Draugas suteršė namus. Nuteisti ar atleisti?

O kodėl? Kodėl reikia ieškoti kito, jei gerai ir su šituo? Todėl, kad jis nepriimtinas mums, čia rašančioms? Todėl, kad sunku suprasti autorę? Bet jai su juo gera! O ar ne tai svarbiausia?

Ar nešlykštu prie tokio prasigėrusio prasimyžusio valkatos prisiliesti ? Gal verta paieškoti draugų interneto pažintyse , jei realiame gyvenime nėra tinkamo pasirinkimo?

Na ir kodėl Jūs jo taip nemėgstate? Gi net nebuvote sutikusi Iš kur ištraukėte, kad jis "prasimyžęs valkata"? Tik todėl, kad geria? Bet gi ne visi geriantys yra "prasimyžę" ir tuo labiau valkatos. Arba praleidau, arba autorė niekur nerašė, kad jis yra "prasimyžęs valkata"

Tas ir kvailiausia. Man nereikia girtuokio, rūkoriaus, nevėkšlos, paleistuvio ar impotento, niekada gyvenime neįsivaizdavau šalia savęs bent savaite jaunesnio, mamyčiuko. Duokit man ir aš sudėsiu fotorobotą savo svajonių vyro, kažką panašaus tarp Travoltos ir Cage
Bet man reikia jo ir nieko kito. O jis butent toks

Mano katino gailėtis nereikia, jie vienas kitam patinka, ir kai manęs nebūna, tai grįžusi randu storą, peršertą ir labai patenkintą katiną
Keistumas tame, kai aš nakvoju ne namie (minėjau, kad slaugau ligoniukus), jis pasiprašo pasilikti mano namuose. Kartais galvoju, kad jam patinka mano namų atmosfera, ramybė, kad ieško "politinio" prieglobsčio nuo tėvų priekaištų. Kartais pagalvoju, kad jam patinka mano namai be manęs labiau, nei kai esu aš
Jaučiuosi apgailėtina, kai jis parašo, kad jį pasiimčiau, aš nuvažiuoju (7km.) ir dar turiu palaukti, kol jis parūkys, nusipirks alaus. Nebūna taip, kad atvažiuočiau, o jis jau lauktų Tada pagalvoju, ką aš čia veikiu, rodos, apsisuk, nieko nesakiusi, ir važiuok namo.
Bet kai važiuoju jo pasiimt, nors žinau, kad vėl bus girtas, vėl prastas pašnekovas, kompanjonas ir meilužis, mano širdis šoka iš džiaugsmo. Debilė širdis.

STOP!!! Norisi visoms pasakyti STOP !

As jau net nebeskaiciau visko.

gmo

Kiekvienas zmogus turi sirdi ir ta sirdis jam turi pasakyti kaip yra istikruju. Jusu protas jums tauska niekus ir jus painioja "myzalai, sudai, myzalai" O sirdis sako, "gera, laiminga, miela..." Jus atejote cia pakalbeti su visom moterim apie tai ka sako saltas protas, bet niekas negales pajausti ir suprasti jusu sirdies

Neklausykite kvailu tauskalu, kad jums tiktu kazkoks kulturingas kitas. Jums dabar tinka tas, tik tas kurio nori jusu sirdis.
Jus turite suprasti ka kita, turite drauga alkoholika. Geriantys zmones turi daug problemu ir pasisiusioti ne tualete yra viena is smulkesniu, sakyciau net normali tokioj busenoj. Jis gyvena kitam parametre nei jus. Jis gauna savo laime, o Jus gaunate is jo sau trupini laimes ir tai jau yra daug jusu gyvenime, dabartineje padetyje. Dar daugiau, matyt tai yra gyvybiskai svarbu jums, labai svarbu, todel jis ir cia, salia jusu! Viskam savas laikas ir buti ar nebuti su juo bus labai aisku ir paprasta, bet tik tada kai ateis laikas.
Tiesiog bukite! Priimkite savo drauga visa. Neskirstykite jo i dalis. Jus ji turite toki. As negaliu jums patarti ar reiktu jam sakyti apie tai, kas jums nemalonu, nes man rodosi, kad cia ir yra pagrindine problema jms. Jus norite dalintis, atvirauti, taciau vel gi, nepamirskite, jis gyvena savo kitam pasauly, alkoholio pasaulyje ir tie dalykai jam nereiksmingi, ir galimas dalykas, kad priims kaip spaudma, pajus geda, issigas. Todel rupinkites juo tiesiog, su meile, taip, kaip kad jis jus apsikabina ir tiek. Bukite dekinga Dievui, kad jis duoda jums gurksni meiles, kad isgyventumet, kad neprarastumet tikejimo, pajustumet meile, gal dar kai ko ismoktumet. Ir savigarba cia ne prie ko, nesamones visikos. Viskas su jumis gerai, jus viska teisinga darote isskyrus tai, kad parasete cia ir neklausote savo sirdies. Ir mylite jus save pakankamai. Ir atminkite, gyvenkite tik svarbiais jums dalykais, kai pajusite, kad kazkas tapo nebesvarbu, palikite tai ir eikite ten kur svarbu.
Linkiu meiles, tikejmo ir gyvenimo!
Papildyta:

Bet akivaizdu, kad su siuo zmogumi, grazos nera ir nebus
Papildyta:


Apie ka as ir kalbu, kad autore greiciausiai yra uzstrigusi gedejimo procese...

Teisingai. Ji yra verta tokio vyro, kokį šalia turi.

gmo, o ka tas saunuolis turetu padaryti tokio, kad jus pasakytumet: VISKAS, GANA, geriau busiu viena, nei su juo?

Man tik įdomu, ką pasakytumėte, jei autorės vietoj būtų jūsų pačios dukra? Nežinau, ar tokią turite, bet pabandykit įsivaizduot.

Kaip tik prieš jūsų žinutę aš ir pagalvojau, kad pati jo nemesiu, o kada jis pames mane, tai laiko klausimas. Arba visai žlugs, arba atsistos ant kojų ir galvos apie normalią šeimą. Būna, juokais pasisiūlau parsisamdyti jo vestuvių fotografe, tai jis rimtu veidu pasako, kad jo vestuvėse man bus skirta kita pozicija, - nuotakos. Jis mano, kad dar yra jaunas vedyboms ir nori pavienišauti keleta metų. Bet neprimeta, kad tada man bus per 40 ir mano biologinis laikrodis... (Nors mano mama taip pat naujajam jau nepadovanojo atžalos ir neteko girdėti, kad jis dėl to būtų kada pasiskundęs)
Kitas dalykas. Žmogus sako, kad tave myli. Atsakai tuo pačiu. Prižadi ištikimybę ir būti jo mažiuku, zuikučiu, varliūkščiu (man tiek metų, o aš kažkieno varliūkštis ), kas benutiktų. Nutiko. Ir štai. Viskas dingo? Tai, kad kasdien darbe randa laiko prieit, pasisveikint, paklausk kas naujo, kaip sekasi. Kad jau visas pumetis kasdien sugeba darbe prieiti tada, kai nieko nėra ir pasisveikinti bučiniu. Kad išpildė kai kuriuos mano lūkesčius...
Turėjau viziją. Norėjau, kad tam tikram renginy (neminėsiu konkrečiai), kas nors stovėtų man už nugaros, prigludęs ir apkabinęs. Tokia svajonė buvo. Na, dar turėti, kam įsikibus į parankę galėčiau pereiti brodvėjum. Ir kaip tik vyko tas renginys, parašė man, pasiūliau kartu nuvažiuot. Jis šventė su draugais, bet, pusiau juokais, pasakiau, kad esi mano nelaisvis ir nusivežiau jį ten. Koncerto metu jis stovėjo mane apkabinęs, šildė savo glėby, per fejerverkus mano širdis spurdėjo iš džiaugsmo. Tiesa, jis ilgesingai žiūrėjo į alaus palapines, negalėjau nepastebėti to jo žvilgsnio. Bet aš gavau, ko norėjau, mano vizija išsipildė. Buvau laiminga.

Štai dėl ko Jūs su juo Jūs gaunate grąžą, tai nėra 100% žaidimas į vienus vartus. Tą grąžą išsireikalaujate iš jo, bet jis gi per daug ir nesispyrioja, ar ne? Spėju, kad tos laimės akimirkos, vizijų išsipildymai atperka visa kita.