Sveikos,
perverčiau visas temas, bet viena panaši jau baigta buvo, tad pradedu naują.
Visą savo nėštumą svajojau apie normalų gimdymą, lankėme su MB nėščiųjų kursus, apsilankėme gimdymo namuose, jau buvau susiplanavusi, kad gimdysiu arba vonioje, arba ant gimdymo kėdutės, ir kas baisiausia - buvau tokia tikra. Gimdymo dienai atėjus, pirmas 10 val viskas sklandžiai ėjosi, kaklelis kas valandą po centimetrą atsidarinėjo, tik vaiko galvytė niekaip nesistatė, stūmiau dvi valandas nevalingai, jau su baisiausiais skausmais, su mintimi, kad man galas. Gydytojai tik tada susizgribo, kad kažkas ne taip, kai žali vandenys nutekėjo ir vaiko širdelės rimtas silpo.. Tad tik greitai į operacinę. Štai taip. Diagnozė - siauri klubai. Ir niekas man to prieš gimdymą nesakė, mat mano ginekologo nuomone, dubens kaulus galima tik dvejais būdais matuoti - rentgenu, kas aišku nėštumo metu negalima, ir prapjovus. Kito būdo jis nemato.
Po CP ilgą laiką pykau ant gydytojų, ant savęs, jaučiausi sumautai... Liūdėjau, verkiau pasislėpusi, nes niekas nesuprastų, sakytų, juk turi sveiką vaiką, pati sveika, nėra priežasties liūdesiui. Bet va jausmas buvo, ir dar dabar kartais aplanko, jau praėjus daugiau nei metams nuo dukrytės gimimo.
Ir labai skaudu, kai draugė, gimdžiusi keturias valandas, man pasakoja, kaip jai matai skaudėjo. Tai tada atrodo taip tragikomiška, kad ji, turėjusi mano svajonių gimdymą, tuo skundžiasi ir visiškai nevertina.
Pasidalinkime.
apgailestauju, kad viskas susiklostė ne pagal norą ir planą bet juk svarbiausia, kad buvo priimtas teisingas sprendimas, geriausias Jums ir kūdikiui. Nesuprantu, kai moterys labai didžiuojasi natūralu gimdymu rizikingomis aplinkybėmis ir planuoja CP nuo pirmo nėštumo mėnesio - visi kraštutinumai blogai. O Jūsų atveju juk svarbiausia, kad viskas gerai pasibaigė, su nėštumo ir kūdikėliais mažai kas nuo mūsų planų priklauso
Kadangi man buvo planinis CP, gal spejau moraliskai pasiruost, tai man jokio skirtumo kaip mano vaikelis atejo i si pasauli, svarbiausia, kad sekmingai
QUOTE(Fungu @ 2013 03 14, 21:37)
Gydytojai tik tada susizgribo, kad kažkas ne taip, kai žali vandenys nutekėjo ir vaiko širdelės rimtas silpo.. Tad tik greitai į operacinę.
Moterys, na pradekite gyvenime vertinti ka turite, tik dziaukites kad sveikas vaikas gime. Nereikia gyventi svajoniu pasaulyje, na gi beveik niekada gyvenime nebuna taip, kaip planuoji, jei taip rimtai viska imti tai galima nusidepresuot iki galo. Svajoniu gimdymas, svajoniu darbas, svajoniu zindymas, svajoniu vaikai, svajoniu senatve-taip uzsiciklinus jokio grozio gyvenime nepamatysite, nes didele tikimybe kad tobulai neissipildys. Pavykes gimdymas yra tas, kai jo rezultate vaikelis saugiai atkeliauja i pasauli, o jusu atveju butent taip ir buvo.
na čia turbūt jautrioms moterims tokios mintys kyla ir labai sureikšminama viskas, bet tikrai reikia svarbiausia džiaugtis sveikais vaikučiais
QUOTE(Snieguota_Ela @ 2013 03 14, 23:13)
Moterys, na pradekite gyvenime vertinti ka turite, tik dziaukites kad sveikas vaikas gime.
Esu praktiškai mąstantis žmogus, visa tai, ką parašėte, žinau. Ir dėkoju kartu Dievui už gydytojus, nes gali būti, kad be operacijos numirusi būčiau. Bet ir kaltinu juos kartu dėl to, kad nepamatavo klubų anksčiau, kad aš nebūčiau sau tų nereikalingų minčių dariusis, kursus lankiusi, pinigų mokėjusi ir t.t.. Manau, jei iš anksto būčiau žinojusi, kad manęs laukia CP kaip pas Sraigę, būčiau su ta mintimi susitaikiusi ir ramiai dabar gyvenčiau, be šito kartkartėm nelauktai užplundančio skausmo ir nusivylimo, kad ne pati gimdžiau.
Žinau, skamba nelogiškai, bet taip yra. Ir kas tai supras, to nepatyręs.
QUOTE(Fungu @ 2013 03 15, 01:31)
na beveik kiekviena moteris nori pagimdyti naturaliai, ir sako jei cezario pjuvi daro tai negimdai, bet niekas neuzsimina kad tai juk operacija ir is tikruju pavojinga, tad manau reiktu dziaugtis kad jus tokia saunuole tiek laiko stumet ir tik veliau gydytojai susisgribo. Turetumet didziuotis savimi kad 9 menesius nesiojote kudikeli pilvuke ir jis gime sveikas
Na nežinau, iš tikrųjų nesuprantu. Nematau skirtumo natūraliai ar Cp, svarbu viskas sėkmingai. Ir nemanau, kad čia reikėtų sureikšminti pasirinkimą, nes svarbiausias medikų žodis situacijoje. O dėl klubų kartais tik gimdymo metu paaiškėja, būna, kad prognozuoja - nepagimdys, o viskas būna natūraliai, būna, kad pamato neišeis.
Merginos, jeigu jus mažiau tupėtumet forumuose ir apie gimdymus skaitytumet (čia tokioms jautrioms skiriu, kurios žūtbūt norėjo pačios, o buvo CP), būtų daugiau naudos. Gimdymo tikslas - gauti sveiką vaiką ir sveiką gimdyvę. Kokiu būdu - par makštį ar CP - jokio skirtumo. Manau, tai tiesiog mados reikalas, taip "užsiparinti". Gyvenkit jau ir džiaukites vaiku.
QUOTE(Fungu @ 2013 03 15, 01:31)
Esu praktiškai mąstantis žmogus, visa tai, ką parašėte, žinau. Ir dėkoju kartu Dievui už gydytojus, nes gali būti, kad be operacijos numirusi būčiau. Bet ir kaltinu juos kartu dėl to, kad nepamatavo klubų anksčiau, kad aš nebūčiau sau tų nereikalingų minčių dariusis, kursus lankiusi, pinigų mokėjusi ir t.t.. Manau, jei iš anksto būčiau žinojusi, kad manęs laukia CP kaip pas Sraigę, būčiau su ta mintimi susitaikiusi ir ramiai dabar gyvenčiau, be šito kartkartėm nelauktai užplundančio skausmo ir nusivylimo, kad ne pati gimdžiau.
Žinau, skamba nelogiškai, bet taip yra. Ir kas tai supras, to nepatyręs.
Žinau, skamba nelogiškai, bet taip yra. Ir kas tai supras, to nepatyręs.
tikrai taip.Aš patyriau irgi CP(taip pat extra atvejis) .Tai ką galiu pasakyt-logika sau o hormonai sau ir nieko čia nepadarysi,deja.Užtat labai gerai suprantu jūsų būseną ir labai jus užjaučiu.Ir patariu ieškot žmogaus,kuris nebūtinai būtų pats praėjęs tokį kelią bet turėtų savybę mokėti išklausyti ,užjausti ir palaikyti-tiesiog pokalbis su tokiu žmogumi gali būti pagalba jūsų atveju
O tas skausmas su laiku praeis,vis mažės..Man pilnai praėjo kai antrą vaiką pagimdžiau pati
p.s.SM iš esmės turbūt nėra ta vieta,kur galit tikėtis palaikymo ir supratimo jūsų atveju..Reik būt stipriai kad pajėgt atsiriboti nuo tokių komentarų kad"svarbiausia rezultatas o visa kita dzin"...Geriausia manau neskaityt tokių rašliavų
Dėl skirtingų komentarų nesijaudinu, ačiū visoms pasisakiusioms, juk sakiau, kad kas to nepatyrė, nesupras. O visa tai, kad svarbiausia, jog aš ir vaikas sveikas, suprantu labai gerai galva. Tik va kaip jūs klaara sakote, galva atrodo dirba, bet hormonai ar kas tai bebūtų irgi. Ir atrodo nei kokia jautruolė nesu nei ką Galvojau, gal susirinks būrelis panašaus likimo moterų pasiguosti ir būtų įdomu, kaip tas depresyvas mintis nugalėti galima. Nes jau atsibodo
p.s.SM iš esmės turbūt nėra ta vieta,kur galit tikėtis palaikymo ir supratimo jūsų atveju..Reik būt stipriai kad pajėgt atsiriboti nuo tokių komentarų kad"svarbiausia rezultatas o visa kita dzin"...Geriausia manau neskaityt tokių rašliavų
[/quote]
na aš manau, kad koks pasakymas, toks ir atsakymas. O ką atsakyti į tokius pamąstymus jautruoliškus..
[/quote]
na aš manau, kad koks pasakymas, toks ir atsakymas. O ką atsakyti į tokius pamąstymus jautruoliškus..