas jausmas... Jau beveik 2 metai praejo, o man vis dar sukirba, kad viskas galejo buti kitaip. Buvau nusiteikusi gimdyti naturaliai ir, jei tik bus imanoma, be epiduro, o apie CP net nebuvo minciu. Nors jau buvo svaite po termino, as buvau visiskai rami. Ir ka, viena diena gydytojai pakrapscius ten kazka, velai vakare prasidejo saremiai, dar reti ir nereguliarus, bet toookie ilgi ir skausmingi, kad net melstis pradejau. Laukiau tik ryto, norejau, kad nors vyras butu pamiegojes, ir sakiau viskas, vaziuosim i ligonine ir iskart epiduro prasysiu ir miegosiu miegosiu . Bet paryciais saremiai pasidare dazni reguliarus ir visai pakenciami . Islekem i logonine net nepavalge, nes maniau jau viskas, nespesiu . O ten vel jokio reguliarumo, bet skausmas pakeliamas, apie epidura net pamirsau. Gydytoja net pagyre, kaip sauniai laikausi. Po ilgos dienos, pasiturskenimu duse, jau vakare kaklelis atsidare 7 cm. Bet as jau ant koju nepastoviu... Aparatas saremiu nerode visa diena, kol galop akusere susiprato pakeist davikli... Jos pamaina baigesi ir ji isejo niekam nieko nepranesus apie ta sugedusi davikli . Gydytojai (vyrukas ir moteris, abu rezidentai) pasiule nuleist vandenis, kad viskas vyktu greiciau. Sutikau... Saremiai gulint pasidare nebepakeliami, sedet nebepajegiu, visa drebu... gerai kad vyras buvo. Akusere vis klausineja ar dar nenoriu, o as vis nenoriu . Vel reikia ant lovos gultis matuot tonus, kakleli tikrint... Saremiai tokie, kad po kiekvieno apsivemiu ir jau net nedrebu, bet purtausi, kviepuot nebemoku . O gydytojai ten kuiciasi ir vis nesutaria kiek atsidare ar 7 ar 7.5 cm . Vyras puole i panika ir pradejo jau rekt, kad "kanors darykit", na jie aisku pasake, kad nieko padaryt negali, o jei jis netiki, tai gali pakviest anesteziologe. Anesteziologe atejo visa nepatenkinta ir labai pasaipiai paaiskino jam, kad reikejo galvot anksciau. Tada vyras issikviete budincia vyr. gydytoja . Jinai issitrauke is aparato ta lapa kur saremiai uzfiksuoti ir pareiske, kad man gymdymas tik pries kelias valandas prasidejo ir normalu, kad dar gali testis, kad ir 20 valandu, atskaite morala, kad mes isvis atvaziavom gimdyt visai nepasiruose ir reikejo vaziuot kur nors kitur. As apsiverkiau. Norejau vyra uzmusti. Tik anesteziologei gal manes pagailo, ir ji pradejo mane masazuoti ir glostyti vis i ausi sakydama, kaip kvepuoti, nors man vistiek neiesejo, bet tas masazas taip sumazino skausma! Truputi pailsejau ir pasizadejau pakentet dar kelias valandas. Ji pamokino vyra ir akusere masazuot ir visi isejo. Jie dviese ten darbavosi be atvangos, bet buvo ne tas... Tu keliu valandu visai nepamenu, atrode, kad skausmas kankino be jokiu pertrauku. Galu gale, jau 2 val. nakties, i palata isirove vyr. gydytoja, liepe gultis ir stumt. Na pabandziau kazka ten padaryt . Gerai, sako, uzteks, ka renkiesi, ar skatinamuosius ar CP? Tik pasakiau, kad daugiau nebegaliu ir jinai, taip demonstratyviai atsidusus, iskart pakiso popierius pasirasyt operacijai... Kai padare nejautra, iskart apsigalvojau, norejosi sakyt - jau pailsejau, galiu toliau gimdyt .
Kai dave pabuciuot dukryte verkiau ne is laimes, o del to, kad ja tuoj isnes, jauciausi tokia kalta, kad ji gules kazkur viena plastmasinej lovelej, o ne mamai ant krutines...
Po to ilgai nedave ramybes visokios mintys, kad gal nereikejo vyro imt i gimdyma, kad reikejo iskart epiduro prasyt, skatinamuju, kad nereikejo nuleist vandenu, kad reikejo but drasesniai ir prasyt, kad mane ziuretu tik viena gydytoja (nes tas vyrukas labai skaudziai viska dare ir man vien ji pamacius sustodavo veikla), o gal isvis reikejo susitart su kokiu geru gydytoju, o ne pasitiket bet kuo. O labiausiai grauziausi, del to, kad pati pasirinkau operacija, vis neisejo is galvos tas gydytojos atsidusimas, jauciausi tokia nevykele...
Blogiausia, kad neturejau su kuo issikalbet, namie tai buvo uzdrausta tema, nes vyrui net bloga pasidarydavo prisiminus.
Taip ir nezinau, del ko is tikruju padarytas tas CP. Israse parasyta - suretejo saremiai ir sustojo gimdymo veikla. Nors man atrodo, kad niekas ten nesuretejo .
Mano gine mane itikinejo, kad tiesiog perdidelis vaikas (beveik 3800g), o as pati smulki ir tikrai buciau nepagimdzius, pats organizmas tam priesinasi. Bet as vistiek abejojau, juk pagimdo ir zymiai didesnius . Zodziu, dabar vel laukiuosi, visada svajojau, kad antra tai tikrai pavyks naturaliai pagimdyt, bet ji mane iskart nuteike planiniam CP. Net asaros istrysko... Bet pakalbejom ir pagaliau man daejo, kad nereikia taip sureiksminti to gimdymo, tai tik kelios valandos, o per visa gyvenima as vaikeliui galiu duoti daug daugiau. Svarbiausia juk sveikas vaikas. Jei galeciau, tuos visus straipsnius, kur rasoma, kad cezarinukai buna kazkokie ne tokie, tikrai uzdrausciau, nes tai netiesa! Ir as turiu to irodyma - sveika, grazia, protinga cezarinuke

Nu man irgi neplovė, bet po visų nėštumo kursų ir t.t., buvau nusiteikusi natūraliam gimdymui, gal dėl to ir tas nusivylimas.


kaip šaunu, kad ne viena aš tokia "jautruolė" irgi sunkus gimdymas mes su MB apie tai irgi nešnekame, draugės to nesuprastų, ir visi išgirdę tik tą patį kalba, kad svarbiausia sveikas vaikas. Aš tai suprantu, bet tas skausmas vis tiek nedingsta.

O dėl cezarinukų - jie tikrai ne kitokie nei kiti vaikai, pati esu cezarinukė, geriausia klasėje buvau, atsargi ir t.t. Daug kas sako, kad cezarinukai neatsargūs vaikai

Maniškis irgi labai atsargus, dar ir mus su vyru pamoko ko negalima daryti

Muce,tai žinoma kad tie cerazinukai ir sveiki ir gražūs Bet jūsų atveju kaip suprantu realių kliūčių pačiai pagimdyt kaip ir nėra,na,pirmą kartą nepavyko bet antrą kartą viskas gali būt kitaip.O tokias bjaurias gydytojas kaip jūsų..vietoj jūsų keisčiau į normalią,kuri nenuteikinėtų CP

Tikrai, pritariu klaarai. Keisčiau gydytoją ir bandyčiau vėl natūraliai gimdyti, tik šį kartą pasiinformuočiau labai gerai apie kvėpavimo technikas, skirtingas pozas, vyrą išmokyti irgi reiktų masažuoti. Mes viso to savo kursuose mokėmės, pravertė, nes pas man sąrėmiai labai stiprūs buvo, man net malšinančių leido, tik kad nieko nepadėjo, tik drebėti pradėjau baisiai nuo tų vaistų.

labas likimo drauges

as irgi pati neisgimdziau,nors pagal prognozes turejo vykti viskas sklandziai ir graziai...bet zmogus planuoja dievulis juokiasi (taip mama sako)
viskas prasidejo sklandziai...ryte 6 nubego vandenys,neskubant ,susitvarkome ir apie 8 pasirodome gimdymo namuose, 3cm, bet kadangi turejau ta nelemta streptokoka ar kaip ji ten,tai neisvengiau ir vaistu ,gimdymo eiga suletejo. Gulejau vonioje ir ant kamuolio sokinejau ir vaiksciojome be sustojimo (vyrui ant padu pusles susimyne), akusere nuostabia turejau, masazavo,guode, ramino tik jos deka,manau viskas laimingai pasibaige...per saremius ir vemiau ir akyse temo ir kliedejau, ir kakleli rankomis atidarinejo ir skatinimo gavau:oh apie epidura liepe pamirsti ... saukiau nesavu balsu...o pries vidurnakti turejau tik 8 cm,vaikas buvo pakibes ,niekaip i gimdymo takus nejo, paskutiniu valandu nepamenu,norejau mirti ,uzmigti,verkiau ,vemiau per visus galus. kaip pasirasiau operacijai nepamenu,tik prisimenu grazu anesteziologo balsa ir palengvejima...mazius gime 00.30 dideliausias 4.300, grazutis ,baltutis, leido pabuciuoti, tetis uz duru stovejo, lauke su mociute ant laido....naktis kosmariska, viena tamsoje,mazius atskirai... skambinau mamai,verkiu..uz ka tokios kancios,nes planavau greitai ir sklandziai...as nevykele,nepagimdziau ... mama guode kaip imanydama

skaudziausia buvo tai ir yra,kad drauges ,kurios pacios pagimde,su panieka balse..tau tai gerai ispjove ir viskas...o as praktiskai du gmdymus apturejau su visais saremiais ir tikrinimais iki paskutines stengiausi, bet yra kaip yra

ir dabar kai kas gal nezino,akis issprogdina...ka Cezaris..as tai tik naturaliai...tylia pagalvoju ,duok dieve ,kad jums viskas gerai ir lengvai,man taip nepavyko...ir su antru kazkaip neskubam
pagal viska tai normalu kaip pirmas gimdymas tiek tesiasi, bet ta diena as i gimdymo namus atvaziavau pirmoji,po manes dar 9 buvo.Visos pagimde pirma manes,o as likau paskutine ir sunkaisiai sekesi

labai sunkiai atsigavau po operacijos,buvau tiek istinusi kad akiu nejo atmerkti,kojos kaip pas drambli. Mama pamaciusi mane tokia apsiverke. Vyras paeme atskira privacia palata,tai kazkaip lengviau buvo kai vis kartu ramiai galejome buti.

O sunutis tai tikras karzygys, nezinau kodel sako ,kad cezariukai kitoki ... labai anksti pradejo ropineti, 9 men pats vaiksciojo, guvus, judrus, nuo gimimo nesirgo jokiomis ligomis, neskaitanat pora slogu,tik miegoti galetu geriau Maitinau pati, tik jis kazkaip nuo antros savaites sugalvojo,kad kruti zysti jam per sunkus darbas ir niekaip niekaip jos nebeeme, saukdavo iki pamelynavimo, o kruties neimdavo tai iki 7 men nutraukinejau savo piena ir maitinau is buteliuko.

Su vyru svajojeme apie antra vaikuti, bet as vis dar bijau.... bijau ....nezinau ar pasirysiu gimdyti pati...bet vel mes planuojame o dievulis juokiasi


labiausia zeidzia poziuris...tu nevykele...visos pagimdo ,o tu nepagimdei visos maitina, o tu ne ir kai kalba vejus apie cezariuku sveikta ir ju kitoniskuma

Benga, te daug balionėlių
Aš čia savo gimdymu skundžiuosi, o tu dar sunkesnį apturėjus Man paskutinės dvi valandos baisiausios buvo, kai mane iš vonios ištempė ir ant lovos paguldė, kad vaikui iš galvytės kraują paimtų. Va ten jau raičiausi, tokių skausmų gyvenime nesu turėjusi, jokios teisingos padėties nebebuvo, visaip skaudėjo, vienu žodžiu.. Tik nevėmiau, kiek pamenu..

Dėl draugių labai gerai suprantu, jos galvoja, kad mes mat "lengvai" pagimdėme, taip aristokratiškai, tik prapjauti reikėjo, o kad mes iš tikrųjų visą gimdymą perėjome ir dar baisiau ir ilgiau nei jos, nežino. Juk ką mes apie natūralų gimdymą išmanome.

Sėkmės jums planuojant, linkiu sėkmingo sekančio gimdymo. Beje, kokia tavo diagnozė? Kodėl vaikiukas pakibo? Gal irgi siauri klubai?

Aciu

ne, mano klubai normalus, buvau kaip reikalas issiskleidusi. Tiksliai net nezinau,kodel nejo i gimdymo takus..prisimenu tik kaip apziurint daktare sukisusi rankas sake...ooo iki vaiko kaip iki Everesto,neina zemyn...didelis,gal kad buvo

as dabar jau nebepergyvenu, visi sunkumai praeity,turiu grazuoli stipruoli, ko daugiau teveliams bereikia

manau pasimirs viskas, jau dabar pasimirsta


Musu nauji gimdymo namai, tai salygos visos geriausios, gimdyklos naujos, grazios,svarios,leidzia isisdirbineti kaip nori. Jeigu viskas sklandziai eina...nori vonios prasau, nori klupeti-klupek,nori vaksioti vaiksciok, maniskis net sokolado bego pirkti,akusere liepe , kad jegu tureciau...bet kai protas aptemsta tai visai nebesvarbu kas ir kaip, galvoji,kad tik viskas pasibaigtu greiciau

man leido kartu ir skatinancius ir raminancius..nuo ju alpau,purciausi, vemiau,vidurius paleido o skausmas nezmoniskas buvo

Na as tik tiek parasiau apie savo gine, tai noreciau reabilituoti ja dabar Is tiesu ji puiki gydytoja, puikus zmogus, visada yra uz naturaluma ir pan., ji seniai priimineja gimdymus ir tiesiog kalbejo is savo patirties. Ji sake, kad aisku bus kaip as noresiu, bet sake nusiteikti, kad antras vaikelis, labai didele tikimybe, kad bus didesnis ir ji bus linkusi siusti mane CP. As ja pasitikiu 100%, todel, jei ji matys kazkokiu problemu, del kuriu negaleciau pati, as nerizikuosiu nei savo, nei vaikelio sveikata, nes ir tas CP dabar nebeatrodo toks baubas. Be to, kai viskas suplanuota, sutarta, juk ir vyras salia gali buti ir vaikeli jam ant krutines uzdeda, o gal, jei labai paprasyciau, ir man uzdetu .

Suprantu, ka tau teko patirti . Kol as gimdziau, nesuskaiciuoju, kiek girdejau kudikiu gimstant kaimyninese gimdyklose. Tai vare i nevilti. O ta naktis po operacijos buvo baisiausia gyvenime, kai girdi kazkur verkia kudikiai ir galvoji, kad cia vis maniskis, o vyras is ligonines isvarytas jau, nes naktis . Atrodo turetum miegot, ilsetis, bet negali...

O kitu zmoniu nuomone, tai zinai... Lengva jiem kalbeti, kai nieko panasaus nepatyre. Manes tai nieks nesupranta, kodel as isvis nesitariau, juk butu iskart CP padare ir ramu, kam tos kankynes . Dukryte maitinau iki 1 metu 10 menesiu, tai irgi blogai, nes kaip gi taip galima, jau labai negrazu! Tai kaip bebutu, visiems neitiksi

Ech... tada ir pamokeles lankiau, buvau psichologiskai pasiruosusi ir atrodo kviepuot mokejau, vyras masazus visus zinojo, bet... visa tai padejo tik kai skausmas buvo dar pakenciamas. Visi tie dalykai tikrai padejo istverti n valandu gimdymo, bet paskui tik surakindavo visa kuna, atrodo net plaucius suspausdavo, kad ikvepti nebegali, nors ir zinai, kad tuo metu vaikelis negauna deguonies, bet nieko negali su savimi padaryti, kunas neklauso .

Ok,jei pasitiki tai pasitiki,vadinas nebėra prasmės daugiau tęsti šitos temos
Bet pabaigai tik galiu pasakyti kad mano pirmagimė irgi buvo pakankamai didelė(4,200) o per antrą nėštumą ginekologė lygiai taip pat kalbėjo-antras vaikas daug šansų kad dar didesnis,pirmas cp taip kad ir antras cp.Ir rezultate -natūralus gimdymas(daug lengvesnis nei pirmas ir trumpesnis(pirmas-24 val),vaikas -tokio paties svorio kaip ir pirmas (nedidesnis nei vienu gramu )Tiesa,per antrą nėštumą labai stengiaus nepriaugti tiek, kiek per pirmą,bijojau ir kad sunku bus daug priaugus gimdyt ,ir kad kūdikis užaugs didelis ir bus tokį sunku išgimdyt
Kūnas kitą kart gali ir daug geriau "klausyti"
O planinį cp tai tikrai manau kad daug lengviau "pakelti"-man irgi cp darė prie pilno atsidarymo,po paros nesėkmingo gimdymo,po didelio skatinimo ir pan.. tai manau kad savaime ta reakcija tokia ne itin džiugi reziumė gaunas..
Ir pirmoji naktis lygiai tokia pati buvo kaip jūsiškė