QUOTE(pupute @ 2013 04 05, 12:36)
Labas rytas paneles
neislendu is lovos niekaip... ir taip antras menuo
turiu klausimuka - gal kuri esate ysigije mokesciu suflerio abonementa? maciau kad buvo klausimas apie pvm ir nespejau paskaityti.. klausimas skambejo kazkas panasaus - ar galimataikyti 0 pvm tarifa kai is uzsienio ysigytas prekes pirkejas ekportuoja? ar kazkas tokio.. mes rasom saskaitas pvz italijoje pirktoms prekems, kurias parduodam latviams su 0 pvm ir sakau gal negeraaai
Greiciau sveik.
Neturiu abonento, bet kai nepamirstu issisaugau kai kuriuos klausimus. Gal sitas
Ar galima eksportiniams pardavimas taikyti 0 proc. PVM tarifą, kai įsigytas prekes užsienio pirkėjas dar Lietuvoje perparduoda savo pirkėjui?
Klausimas
Lietuvos įmonė A, PVM mokėtoja, įformina eksporto procedūrą ir iš muitinės sandėlio parduoda prekes ofšorinei įmonei B. Ofšorinė įmonė B iš muitinės sandėlio perparduoda prekes fiziniam trečios šalies asmeniui arba trečios šalies įmonei, kuri išveža prekes į trečią šalį. Prekės - vilkiko detalės. Įmonė B pateikia įmonei A šiuos dokumentus: 1) eksporto deklaraciją ir muitinės formą IE599, kurioje eksportuotojas - įmonė A, gavėjas - įmonė B; 2) CMR, kuriame yra nurodytas siuntėjas - įmonė B, gavėjas - įmonė C. CMR nepilnai sutvarkytas, nėra krovinio gavėjo patvirtinimo ir muitinės įvažiavimo į trečią šalį atspaudo. Ar gali įmonė A pritaikyti parduodant prekes įmonei B 0% PVM tarifą pagal PVM įstatymo 41 str.1p ir kokie dokumentai galėtų įrodyti prekių išgabenimo faktą, pakeičiantys CMR?
MERITS atsakymas
Mūsų nuomone, nagrinėjamu atveju įmonė A prekių tiekimui turėtų taikyti standartinį 21 proc. PVM tarifą. Tai, kad ofšorinė įmonė B (dar Lietuvoje įgijusi teisę disponuoti prekėmis kaip savininkas) disponavimo teisę į prekes Lietuvoje perleido trečiajam asmeniui, kuris, tikėtina, organizavo prekių išgabenimą iš ES, reiškia, kad Europos Sąjungos teritorijoje įvyko du prekių tiekimai ir vienas išgabenimas iš ES. Tokiu atveju pirmasis tiekimas (įmonė A tiekia prekes įmonei
laikomas vietiniu tiekimu, apmokestinamu 21 proc. PVM tarifu, ir tik antrasis tiekimas gali būti apmokestintas 0 proc. PVM tarifu. Atkreipkite dėmesį į PVMĮ 41 str. 2 d. nuostatą: tam, kad įmonė A galėtų taikyti 0 proc. PVM tarifą, prekes iš ES turi išgabenti įmonė B, bet ne įmonės B pirkėjas.
Papildomą riziką šiuo atveju kelia tai, kad parduodamos prekės, kurioms, kaip supratome, taikoma muitinės sandėliavimo procedūra. Pagal LVAT praktiką galima manyti, kad PVMĮ 41 str. taikytinas tik bendrijos prekėms, o PVMĮ 53 str. tik ne bendrijos. Todėl net ir tuo atveju, jeigu pavyktų įrodyti, jog prekes iš ES išgabeno įmonė B, yra abejonių, ar šiuo atveju galima remtis PVMĮ 41 str. nuostatomis, nes tiekiamos ne bendrijos prekės.
MERITS mokesčių patarėjų nuomone, tokia LVAT pozicija turi gana abejotiną teisinį pagrindą, tačiau kol pats LVAT savo praktikos nepakeis (būtų ne pirmas kartas), VMI šį sprendimą gali pritaikyti kaip precedentą sprendžiant analogiškas situacijas. Tikslesnė VMI pozicija turėtų netrukus paaiškėti, kai bus baigtas rengti PVMĮ 53 str. komentaras.
Išsamiau apie minėtą LVAT sprendimą skaitykite: 2012-04-04 "LVAT: PVMĮ 53 str. netaikomas bendrijos prekėms".