Draugas suteršė namus. Nuteisti ar atleisti?

#49
QUOTE(oceano @ 2013 03 10, 09:19)
gmo o kodėl svarstot pasakyti jam ar ne, kad prišlapino virtuvėje? Man pasirodė, kad baiminatės tai pasakyti jam vien dėl to, kad jis po to visai neateis pas jus.


Tu visiškai teisi, oceano, jei aš jam tai pasakysiu, jis ners į krūmus, tikrai nešliaužios keliais, neatsiprašinės, nebandys išsaugoti mūsų santykių. Jis jau toks, mamyčiukas, vis dar gyvena su tėvais ir yra pratęs, kad už jį nusprendžiama. Ir kol pasijus pilnaverčiu už save atsakingu vyru, reikia daug eiti ta kryptim. Todėl nėra varianto, kad aš pasakau, o jis sprendžia, kaip tai ištaisyti, ar nebesilankyti. Sprendimas priklauso man. Ar noriu, kad jis nebesilankytų? Tai labai paprasta. Pasakau, kad mano manuose tai netoleruotina ir neketinu leisti, kad tai pasikartotų. Ir vėl sėdžiu visiškai teisi, ori, su visa savigarba, vieniša ir žliumbianti į pagalvę. O jei nė nesakau, juk jis to neprisimins, vadinas, nieko nebuvo, o aš vis dar turiu draugą. Kažkodėl poreikis ne išmesti, o pataisyti. Juk jis man patinka, tik šis poelgis mane įskaudino ir pažemino.
Papildyta:
QUOTE(sena pažįstama @ 2013 03 10, 09:43)
Ar patevis irgi paskutinis pijokas, kuris drybso apsislapines vidury trobos?


Ne, taip elgėsi mano tėvas. Garbė Dievui, pasimirė, kai man buvo 16, kiti dar mažesni. Kitą žmogų aš vadinu tiesiog mamos vyru, vardu, nes jie susituokė tada, kai aš jau buvau ištekėjusi, tai joks jis man tėvas ar patėvis. Jis tvarkingas žmogus, kartais net nulieju mamai drausmės, kad labiau jį brangintų, jis taip ja rūpinasi, lepina, o ji aikštijasi. Pamiršo, kaip tėvas kailį skalbė, kad nesidžiaugia kiekviena diena kai šalia geras žmogus.
Atsakyti
#50
QUOTE(gmo @ 2013 03 10, 10:55)
Ne, taip elgėsi mano tėvas. Garbė Dievui, pasimirė, kai man buvo 16, kiti dar mažesni. Kitą žmogų aš vadinu tiesiog mamos vyru, vardu, nes jie susituokė tada, kai aš jau buvau ištekėjusi, tai joks jis man tėvas ar patėvis. Jis tvarkingas žmogus, kartais net nulieju mamai drausmės, kad labiau jį brangintų, jis taip ja rūpinasi, lepina, o ji aikštijasi. Pamiršo, kaip tėvas kailį skalbė, kad nesidžiaugia kiekviena diena kai šalia geras žmogus.

Jus turite toki puiku mamos pavyzdi, o vis tiek renkates nelaiminga mamos ir tevo gyvenimo modeli? g.gif
Atsakyti
#51
QUOTE(gmo @ 2013 03 10, 10:38)
Hmmm, kai pasako, kad aš graži, dailios figūros, patraukli (nors pati esu kritiškesnė savo atžvilgiu), padėkoju, pagalvoju, kad pro jo akis pažiūrėjus gal aš visai nieko mirksiukas.gif , nei tai, ką pati matau veidrody, ir, gink Dieve, nepuolu prezentuoti savo trūkumų, kišti pašnekovui po nosim, sakyti, kad jis neteisus, o aš tikra nevėkšla. Juk jei tai teigsi nuolat, tai ir įkalsi.Tai ir pagalvos:hmmm, nevėkšla, iš tikro, kam ji man.

Na, o jei kas sako, kad mano dailio kojos, pasižiūrėjęs tik į portretinę nuotrauką, tai turiu tam skirtą žodį: pataikūnas.


Yra skirtumas tarp nuoširdaus pagyrimo ir pagyrimo "avansu" arba "nes gal susipras ir pataps tokiu, apie kokį svajoju". Jei aš sėdėčiau visa pagiriota su vakarykščiu makiažu , neplautais ir nešukuotais plaukais, nevalytais dantim ir nutrintu senu chalatu su bambaliu rankoj, o kokis nors draugelis pareikštų, kad aš baisiai gražiai atrodau, pasiųsčiau taip toli, kad nežinotų iš kur grįžt. Nereikia nieko kišti niekam po nosim, bet kol kas esu psichiškai sveikas asmuo ir suvokiu, kada man yra meluojama, o kada tik pagražinama.

Būtent Jūsų gyrimas be pagrindo ir yra pataikūniškas. Nes Jūs giriat tikėdamas grąžos, tikėdamasi iš to naudos. Galų gale šita Jūsų komplimentų teorija turi vieną trūkumą - kokiu būdu ji galėtų pakeisti žmogų, jei jam Jūs nuolat kartojat koks jis fainas, šaunus, mylimas? Galbūt jis, kaip ir Jūs, galvoja - "nu rimtai visai aš nieko, ir atrodau neblogai, ir lovoj eržilas, ir šiaip jai pasisekė, kad aš toks visas puikus teikiuosi jai laiko skirt cool.gif " Tai kur stimulas keistis? Vardan ko?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Hmmm...: 10 kovo 2013 - 10:00
#52
QUOTE(gmo @ 2013 03 09, 12:41)
Atmetimo reakcija. Pasakai sau: tai ne tas žmogus, su kuriuo norėčiau pasenti kartu ir mainytis protezais. Geras, protingas,mandagus, malonus, taktiškas, bet tai ne mano žmogus. Ir viskas, per save neperlipsi.
Būti vienai? Esu. Nedažnai jis aplanko. Būti visai vienai. Visa mūsų gatvė ilgametės našlės. Gyvena kažkaip. Man kartais nieko, kartais tiesiog staugti norisi. Ir kaip skraidau, kai jis, kominis ( labai girtas), mane apkabina ir miega. Atrodo, kaip akumas pasikraunu geros nuotaikos, energijos visai savaitei. Švyčiu kaip jonvabalis.


O tai cia sitas dabartinis yra tas, su kuriuo senatveje noresis mainytis protezais?
Kazko as cia nesuprantu g.gif
Atsakyti
#53
QUOTE(Ilgaplaukė @ 2013 03 10, 00:48)
Eilini karta isitikinu,kad viskas ateina is seimos. Tai seimos modulis. Todel nesistebiu,bet...gera psichoterapeute(jeigu noresite suzinoti jos varda,pavarde,parasykite  man i AZ) sako,kad depresiniam zmogui laime - buti su kazkuo sulipusiam,jo asmenybe nesvarbi,svarbu tam zmogui jaustis reikalingu. Manau,kad jums tai tinka.


Man visada pirmoj vietoj yra ne karjera, ne mano asmenybė, o šeima, ir, likimo ironija, kaip tik jos ir netekau. (Mudvi su dukra net kūčių stalo neberuošiam. Dviese 12 patiekalų, tam, kad sukištum į šaldytuvą? Lengvai pavakarieniaujam ir į mišias.)
Man tinka senovinis šeimos modelis. Kai ištekėjau, atėjau į vyro šeimą, vyro namus ir giminę, visas šventes šventėm jo pusėj. Priimi jo pavardę, tampi jo dalimi. Dažnai juokais sakau, kad jaučiu pagarbą vyrų giminei, nes prisimenu, iš kieno šonkaulio esu padaryta. Aš kaip katė, kuri snaudžia prie židinio, o grįžus šeimininkui, glaustosi apie kojas,- tiekia pietus, klausinėja, kaip darbe sekėsi, ar labai pavargo, ar valdžia pikta buvo. Savo darbus aš rinkausi, kad neatimtų iš manęs viso laiko, kad galėčiau ir pietus paruošt, ir darbe komandiruotėse vyrą lydėt, ir palengvint jam, ką galiu padarydama už jį, jei man pakeliui. Taip, aš gyvenau jo gyvenimą, o savo, kaip po tokio atskiro, nelabai ir turėjau. Ir buvau laiminga, jaučiausi reikalinga ir svarbi. Visai nesvarbu, kad neiškėliau savęs kaip asmenybės su savo pasiekimais. Visada stovėjau vyrui už peties, po jo pavarde. Ir jei žmogų tenkina toks modulis ir netrukdo gyventi kitiems, tai valio, bėda, kad to nebeturiu.
Atsakyti
#54
QUOTE(gmo @ 2013 03 09, 19:29)
Taigi... nebuvo to, kuriam reiktų tiesig manęs.


O sitam reikia tiesiog jusu? g.gif
Atsakyti
#55
QUOTE(Hmmm... @ 2013 03 10, 09:59)
Yra skirtumas tarp nuoširdaus pagyrimo ir pagyrimo "avansu" arba "nes gal susipras ir pataps tokiu, apie kokį svajoju". (...)
Būtent Jūsų gyrimas be pagrindo ir yra pataikūniškas. Nes Jūs giriat tikėdamas grąžos, tikėdamasi iš to naudos. Galų gale šita Jūsų komplimentų teorija turi vieną trūkumą - kokiu būdu ji galėtų pakeisti žmogų, jei jam Jūs nuolat kartojat koks jis fainas, šaunus, mylimas?  Galbūt jis, kaip ir Jūs, galvoja - "nu rimtai visai aš nieko, ir atrodau neblogai, ir lovoj eržilas, ir šiaip jai pasisekė, kad aš toks visas puikus teikiuosi jai laiko skirt cool.gif " Tai kur stimulas keistis? Vardan ko?


Aš jį giriu ne be pagrindo, o už mažus nuopelnus. Tai labiau viltis, kad jis tai įvertins ir norės padaryti man dar ką nors gero, pateisinti mano viltis, būti tų pagyrų iš tikro vertas. Jis ir taip pilnas kompleksų, ir jei jį murdysiu akcentuodama jo trūkumus, o ne ištraukdama į dienos šviesą jo gerąsias savybes, vargu bus geriau. Jis puikiai žino, kad lovoje jis nėra eržilas, tai mieliau pagiriu už mažutį pasiekimą, padrąsinu jį.
Atėjo čia kurią dieną po darbo, kad parvežčiau namo. Sakau: turi penkias minutes, gali pasimylėti su manim, arba parnešti malkų. Ir jis parnešė malkų biggrin.gif

Papildyta:
QUOTE(festina lente @ 2013 03 09, 21:33)
O jus niekad nepagalvojat,kaip i tokius jusu santykius reaguotu dukra? Ar ji suprastu ta "kilniadvasiskuma"? Ar tikites,kad ji nesuzinos?


Dukra apie mūsų bendravimą žino, supranta mane, priima mano poziciją, kad tai tik draugas, kad visam neparsivesiu girtuoklio į namus. Supranta mano vienatvę, mato, kaip jis ją praskaidrina, jiedu bendrauja. Ir vienam ir kitam esu sakiusi, kad nesistengtų vaidinti patėvio ar podukros, nesivargintų. Apie šitą nelaimę dukrai dar nesakiau. Pasakysiu, jei tai bus santykių pabaigos priežastis. Jei bendrausim, bandysiu tai pamiršt. Noriu, kad dukra nebūtų tokia kaip aš. Ji ir nėra. Ji tikra šaunuolė thumbup.gif
Atsakyti
#56
QUOTE(gmo @ 2013 03 10, 11:24)
Jis ir taip pilnas kompleksų, ir jei jį murdysiu akcentuodama jo trūkumus, o ne ištraukdama į dienos šviesą jo gerąsias savybes, vargu bus geriau. Jis puikiai žino, kad lovoje jis nėra eržilas, tai mieliau pagiriu už mažutį pasiekimą, padrąsinu jį.
Atėjo čia kurią dieną po darbo, kad parvežčiau namo. Sakau: turi penkias minutes, gali pasimylėti su manim, arba parnešti malkų. Ir jis parnešė malkų biggrin.gif


Čia kaip tam anekdote:
"Susitinka optimistas ir pesimistas. Peseimistas kaip visada liudnas o optimistas kaip visada linksmas.
Optimistas ir klausia pesimisto:
- Ko toks liudnas?
-Ai tai kad pimpalas nestovi,- atsako pesimistas.
- O tu ko toks linksmas gal tau pimpalas stovi?
- Ne bet uztat kaip graziai kabo!!!"

Tai Jūs jį panašiai giriat, ieškodama pliusų ten, kur jų nėra? unsure.gif
Žinoma, galima jį pagirt už tai, kad prisysiojo ant žemės, o ne į lovą, bet tai... unsure.gif Aš aišku už pozityvų mąstymą, bet manau kad turi būti riba, kada kaip sako anglai turi " cut your losses and move on". Matyt man sunkoka suprast, nes mūsų pakantumo ribos yra labai skirtingos 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Hmmm...: 10 kovo 2013 - 10:53
#57
QUOTE(ada21lt @ 2013 03 09, 21:35)
Zinot jusu zinutes atrdo tokios nuosirdzios, siltos ir gera net vien jas skaitant.wub.gif  4u.gif
(...)
Manau, jus  teisingai elgiates, juk ziurit kas jums geriausia, o tai ir yra svarbiausia, cia ir yra meile ir pagarba sau, dar esate labai drasi ir sazininga pries save, niekas kitas be jusu nezino, kas siuo momentu jums tinkamiausia ir geriausia. Tik primeta steriotipus, o pasipriesinti steriotipams gan sunku, sekmes jums  4u.gif


Ačiū, tavo žinutė labai šilta. Malonu, kad mane supranti.
Kodėl kai gauni dozę pykčio, patyčių ar pamokslų, nieko (čia kalbu bendrai, šiame forume visos nuomonės išsakomos taktiškai), o kai geras žodis, tuoj ašaros pradeda kauptis. Kokia aš sentimentali. Visada žliumbiu žiūrėdama gerus filmus.
Atsakyti
#58
QUOTE(Hmmm... @ 2013 03 10, 10:40)

Tai Jūs jį panašiai giriat, ieškodama pliusų ten, kur jų nėra? unsure.gif
Žinoma, galima jį pagirt už tai, kad prisysiojo ant žemės, o ne į lovą, bet tai... unsure.gif


Turbūt šiuolaikinė populiarioji psichologija mane taip išauklėjo. Likusi viena perskaičiau daug studijų apie vyrus, ko jie nori, kaip jie mąsto ir t.t., kaip jaustis laiminga, būti sėkminga, neskaičiau tik kaip tą milijoną uždirbt. Tuos metus, kai nustojau keliais šliaužiot apie vyro kapą, lyg ruošiaus gyvenimui: sportavau, joga, sveika gyvensena, įvairios paskaitos mokančios kaip gyventi, kaip elgtis. Paskui, lyg ir soti tos teorijos, jau lyg ir norisi gyventi. Nebūtinai tobulai, kaip tose knygose, kaip išeis.
Keletas pamokų. Pradėti kiekvieną sakinį: Tai gerai, kad...
Įlėkusi į griovį su automobiliu, visų pirma mintyse išvardijau visus" tai gerai, kad..." (nekliudžiau stulpo, medžio, neapsiverčiau ir.kt.) Tai ir su šaunuoliu- taip, vėlgi avansu, vadinu savo draugą rolleyes.gif pirma visame kame ieškau gerų pusių. Yra buvę, kad jis pasielgė kaip tikras vyras (auto, buities bėdos) ir aš buvau šalia jo tokia išdidi.
Anekdotas, kurį dažnai pasakojau ir ...prisišnekėjau...
Eina tokia dar visai nieko 40-metė moteris į parduotuvę. Žiūri, ant suoliuko bomžas guli. Galvoja: nuprausiu, pavalgydinsiu, dar nieko vyras, nesenas. Žvilgteli į laikrodį, po 10 min. parduotuvė užsidaro. Galvoja, užbėgsiu, apsipirksiu, o grįždama pasižadinsiu jį ir parsivesiu namo. Išeina iš parduotuvės, o bomžo nebėra. Nusivylė moteris savim ir sako: hmmm, lyg tos duonos du metus nebūčiau turėjus. bigsmile.gif
Atsakyti
#59
QUOTE(gmo @ 2013 03 10, 12:04)
Turbūt šiuolaikinė populiarioji psichologija mane taip išauklėjo. Likusi viena perskaičiau daug studijų apie vyrus, ko jie nori, kaip jie mąsto ir t.t., kaip jaustis laiminga, būti sėkminga, neskaičiau tik kaip tą milijoną uždirbt.


Ok, supratau - Jūs su juo laiminga, jis Jums tinka, Jums jo trūkumai neatrodo reikšmingi. Tai tada tvarkoj viskas. Jei Jūs su juo laiminga ir Jums jo pakanka, tai ir bėdos nėra. Niekas nepatars Jums kaip ir su kuo Jūs privalot gyvenimą nugyvent. Jei mokat būti laiminga su juo, būkit smile.gif
Atsakyti
#60
QUOTE(gmo @ 2013 03 10, 10:36)
Noriu, kad dukra nebūtų tokia kaip aš. Ji ir nėra. Ji tikra šaunuolė thumbup.gif


Perskaiciau visa istorija iki galo. Man persasi cia tik viena isvada: net ne vyruose cia yra esme, jie is vis ne prie ko. Jus pati turite dideliu dvasiniu/psichologiniu problemu. Gal but net po vyro mirties uzsitesusia depresija. Kaip zinia, gedejimas turi keleta stadiju. Kazkurioje stadijoje jus ir uzkliuvote. Jums reiketu gero pshologo, kad padetu suvokti save, susidelioti, surinkti save is naujo. O tik paskui susivokus savyje, galetume megzti kazkokius santykius su vyrais. Nes daug kur pati sau priestaraujate. Vat ir cia, jus norite, kad dukra nebutu kaip jus, reiskias, jums nepatinka tai, kokia esate. Tad pirmiausia ir reiketu pradeti "dirbti" su savimi. 4u.gif
Atsakyti