Frontera tokia jau suaugusi damutė!
Kailiukas - m-m-m-m... Taip ir norisi ją paglostyti. 
Kaip man patiko žaidimų kompleksas. O dar labiau - kačiukai su juo žaidžiantys...
Frontera tokia jau suaugusi damutė! Kailiukas - m-m-m-m... Taip ir norisi ją paglostyti.
Frontera tokia jau suaugusi damutė!
Kailiukas - m-m-m-m... Taip ir norisi ją paglostyti.
sveikutės 
pamenat mane?
pergyvenau, kaip reaguos katytė mažyliui gimus...ogi nieko, net bijo jinai mažylio 
ateina tik galvytę pauosto ir nueina. Bet nerealiai mėgsta miegoti visuose leliuko daiktuose, lovytėje, vežimėlyje, autokdėdutėje ir t.t. vėliau įkelsiu foto
pamenat mane?
pergyvenau, kaip reaguos katytė mažyliui gimus...ogi nieko, net bijo jinai mažylio ateina tik galvytę pauosto ir nueina. Bet nerealiai mėgsta miegoti visuose leliuko daiktuose, lovytėje, vežimėlyje, autokdėdutėje ir t.t. vėliau įkelsiu foto
QUOTE(ŽYDROJI FĖJA * LT @ 2013 06 04, 16:47)
kokie fainuoliai žaidžiantys mažyliai
O Frontera kaip iš akies traukta Aktia
rodau savo garbiąją senjorą
QUOTE(saintlina @ 2013 06 13, 22:25)
Linkime senjorai ir toliau būti tokiai pat žvaliai, grakščiai ir jaunatviškai.
Senjora gražuolė
QUOTE(Just Mammy @ 2013 06 13, 21:27)
ačiū labai
Sveikos.
Auginu ir aš rusaitę, kuri tapo jau dideliu galvos skausmu... Labai myliu kates, kai augau pas tėvus, visada namie būdavo katė, tad dabar kai jau sukūriau savo gyvenimą ir atsirado sąlygos įsigyti augintinę, iškart taip ir padariau. Bet, kaip bebūtų gaila, nors ir kaip mes su vyru stengiames rodyti savo meile, ji tuo pačiu neatsako
Jai tuoj bus metai. Dėl į skutelius sukapotų užuolaidų, sudraskytų baldų, sudaužytų daiktų būtų kvaila pykti, nes jauni kačiukai tiek šuniukai visi išdykę ir prikrėčia aibe dalykų. Problema kita - jos charakteris. Nuo pat mažens, kai parsivežėm namo, praktiškai nesileido paimama ant rankų. Iki dabar nesileidžia paglostoma, iškart kanda ir tai daro iš visų jėgų. Žaidimai pas ją labai grubūs. Išvis yra taip, kad jei ji pati nenori, tai tu jos nepaliesi (mes jau ir nebesistengiam), bet kai jai užeina noras siausti, tada joks drausminimas nepadeda - pribėga kanda, dreskia, kai subari, tada pradeda siaubingai piktai kniaukti ir kabina iš pasalų supykusi. Kitų kačių, šunų nekenčia, nėra jai poreikio pažaisti, pasmalsauti, pasiuostinėti. Svetimų žmonių nekenčia, nepasitenkinimą rodo didžiausią. Veiksmai jos labai nekordinuoti ir neprognozuojami, gali laisvai šokti ant veido išleidus nagus.
Daug visko išbandėm, internete skaitėm kaip auklėt, kaip elgtis - atrodo niekas jos neveikia, o griežtesnės priemonės netgi labiau suerzina, nes ji paprasčiausiai nenusileidžia. Sakyčiau būtų pirma auginama katė, tai gal ko nežinočiau baisiai kaip auginti, bet dabar... dar tokios neturėjom. Tikimės su laiku susiprotės ir bent jau sugyvenama taps.
Auginu ir aš rusaitę, kuri tapo jau dideliu galvos skausmu... Labai myliu kates, kai augau pas tėvus, visada namie būdavo katė, tad dabar kai jau sukūriau savo gyvenimą ir atsirado sąlygos įsigyti augintinę, iškart taip ir padariau. Bet, kaip bebūtų gaila, nors ir kaip mes su vyru stengiames rodyti savo meile, ji tuo pačiu neatsako
Jai tuoj bus metai. Dėl į skutelius sukapotų užuolaidų, sudraskytų baldų, sudaužytų daiktų būtų kvaila pykti, nes jauni kačiukai tiek šuniukai visi išdykę ir prikrėčia aibe dalykų. Problema kita - jos charakteris. Nuo pat mažens, kai parsivežėm namo, praktiškai nesileido paimama ant rankų. Iki dabar nesileidžia paglostoma, iškart kanda ir tai daro iš visų jėgų. Žaidimai pas ją labai grubūs. Išvis yra taip, kad jei ji pati nenori, tai tu jos nepaliesi (mes jau ir nebesistengiam), bet kai jai užeina noras siausti, tada joks drausminimas nepadeda - pribėga kanda, dreskia, kai subari, tada pradeda siaubingai piktai kniaukti ir kabina iš pasalų supykusi. Kitų kačių, šunų nekenčia, nėra jai poreikio pažaisti, pasmalsauti, pasiuostinėti. Svetimų žmonių nekenčia, nepasitenkinimą rodo didžiausią. Veiksmai jos labai nekordinuoti ir neprognozuojami, gali laisvai šokti ant veido išleidus nagus.
Daug visko išbandėm, internete skaitėm kaip auklėt, kaip elgtis - atrodo niekas jos neveikia, o griežtesnės priemonės netgi labiau suerzina, nes ji paprasčiausiai nenusileidžia. Sakyčiau būtų pirma auginama katė, tai gal ko nežinočiau baisiai kaip auginti, bet dabar... dar tokios neturėjom. Tikimės su laiku susiprotės ir bent jau sugyvenama taps.
Oi kokia senjora
Mes mokomes aukleti saviski. Ant uzuolaidu nelipa, nesidrasko, net isdrisau nukirpt nagus, labiau del kilimo nei del musu, nes kilima visgi megsta padraskyt. Bet ziauriai skaudziai kanda. Jis nepiktybiskai nu bet labai skaudziai...
Tiesa ir pirma nuostoli apturejom - sudauze stikline. Ir neismokom kad at stalo lipt negrazu. Kai matom jis auksinis, nematom ir uzlipa ant stalo.
Mes mokomes aukleti saviski. Ant uzuolaidu nelipa, nesidrasko, net isdrisau nukirpt nagus, labiau del kilimo nei del musu, nes kilima visgi megsta padraskyt. Bet ziauriai skaudziai kanda. Jis nepiktybiskai nu bet labai skaudziai...
Tiesa ir pirma nuostoli apturejom - sudauze stikline. Ir neismokom kad at stalo lipt negrazu. Kai matom jis auksinis, nematom ir uzlipa ant stalo.
QUOTE(Cinamonine @ 2013 06 14, 11:38)
Sveikos.
Auginu ir aš rusaitę, kuri tapo jau dideliu galvos skausmu... nenusileidžia. ..Tikimės su laiku susiprotės ir bent jau sugyvenama taps. :unsure
Auginu ir aš rusaitę, kuri tapo jau dideliu galvos skausmu... nenusileidžia. ..Tikimės su laiku susiprotės ir bent jau sugyvenama taps. :unsure
Kogero ji "netikra" rusaite ir pasireiske kokie nors negeri protėvių genai. Pazystami turejo tokia ale rusaite su balta deme po kaklu, tai ji buvo nestabilios psichikos, po kaciuku atsivedimo isvis "suzverejo" ir seimininke suzalojo.
Berods per "Animal planet" buna laidų, kur kaciu elgesio specialistas pataria kaip auklėti kates. Gal ir jus rastumete ten geru patarimu. Grazios visu foto
, mes nepasirodome- dukra isisveze fotoaparata 
Sveikos kaimynės Esu iš Mūsų katinėlių temos, tikiuosi nesupyksit, kad pas jus temoj parašysiu
Cinamonine - pas mano tėvukus gyvena rusiukas (tikras, su dokumentais ) ir jie turi panašių problemų kaip ir jūs su katinėlio charakteriu. Tiesa mes katinėlį paėmėm 1,5 m. iš žmonių, kurie negalėjo jo auginti. Dabar katinui greitai bus 7 m. - koks jis buvo kai dar buvo mažiukas nežinom, bet charakteris jo sudėtingas. Glostomas leidžiasi tik kai pats nori, kartais supyksta, urzgia ar netgi rėkia balsu, supykęs tik primerkai akis ir atrodo žaibais svaidosi, ir letena gali užkirsti nesidrovėdamas (letenų mes nelabai bijom, katinėlis neturi nagų ant priekinių letenų - pirmieji jo šeimininkai taip su juo pasielgė 
) Pernai rudenį priglaudėm mažas katytes (5 mėn.) vieną aš pasiėmiau savo katinui į kompaniją o vieną - tėvukai. Tikėjomės, kad rusiukui bus kompanjonė ir sušvelnins jo charakterį bet mūsiškis rusiukas visai pasiuto. Tiesiog pykčio priepuoliai prasidėjo. Aišku ir mano tėvukai katino auklėjime yra klaidų padarę, bet kažkaip reikėjo suktis iš padėties ir visiems kažkaip sugyventi. Aš tėvukams patariau nebandyti su katinu "bartis" ir bandyti jį "perlaužti" nes kuo labiau ant jo šnypšti ar bandai jam savo viršenybę rodyti, tuo labiau jis siunta, vos ne į įsteriją puola. Patariau tėvukams labiau katiną ignoruoti - jeigu katinas šnypščia - sušnypšti atgal ir iškart nueiti, nebendrauti su juo, jeigu bando letena kirsti - pliaukštelėti delnais jam prieš pat nosį ir velgi nueiti, kad jis nespėtų atgal duoti. Ir tai suveikė - katinas buvo apakęs kad niekas nesilaiko barimosi taisyklių Šiuo metu katinas aprimo, nebe toks nerbingas pasidarė ir su katyte pažaidžia, būna kad prisimena jog jis piktas katinas ir puolasi urgzti bet ne tiek kiek anksčiau. Dabar ir pats dažniau ateina ant kelių pasėdėti arba ant sofos šalia įsitaiso. Tai štai tokia istorija - gal jums iš šios istorijos bus kokios naudos
Mūsiškis pyktukas
Esu iš Mūsų katinėlių temos, tikiuosi nesupyksit, kad pas jus temoj parašysiu Cinamonine - pas mano tėvukus gyvena rusiukas (tikras, su dokumentais
) ir jie turi panašių problemų kaip ir jūs su katinėlio charakteriu. Tiesa mes katinėlį paėmėm 1,5 m. iš žmonių, kurie negalėjo jo auginti. Dabar katinui greitai bus 7 m. - koks jis buvo kai dar buvo mažiukas nežinom, bet charakteris jo sudėtingas. Glostomas leidžiasi tik kai pats nori, kartais supyksta, urzgia ar netgi rėkia balsu, supykęs tik primerkai akis ir atrodo žaibais svaidosi, ir letena gali užkirsti nesidrovėdamas (letenų mes nelabai bijom, katinėlis neturi nagų ant priekinių letenų - pirmieji jo šeimininkai taip su juo pasielgė ) Pernai rudenį priglaudėm mažas katytes (5 mėn.) vieną aš pasiėmiau savo katinui į kompaniją o vieną - tėvukai. Tikėjomės, kad rusiukui bus kompanjonė ir sušvelnins jo charakterį bet mūsiškis rusiukas visai pasiuto. Tiesiog pykčio priepuoliai prasidėjo. Aišku ir mano tėvukai katino auklėjime yra klaidų padarę, bet kažkaip reikėjo suktis iš padėties ir visiems kažkaip sugyventi. Aš tėvukams patariau nebandyti su katinu "bartis" ir bandyti jį "perlaužti" nes kuo labiau ant jo šnypšti ar bandai jam savo viršenybę rodyti, tuo labiau jis siunta, vos ne į įsteriją puola. Patariau tėvukams labiau katiną ignoruoti - jeigu katinas šnypščia - sušnypšti atgal ir iškart nueiti, nebendrauti su juo, jeigu bando letena kirsti - pliaukštelėti delnais jam prieš pat nosį ir velgi nueiti, kad jis nespėtų atgal duoti. Ir tai suveikė - katinas buvo apakęs kad niekas nesilaiko barimosi taisyklių Šiuo metu katinas aprimo, nebe toks nerbingas pasidarė ir su katyte pažaidžia, būna kad prisimena jog jis piktas katinas ir puolasi urgzti bet ne tiek kiek anksčiau. Dabar ir pats dažniau ateina ant kelių pasėdėti arba ant sofos šalia įsitaiso. Tai štai tokia istorija - gal jums iš šios istorijos bus kokios naudos Mūsiškis pyktukas
QUOTE(lolce @ 2013 06 14, 08:17)
Dėkui už pagyras mano senutei
Papildyta:
QUOTE(Cinamonine @ 2013 06 14, 11:38)
Sveikos.
Auginu ir aš rusaitę, kuri tapo jau dideliu galvos skausmu... ... Problema kita - jos charakteris. Nuo pat mažens, kai parsivežėm namo, praktiškai nesileido paimama ant rankų. Iki dabar nesileidžia paglostoma, iškart kanda ir tai daro iš visų jėgų. Žaidimai pas ją labai grubūs. Išvis yra taip, kad jei ji pati nenori, tai tu jos nepaliesi (mes jau ir nebesistengiam)....Kitų kačių, šunų nekenčia, nėra jai poreikio pažaisti, pasmalsauti, pasiuostinėti. Svetimų žmonių nekenčia, nepasitenkinimą rodo didžiausią.
Daug visko išbandėm, internete skaitėm kaip auklėt, kaip elgtis - atrodo niekas jos neveikia, o griežtesnės priemonės netgi labiau suerzina, nes ji paprasčiausiai nenusileidžia.
Tikimės su laiku susiprotės ir bent jau sugyvenama taps.
Auginu ir aš rusaitę, kuri tapo jau dideliu galvos skausmu... ... Problema kita - jos charakteris. Nuo pat mažens, kai parsivežėm namo, praktiškai nesileido paimama ant rankų. Iki dabar nesileidžia paglostoma, iškart kanda ir tai daro iš visų jėgų. Žaidimai pas ją labai grubūs. Išvis yra taip, kad jei ji pati nenori, tai tu jos nepaliesi (mes jau ir nebesistengiam)....Kitų kačių, šunų nekenčia, nėra jai poreikio pažaisti, pasmalsauti, pasiuostinėti. Svetimų žmonių nekenčia, nepasitenkinimą rodo didžiausią.
Daug visko išbandėm, internete skaitėm kaip auklėt, kaip elgtis - atrodo niekas jos neveikia, o griežtesnės priemonės netgi labiau suerzina, nes ji paprasčiausiai nenusileidžia.
Tikimės su laiku susiprotės ir bent jau sugyvenama taps.
ar skaitėte šioje Kačių temų dalyje esančią labai gerą temą apie kačių auklėjimą? Ten tikrai buvo patarimų, kaip auklėti tokią katę.
Jūsiškė dar jauna katė, pilna energijos, ir, matyt, nuo mažumės šiek tiek ne taip auklėta, ji tiesiog jaučiasi bandos vadu namuose.
Manau, kad su laiku tikrai surasit tinkamą būdą, kaip jos agresyvumą sumažint ir ateityje džiaugsitės viena kitos draugija.
Mano abi katės nesileidžia paimamos ant rankų, nuo pat mažumės. Jos nekanda, nesidrasko, ateina, glaustosi, murkia, bet ant rankų - ne. Tiesiog charakteris toks. Senoji nuo mažens nepakenčia jokių kitų šunų ar kačių, veja be ceremonijų. Jaunoji draugiškesnė. Na, o žmonių svetimų vengia abi. Ne tai, kad nekenčia, tiesiog jų vengia. Taip kad charakterio bruožai iš esmės labai panašūs į Jūsų katytės, tik agresijos maniškės nerodo praktiškai jokios.
