Ką daryti,kai pati sau nebegali padėti...

Reikia ne pasmerkimo...reikia palaikymo,mažo patarimo...
Kasdien vis susimąstau,kad kuo toliau,tuo labiau lieku vienišesnė ir niekam nereikalinga.Taip,yra dukros,kurioms as esu reikalinga kaip mama ir ne tik,tačiau tai kažkas kito...
Auginu jas viena,paramos ir atramos į artimuosius neturiu,nes jų paprasčiausiai nėra..Draugai savais rūpesčiais ir problemomis užsiemę,nesinori apkrauti...
Emocinis stabilumas(tiksliau jo nebuvimas) kritinėje situacijoje.Lankiausi pas psichologus,skaičiau knygas,net antidepresantus gėriau pagal gydytojos nurodymus...Niekas nepadėjo...
Prašau nesmerkti,aš tik norėjau išsakyti,tai ,kas mano viduje susikaupę...

O ka darote, kad situacija pasikeistu? Be apsilankymu pas psichologus ir gerimu antidepresantu? As nepiktai, jei ka. Pati buvau vienisa mama, tai labai suprantu Jus ir klausiu, ka dar veikiate, be saves gailejimo?

Labas, o kas cia smerktino?

Man irgi tas pas buvo, kai uzspaude isorines problemos ir susirgau depresija - po truputi nutruko visi rysiai, pradedant tevais. Buvo laikas, kai ziurejau i telefona ir nebuvo kam paskambint... nei su reikalu, nei siaip pakalbet.

Bet po truputi atsigaunant jegoms, rysiai vel savaime atsikuria arba atsiranda nauji... bet tada dar prasideda patirtis - tai, kas isgyventa yra didelis turtas, nors tuo momentu atrode visai kitaip.

Tau kaip suprantu del skyrybu taip? O ar dirbi?

sutinku, kad tai turtas. Jei randi tame kažkokį atsispyrimą, stiprybę

Papildyta:

tas vienišumo jausmas gali būti ir dviese gyvenant su kažkuo. nu nebent reikia jaustis kažkam reikalinga. na tokia mūsų kai kurių prigimtis gal - susilieti su kažkuo, jaustis reikalingai...paskui nereikalingai ir vienišai...o jei stiprybės ieškoti savyje, o ne kituose? Gal savaime tuomet atsiras kažkas, kuris bus ne dėl to, kad jaustumėtės reikalinga, o dėl kažko kito?
Pafilosofuoti galim, bet psichologas, aišku, kad padėtų

Pafilosofuoti galim, bet psichologas, aišku, kad padėtų (deja man psichologai nepadejo,vienintele pasakyta fraze buvo ta kad beviltiskesniu pacientu dar nebuvo)ka tada tokiu atveju daryti?
Papildyta:
Daniella,ne cia skyrybos niekuo detos,del ju as net nesigailiu,o darbas siais laikais tik ne mazuose miestuose,realybe tokia,o kazkur pabegti galimybiu nera nes vaiku netampysi juk is kampo i kampa neturedama garantiju bent jau ilgalaikiu

As pati esu vienisa mama su dviem mazais vaikais. Pacia mane apima tokios mintys, kad jei nieko nedarysiu ateis va sita stadija apie kuria jus rasote, parasysiu kas padeda man:
1. bendraukite su kuo daugiau zmoniu, bukite atvira bendravimui, nepaisant to kaip viskas atrodytu, jei zmones nori bendrauti - pirmyn! o kad noretu bendrauti reikia buti idomiai ir linksmai, maloniai. (kaimynai, draugai, FB, SM, pazinciu svetaines, o ko ne????, kiek tik turite laiko. Nereikia ieskoti vyru, reikia ieskoti galimybiu uzsiimti, kad negalvoti apie tai kaip ieskoti vyru, tada kazkaip viskas ivyks naturaliai..Dekite savo foto, kurias padarysite kokias grazesnes i FB, bukite matoma)..Bukite visur ir visiems atvira.
2. Atsikelusi ryte, pasistenkite pati sau pasidazyti, pasipuosti.
3. Savaitgaliais, jei nera su kuo - eikite gera nuotaika ir giedromis akimis pasivaikscioti su vaikais. Siaip, nes sviecia saule pvz. Jei leidzia finansai, kinas, kavines ir panasiai.
4. pasinaudokite visomis galimybemis. Darba pakeiskite, ieskokite galimybes issikraustyti, emigruoti..Visomis galimybemis judeti i prieki. Turekite tikslus. Siekite to, kas atrodytu neimanoma.
5. Ko gero svarbiausias punktas - JUS NESATE BROKUOTA, kad esate viena ir su vaikais, Jus idomi, tik islaisvinkite tai:) Mylekite save.

Pirmyn, nuo pat tos akimirkos kai perskaitysite sita zinute. galit rasyti man i AZ, as pasidalinsiu mintimis, ka darau as...Visada yra iseitis - visada.
Papildyta:

Nereikia akcentuotis i vaikus, jie augs ir uzaugs, o jus ka paliksite sau??? Vaikai laimingi kai mama laiminga, norint geriau gyventi ir idomiau reikia pinigu, ka darote siuo klausimu????

Reikia Jums tikslu ir butinai:) Nes tai padeda stumti dienas ir koks kaifas, kai pavyksta. Siek neimanomo - gausi maximuma.

Jums truksta vyro,tiksliau meiles .

kokia nesamonė
ne vyruose laimė
reikia darbo, tikslo, veiklos ir mažiau savigailos
bet, aišku, lengva čia mums šnekėti..

O jums atrodo, kad darbas ir kažkokia ale laisvalaikio veikla yra gyvenimo prasmė? Mylimas darbas ir smagi veikla - puiku, bet tai tikrai neatstoja galimybės mylėti ir būti mylimai.

reikia nuo kažko pradėti. sėdint namie, nieko neveikiant ir gailintis savęs ta meilė neateis..
kad mylėtų kiti, pirmiausia reikia pačiai mylėti save
aš ne apie gyvenimo prasmę rašiau. o apie tai, kas žmogui gali padėti išlipti iš duobės.

Laime ne vyruose,bet meileje ,meile daro stebuklus,o kai myli,jautiesi be galo laimingas zmogus,kai gauni silumos,palaikymo,ko jai dabar ir truksta auginant vienai vaikus.Ji per daug jauciasi vienisa.Jai reikia artimo zmogaus,kaip ir pati sake,truksta to.

Pritariu *change*. Meilė, jeigu ji abipusė yra tolygu laimei. Jokios ten tos ale saviįtaigos, savęs tobulinimasis tokios pilnatvės nesuteiks, kaip tas meilės jausmas, kai myli ir gauni atsaką iš savo mylimojo. Manau, autorė, jeigu rastų vyrą, kurį pamiltų ir, kuris ją mylėtų visas pasaulis gražiom spalvom nušvistų ir to visiškai pakaktų, kad grįžtų gyvenimo džiaugsmas.