Draugas suteršė namus. Nuteisti ar atleisti?

as mastau kaip ada ir kactukas, ta pati nuo pradziu autorei ir rasiau.

tik beskaitydama vis daugiau susipainiojau. gmo, tu teigi kad jis nekelia ragelio, niekad neateina blaivas(nes niekad nebuna blaivas, ar buna bent karta i savaite?)...o kitose postuose rasai, kad jis domisi tavim, uzbega darbe pabuciuoti, laiko apkabines koncerte... tai visgi, ar jauti kad gauni emocines meiles, nes butent emocines meiles tau ir reikia...? ar jauti, kad tu jam nereikalinga visgi, nekelia ragelio triskart skambinant, ir tt. bet gal nekelia, nes komoje , o ne todel kad nejaucia tau jausmu.

zodziu, turbut pati nezinai, ar esi jam reikalinga. man rodos, jis prie taves irgi prisiriso, kaip prie gero butelio nepyk uz pajuokavima...

o i senmerges ir terezzos postus neverta kreipti demesio. pakartosiu ka rasiau is pradziu. siuo atveju, autorei - klausytis proto balso ir eiti myletis su padoriu kvepianciu meiluziu, kuriam autore nieko nejaucia ir kurio nenori, butu didesne MORALINE PROSTITUCIJA, nei dabartiniai jos santykiai.

Graži, nuoširdi istorija ir patirtis. Ir, tikiuosi, hapyend`as

Mano istorija tokia, kad ištekėjau po pirmo kurso, atsirado dukriukas. Vyras, palyginus su aplinkiniais, išgerdavo saikingai, mus laikė buožėmis, nes gyvenom, jų mastu, karališkai. Pirmą kartą jis mane sumušė po poros metų nuo vedybų. Buvo visko daug. Nebenoriu to prisimint. Pragyvenau 13 metų ir išsiskyriau. Ir dėl to, kad gelbėjau savo kailį. Ir, labiau dėl to, kad nenorėjau, kad dukra tai matydama, galvotų, kad yra tik toks gyvenimas, kaip mano, mano motinos, mano seserų, bus laiminga, jei į kailį gaus ne kas savaitę, o kas mėnesį. Kad suformuočiau teisingą požiūrį į šeimą, pasistengiau jai parodyti, kad yra ir kitokie santykiai, kitoks gyvenimas, pagarba moteriai. Manau, man pavyko. Dukra tikrai nesileis skriaudžiama.
Štai ir dabar, organizuodama kaimynės laidotuves, savo exvyrui patikėjau duobkasių organizavimą. Reziume, kad nuvežęs duobkasius, pats dingo porai valandų, pasigėrė, man teko skubiai vežti pastiprinimą, kad spėtų iškasti be jo. Stebėjausi savimi, kaip atmintis trumpa, kaip pamiršau, kad juo negalima pasitikėti. Ir suvokiau tai, kad mes dar pusėtinai gyvenom, nes aš juo rūpinausi: parveždavau girtą, prišnekindavau važiuoti iš vakarėlio, kol dar ko nepridirbo, paragindavau išsimiegoti. Ir jis toks tada pusėtinas dar buvo (skambės pagyrūniškai) mano dėka. Žiūrėjau į jį ir džiaugiausi, kad man nebereikia su juo tąsytis. Ir užjaučiau dukrą, kad jis jos tėvas ir ji turi su juo bendrauti. Stebėjausi tuo santuokos sakramentu, kuris mus sujungė iki gyvos galvos. Aš į jį dabar žiūriu, kaip į menkai pažįstamą kaimyną, su kuriuo kalbuosi, kai turiu ką pasakyti, ir nesisveikinu, jei nematau reikalo.
Kitus 5 metus gyvenau su žmogum, kuris buvo abstinentas, nerūkė, pikčiausias žodis, kurį jis man yra pasakęs, ir kas papiktino mano dukrą, buvo: nusišneki. Deja, vėžiukas.
Taigi, sumoj, su vyrais pragyvenau 18 metų, mačiau ir šilto ir šalto ir juodo ir balto.
Nustebot. Sakysit, tiek iškentus nuo girtuoklio, vėl lipu ant to paties grėblio. Kažkodėl esu tikra, kad daugiau niekam neleisiu taip su manim elgtis.

Dar pagalvojau... kad turet normalu vyra, reikia moteriai stengtis - nu but pasitempus, seksuali, idomi, veikli. uzsidepresavus normalu zmogu galima greit uzknist. O su ligoniu kitas reikalas - isvalei myzalus ir zygdarbis. Kazko reikalaut jis is taves nedris

nesakykit, kad čia rimta tema

Apie taip akcentuojamą ir užsiciklinimą ant pasisiojimo. Vienas toks gan rimtas vyras, trijų vaikų tėvas, kai prisigeria iki "be pulso", retai, bet pasitaiko, tai kokių tik čiūdų nepridaro. Niekada nepagalvotum, žiūrint į jo šviesų protingą veidą. Paskutinis čiūdas iš tos "myžalų" serijos, tai girtas wc pakakojo pro šalį ir paliko. Ir ką tu jam? O apie tai kad kas nors ne vietoje nusivemia - tai ar čia stebuklas? Alkoholis sumaišo smegenyse šratukus. O kur dar kiti nenormalumai ir blaiviu protu nepadaromi.

Tiesiog tas suteršimas yra tokia detalė, net ne esminė, bet pernelyg eskaluojama, suvedimas į metaforą.

Taigi, nėra viskas paprasta. Nėra melo, yra daug tieso variantų. Vakar gal neatsiliepė dėl to, kad ryte, kai jo neradau grįžus iš darbo, paskambinau ir paklausiau, kur dingo, pasakiau, kad tikėjausi kad manęs lauks. Kad turim problemą ir reikėtų pasikalbėti. Kad dėl kelionės su draugais, į kurią ketino pasiimti ir mane, tegu nesuka galvos, jo draugai yra jo draugai, prie ko čia aš. Jis, kaip įprasta, paklausė, ar supykau. Aš, kaip įprasta, atsakiau, kad nesu pikta, tik nusiminusi, o tai ne tas pats. Tai gal išgąsdinau. Būdavo, kad neatsako, neperskambina, paskui atsiprašo, kad buvo kominis ir nerūpėjo niekas kitas. Niekad jam nepriekaištauju ir nebaru, nes žinau, kad iš to jokios naudos. Tuomet, bent įvairumo dėlei, norisi elgtis kaip nors kitaip. Jo standartinė" esu koks esu" neduoda nuorodų į norą keistis, tik į nuleistas rankas ir atidavimą sprendimo man: jei netinku, palik.
Nežinau, kiek jam reikia manęs. Juk jei nenorėtų, nebūtų su manim. Būtų su ta, su kuria norėtų būti. Manyčiau taip.

Sitas pojutis... Jis yra jusu, su juo nelabai susijes ir buna kai santykiai kokie tik nori. Taip jaustis nera gerai JUMS paciai. Nesaugumas, nepasitikejima savimi, zemoka saviverte. Gali buti, kad susije su vaikyste, bet turiu dziugia zinia - ta galima pakeisti! Zmones bando eiti pas psichologus... Ar dar kazkur.

Tai vis tik nera taip blogai, ir sventes kartu svenciate, ir i koncerta nueinate

Ten eina tie, katrie nelaimingi arba problemų turi O autorė laiminga gi

Autore , nepagalvojot kad savo motinišku dusinančiu elgesiu nesąmoningai verčiate vyrus tapti alkoholikais . Nerodo jie labai didelio noro su jumis bendrauti . Gal vertėtų keisti elgesį .

Šįkart atėjau kažkur, pas mėgėjus psichologus
Pati baigiau studijas, teko ir filosofijos ir psichologijos kursas, tai laikau save didele mergaite, kad galiu ir pati kažkaip dar be specialistų pagalbos. Pasitelkiu ką kitą. Išsikalbėjimas su sese, pokalbiai prie arbatos, joga, meditacija. Nesu niurzga ir nesiskundžiu visiems, kas turi ausis. Pokalbiai turi daug temų. Netgi, kai tenka dirbti savaitgaliais, sugebu su kūriku ar apsauginiu išgerti arbatos, ir, kad nereiktų nuolat plepėt apie "ūkį ir bites", pasiruošiu pokalbiui įdomių, kartais pikantiškų temų. Tarkim, 70-metį kūriką nutariau iškvost apie jaunystės meiles, brandaus amžiaus paklydimus. Būna visai linksma. Su šia problemėle kreipiausi į jus ir džiaugiuosi kiekviena nuomone, nuotaika, kartais žliumbiu, kartais žvengiu skaitydama.

Ne apie jusu buvusio vyro seimos moduli kalbu,o apie jusu... tevas buvo girtuoklis ir smurtautojas(pati tai aprasete). Butent tai viskas jusu pasamoneje ir seimos modulyje. Kitaip neisivaizduojate,kad gali buti,nes jusu motina buvo auka,ir kito modulio ir supratimo jus neturite.Todel ir siulau kreiptis pas specialista,nes matau depresijos ir priklausomybe nuo kitu zmoniu aspektus.

Kraupu,kai moteris iskeicia dukteri ar su ja santykius, i prasigerusio ir niekam neverto zmogysto bendravima