QUOTE(so.am.i @ 2015 04 13, 10:39)
Girdejau ir as savo adresu tokiu teiginiu, kai tik sakini pradedavau fraze " kai as pagimdziau...", kai kurios pataisydavo, kad nepagimdziau, isoperavo (beje, visos gimdziusios naturaliai, lyg noredamos pabrezt savo kazkoki tai pranasuma). Bet zinokit, man nusispjaut, nes mano tikslas buvo VAIKAS, o ne gimdymo procesas. Del cp (nors ir ekstra) labai dziaugiuosi, atsigavau iskart, kai tuo tarpu siurpau skaitydama naturaliai gimdziusiu aimanas ir bedas, kad i wc negali nueit, kad klizmuciu reikia, kad siules iplyso ir reikia siut is naujo, kad uzsiliko siuliuku, kurie braizo vyro " dziaugsma" ir kelia diskomforta abiems. Atskaudejo uz jas vien skaitant
Euforija pajutau, kai operacijos metu isgirdau, kaip verkia mano vaikas. Supratau - gyvas ir man daugiau niekas nebuvo svarbu, netgi tai, kad pamaciau savo mazyle vos porai minuciu, jau suvyniota, nuprausta. Nesu motinos tereses tipo moteris, esu daugiau egoiste ir tikrai savo vaiko nemyliu maziau del to, kad nestenejau 24 valandu skausmuose. Uzjauciu tas, kurios kencia del to, kad gimde ne tuo issvajotu budu....
na, nesuprantu, kam lyginti CP su natūraliu gimdymu. Nesvarbu net į kurią pusę svarstykles bandom sverti
nereikia vienoms su kitomis lygintis, kiekvienai savo... aišku juk, kad visur yra ir pliusų, ir minusų...
Mes visos mamos, jei pagimdėm - natūraliais gimdymo takais ar CP. Kažkokių kvailysčių pilnos kai kurių galvos, varo panos vienos kitoms kompleksus..
O kai kurios ir pačios, turėjusios nerealių lūkesčių, sau kompleksus įsikalba