Draugas suteršė namus. Nuteisti ar atleisti?

Ačiū, Luttuke, kad analizuoji mano situaciją. Būna, kad kitiems kažką aiškini ir pagaliau pats suvoki. Gal ir man pasiseks
Taip, ateities neįsivaizduoju apskritai. Su tuo žmogučiu kalbam apie bendrą ateitį, namus ir vaikus, lyg tai būtų įmanoma, lyg tai savaime suprantama. Neturėdama ko prarasti ir neturėdama dėl ko saugoti savo gerą vardą, žiūriu tai kaip į gyvenio parodiją. Jo tėvus vadinu uošviais, kai jo mama širsta dėl manęs, sakau, kad pripras, prisijaukinsiu. Savotiškai smagu, kai jau turi proto, patirties, kai nesureikšmini. Tai, kad jo tėvų nedraugiškas požiūris, sakau, kad ir neturi būti lengva, kad mėgstu sunkias užduotis, kad padovanojus anūkėlį visi ledai ištirps. Aš netinkama, nes esu 10-čia metų vyresnė. Jis 29 m. jaunuolis, dar nevedęs, laisvas. Ir žinau, kad jei kada susitvarkys, tai ir sau tinkamą mergaitę susiras. Toks, koks yra dabar, visas mano.
Pamiegoti kartu. Kai pirmąsyk jį parsivežiau ir pasilikau, nuėjom miegoti, aš neužmigau visą naktį, nes taip buvo gera glėby, kad buvo gaila laiko miegui. Buvau tokia laiminga. Nesuprasčiau ir aš, jei kas sakytų. Bet taip yra. Ta žmogiška šiluma užpildo tuštumą širdy, jaučiuosi mylima reikalinga ir ypatinga. Kodėl būtent jis? Širdis netraukia, nepriima nieko kito. Jei gaunu sms iš kito galimo gerbėjo, neatsakau į ją, o skambinu šitam. Net užblokavau žinutes to kito, nes tiesiog jo nenoriu. Nei to, nei 5-to nei 10-to. Nors jam viskas gerai: geras meilužis, geras žmogus, patrauklus kaip vyras. Mėgstu sakyti, kai širdis traukia, kojomis neatsispirsi. Žinau, kad šitas nevėkšla, bet jis mano nevėkšla. Nuvalkiotas posakis: širdžiai neįsakysi. Va ir dabar, kai to kito žmogaus nr. užblokavau, parašė sms iš kito nr. Ir ką aš? Neatsakiau. Sėdžiu va, čia, su jumis, ir verkiu dėl šito mižniaus, užuot gerai paseksavus ten su juo. Nenoriu būti sekso staklėmis.
Susipažinom pernai kovą, kai "paveldėjau" jį darbe, mano pirmtakė jį pristatė kaip draugišką ir paslaugų, pirmus bučinius gavau ir parsivedžiau nakvynės rugsėjį.

Nu ir ką galima patart čia? Vis tiek darysit taip, kaip norit (o kaip norit Jūs žinot, kad ir kokius patarimus išgirstumėt ).

Galiu pasakyti, kad prisimyžęs pas mane nė vienas į lovą neatėjo, o jei ateitų, tai labai greit eitų minimum ant žemės miegot. O Jums vat miela su juo apsikabinus atsibust. Ir ką? Nieko. Miela tai miela, kas aš tokia kad teisčiau. Kita su ją daužančiu debilu gyvena, trečia su apsimyžusiu po kaimą kasdien tamposi, ketvirtos brangusis pas kūrvas vaikšto. Ir kas iš to, kad aš su tokiu negyvenčiau? Nieko Jos gyvena. Matyt laimingos. Taip ir Jūs. Leidžiat ant savo grindų dergt, matyt Jums taip gyventi yra geriau nei gyventi be jo. Galima pasidžiaugt kad bent į lovą nepridarė.

Yra anekdotas (variacijų jo daug, bet esmė ta pati):

"Nieko nesakiau, kai tu prisivedei mergų, nieko nesakiau kai girtas išdaužei visus buto langus, nieko nesakiau kai nurovęs radiatorių užliejai visą namą, bet kai tu prišikai į kampą, prismaigstei ten degtukų, juos uždegei ir pasakei, jog šitas ežiukas gyvens su mumis, aš nebeištvėriau..."

Vienai tas "ežiukas" yra smūgis į galvą, kitai - "negrįžimas laiku namo". Jūsų "ežiuko" matyt jis dar nepateikė. Nu ir nieko. Jūsų teisė rinktis, kaip gyvenimą nugyvent ir su kuo

Nepykit, bet kodėl jūs taip savęs nemylit ? Negaliu jūsų nei barti, nei teisti, tik taip pikta pasidarė, kad save taip nuvertinat.
Galima būti vienai, bet nevienišai. O ir gyvenimo kokybė ne vien nuo turėjimo ar neturėjimo vyro priklauso. Jau geriau paverkčiau į pagalvę, pagailėčiau savęs liūdesio minutę užėjus, bet nereikėtų dusti nuo alkoholio ir šlapimo kvapo

Man tai idomu, o kokiam cia darbe galima pastoviai girtam buti, kai dabar meta net uz mazesnes nuodemes, nei girtumas?
O siaip pasakysiu tik tiek-gaila, autore, kad taip zemai save nuvertinat. Netiesa, kad nera laisvu, padoriu vyru, ne pijoku vyru Mano teta istekejo pirma karta budama 40 metu. Pasigimde pametinukus du vaikus, su vyru tokie santykiai, kad retas pavydetu, nes nebera jokio jaunatvisko nepakantumo, visur didziule pagarba, sutarimas ir supratimas.
Dede seima sukure antra irgi budamas virs 50, ir moteri surado tokio pat amziaus. Abu verslininkai, abu ne pijokai.
O jus ka sugalvojot? Prisiimti ant savo galvos alkoholika myzniu, kad uzmigti jo smirdinciam gleby? Jums tokios pagarbos tereikia? Jus tiek tesate verta ir nieko gyvenime daugiau nepasiekete, kad tik valyti svetimo diedo myzalus ir, atsiprasau, ismatas? Siandien virtuvej, rytoj lovoj, jus tai tenkina?

Teisingai sako liaudies patarle, kad zmones renkasi i save panasius antras puses.

Bet jūs rašot, kad vaiką turit, gal į jį dėmesį reikėtų sutelkt ar vaikas, tai tas katinas

Pralinksminai, ačiū
Iš tikro esu pilno proto ir suvokiu, kokia aš apgailėtina. Ir leidžiu sau tokia būti, manydama, kad tai laikinai, kad kažkas savaime pasikeis į gera. Kad tai dar ne mano gyvenimas, kad mano tikrasis gyvenimas kažkur ten, tuoj tuoj. Ir jei atleisiu už šitą"ežiuką", kito ir dar kito "ežiuko" neabejotinai sulauksiu. Tai ir galvoju, gal pasišildyt kojas iki to kito karto, ar dar kito. Žinau, kad, jei pavysiu, tiksliau, jei nekviesiu ir nenuvažiuosiu jo parsivežt (jis, lėtapėdis, mėgsta moters iniciatyvą), keliais jis pas mane neatšliauš, neatgailaus, tik "iš širdies skausmo" pasiims "ant bargės" dar bloką alaus.
Kaip pavydžiu moterims, kurios turi nors kokį, nors kam nors yra reikalingos. Noriu, kad būtų visko pilni namai, kad ir "skraidančių lėkščių", bet kad būtų tas gyvenimas, o ne vienišės vegetavimas.
Papildyta:

Dukra studijuoja, keliauja po užsienius, pilna veiklos, draugų; mamos dėmesio jai jau reikia minimaliai. Gauna viską, kas nuo manęs prikjlauso, esu gera mama, ji puiki dukra ir geras žmogutis išaugo. Bet vaikas yra vaikas, o vyras- vyras. Kaip rankos negali pakeisti kojų, o kojos rankų. Žmogui reikia ir to ir kito.

Bet palaukit, ar ne jus rasot, kad NORMALIU gerbeju sms gaunat, bet neatsakot, nes jums svarbiau tas apsimyzelis?
Tai kaip i jusu namus ateis NORMALUS zmogus, jei jie smirdes kaip landyne, o jus alpsit is meiles tam pijokui?

Pasakykit tiesiai i akis ir nevyniodama i vata.Pvz "Vakar girtas primyzai ant grindu.Pats ir isvalyk.Jei turi bedu su prostata-eik gydytis".
O del kitko..cia jusu gyvenimas,jusu pasirinkimai.Bet jei atiena tik girtas-jus jam niekas.Teko girdet,kaip vyriskose kompanijose garsiai pasisaipoma is tokiu,kuriems patys skambina girti.

Nu iš to ką parašėt tai panašų efektą sukeltų ir tai, jei persikeltumėt miegot į tualetą, prieš tai vandens nenuleidus, į klozetą skarbonkę alaus pripylus ir vėjelį galvugaly (dėl šilumos) pasistačius.

O jei realiai tai iš dyko buvimo prisigalvojat bėdų ir pasirenkat lengviausią sprendimo variantą - bet ką. Nueikit pas kokį psichologą pasikalbėt ir susiraskit ką veikt be girto durniaus tempimosi pas save namo. Mano nuomonė, kurios galit drąsiai neklausyt ir dėl to Jums nieko nebus

O as matau ne dyka buvima,o gilia nevilti.Gaila,kad taip...
Bet tikrai yra tu normaliu,ne tik girtuokleliu...

Gal. Geriau eitų kokio moco teises laikytis. Ir vyrų kompanijoj pabūtų ir laiko mažiau pakelės šiukšlėms liktų...

Man tai čia kažkas nesusiveda... Na tiesiog aš netikiu tuo "bum, mano galvoje tik jis, aš nieko kito negaliu įsileisti į širdį". Niekada netikėjau meile iš pirmo žvilgsnio, manau, kad žmogus yra pajėgus sutvėrimas savarankiškai tvarkytis su savo jausmais, be jokių "bum". Kartą gal nukentėjus nuo tokio įsileidimo, atsirado racionalesnio mąstymo. Dabar žiūriu žmogaus savybes: kaip, kodėl, už ką žmogus gali man patikti ir ar verta įsileisti jį į širdį. Gal skamba ne itin romantiškai, bet tiesiog tai man būdas pasaugoti savo nervus. Jūsų minimi geri, protingi, mandagūs, malonūs vyrai - štai kas tikrai patrauktų dėmesį. Sakote, tai ne jūsų žmonės? Na esate su geriančiu ir myžančiu jūsų namuose SAVO žmogumi. Tai ir būsite tokio verta, kol jus tas savumas tenkins.
Vienintelis minimas jūsų partnerystės pliusas - užmigimas šiltame glėbyje. Kadangi siaubingai nemėgstu girtų žmonių, man truputį tai nesuvokiama protu. Smagu, kad jis būdamas girtas bent susigaudo, kaip atvykti iki jūsų namų, nepasiklysta.