Laba, mamukai,
mes jau namie pagaliau
Norim čia ir likti!!!!! Nepaisant neapsisprendžiančio tečiaus, ar jam alergijos paūmėjimas, ar sloga
Dėkui už rūpestį ir palaikymą
Grįžom su geriausiais linkėjimais būti sveikoms ir iš ligoninės.. patikėkit, įspūdžiai visai kitokie, nei praeitąkart. Šnekėti, bendrauti čia mokėjo ne tik sesės, valytojos ir pan., bet ir gydytojai žmoniški, paprasti, geranoriški. Ir vaiko man taip nekankino, kaip kmuk - kateterius viena sesė statė į galvytę, vienąkart pabandžius į ranką ir nepataikius. Sakė, aš vaiko nebadysiu, venų ten nėr, o galvoj - geros. O kita (nes perėjom į kitą palatą) iš pirmokart į rankytę pataikė - irgi pasisekė. Tik pirmą naktį, kai budinčios sesės dėjo, tai ilgai mūčino, bet po gal 20 min. pasakiau - gana, vežkit į reanimaciją. Tai ten įdėjo. Ir gydytojai tokie šiltesni, negaili gero žodžio. Viena tai net prajuokino, sako, matot, kai vaikas serga, jį nešioja, čiūčiuoja, o kaip suaugusiam sunku sirgt!! Susižvalgėm su mb ir nieko nesakėm
O šiaip baisu buvo be galo, kurkas baisiau, nei anąkart. Taip baisiai ji jautės ir atrodė, kad norėjos tik bėkt ir rėkt apsikabinus. Sloga tokia, kad man nuo traukimo nonstop galva plyšo. Antibai vieni nesuveikė, reikėjo kitų. Jau lyg sveiko, kai staiga nustojo vėl valgyt, vėl tempa, įtampa, visi susiėmę už galvų - kas dabar?!?! Kol apsi.... iki ausų ir paėmė tyrimą, tada atsikvėpėm - rotas. Aišku, gavo lašelinę vėl, vakare pradėjo man nepatikti jos kvėpavimas. Atėjus budinti gyd. paklausė.. mes jau ruošėmės miegot. Sako, nesiruoškit labai.. Po kiek laiko atitapsėjo greitu žingsiu maža moterytė su dideliu lagaminu, paėmė kraują iš piršto. Po jos atidundėjo didelis vyras kartu su ta gyd., nežiūrėdami į akis abu prilindo vėl vaiką klausyt. Ji tik šnabžda jam į ausį.. nežinojo, KAIP gerai aš girdžiu.. "O aš galiu ją čia pasilikt??" - baimingai šnabžda.. Jazau, nutirpo rankos kojos.. tas gyd nusišypsojo į mane pažiūrėjęs ir garsiai sako, gerai viskas bus (matyt, kažkaip suprato, kad ne šiaip sau mamukas kvėpuot nustojo
. Gal po valandos ji vėl atėjo, pasakė, kad kraujo tyrimai rodo beveik normoj plaučių būklę, beveik normoj deguonies riba, todėl paliks mus skyriuj, neveš į reanimaciją. Nes tas gyd., kaip ir supratau, buvo iš reanimacijos ir sprendė, ar nereikia mums ten kraustytis ir gultis po deguonim..
Vat skirtumas toks, kad kmuk tokiam dalykui nereikia imti kraujo, jie turi aparatus. Ateina, uždeda ant pirštuko, ir mato. O čia reikia, nes kitaip neišaiškės, kiek ten to deguonies. Ir palatos, švelniai tariant, pobaisės, ir kitos smulkmenos - kmuk kiekvienas ligoniukas turi savo inhaliatorių ir vaistą, o čia tik antgaliuką - visą aparatą kaskart sesės atsineša. Bet kas iš to?? Jei ten pilna pasipūtusių personų, kurios jaučiasi baisiai reikšmingos tas technikas valdydamos ir ateidamos tau pamatuot, ką reikia, o čia žmonės tyliai dirba savo darbą ir nebumba. Ir pats didžiausias pliusas, kad nėra tų baisiai protingų rezidentų, kurie pažeria tokių išminties perlų, kad ausys raitosi. Kmuk, jei eini kviesti gyd., visi tampa labai reikšmingi - kol pakviečia, kol ateina.. o dabar pačios sesės, pamačiusios vaiką, sakė ojoj ir kvietė gyd.neprašomos. Nesakau, pora pasitaikė tokių, su kuriomis teko pasiaiškint mažumėlę, bet čia išimtys.
Mums gal dar ir su gydytoja pasisekė, ji tikrai rūpinosi, ieškojo priežasčių, siuntė pas kitus specialistus, iki tokio lygio, kad man pasakius, kad zuikės sysiaus kvapas pasikeitė, tuoj pat atkulniavo sesė su maišeliu imti tą sysių tyrimui. Ir nesakė, kad mamai reikia ramiau miegot, o rodė vaiką kitiems gyd., vyresniems patirtim ir amžium, konsultavosi, skyrė vaistų, aiškino, kas ir kaip. Ir nepaleido mūsų tol, kol tas kvėpavimas netapo normalus. O reziume - šis bei tas plaučiukuose dar girdis, bet galbūt tai liekamasis reiškinys, kuris praeis. O jei nepraeis ar atsinaujins tas kvėpavimas - gausim gydymą jau nuo astmos. Bronchinės, nes alerginę atmetė. Genai yra genai, ir nieko čia nepakovosi..lieka tik tikėtis, kad viskas bus ok ir to neprireiks.
Išsiplėčiau aš čia.. na, bet tokios jau mūsų ligoninės peripetijos..
Angeliukkee, kiek turim kumštukų, visus gniaužiam už jus
Apie tą kitą skaičiuką nieko nenusimanau, bet hcg, man regis, labai geras. Būkit visi stiprūs, ir mažučiai, ir dideli
Kamelija, o kokią kojų vietą turi galvoj? Jei klubai prie kojų prisiskaito, tai man juos skauda. Gal kokio kalcio trūksta..
Mila, dangutex, kaip jūsų mergyčių sveikatos??
Ai, dar pamiršau "pasigirt".. ligoninėj, kad jau man tikrai nebūtų liūdna, atėjo mano mielosios. Iš pradžių kelias dienas maudė pilvo apačią, net visai skausmingai momentais. Galvojau, negi ovuliacija čia dabar užpuolė?? Po to pakilo tempa, kelias dienas laikės, buvo bloga ir roto požymiai taip pat. O baigės viskas atėjusiom mm
Tai mb lėkė siaubt maxėj moterų skyriaus, vežė visą amuniciją man, o aš naktį graužiau sausainius atsikėlus ir nervinaus. Po to aprimau, pakilo ūpas ir..pradėjau naujus vardų sąrašus sudarinėt
Su viltim, kad prisgadys
Beje,
kristinuke, visai be jokios ironijos galiu pasakyt, kad mano akim žiūrint, esi ideali žmona. Nes vyro interesai tau labai svarbūs, ir jei niekad nesi pasakius ne.. Ar čia charakteris ir racionalumas, ar tokia didelė meilė, ar tiesiog požiūrio reikalas, neįsivaizduoju. Ir šiaip, gal tu tokia protinga ar šiaip iš prigimties ramus žmogus, kad ir su vaiku turi daug kantrybės, ne šūkalioji, o susivoki, kad turi būt protingesnė, ir pan. Sakyčiau, norėtųs pasimokyt iš tavęs dažnai to racionalumo ir išminties, ar kaip tai pavadint. Tb tikrai pasisekė
Ot matai, kaip užkabino moteriškes tas tavo pasisakymas apie , kažkaip bent pas mane ūpas šiuo klausimu toks baisiai menkesnis, nei galbūt mb pageidautų Nus baisiai mažas, po teisybei. Nežinau, ar tai normalu, bet taip yra.Dar kažką galvojau pakomentuot, bet jau viskas, galva nebedirba.. Tokia dar sumaištis visur.
pasislėpusi, d'ville rašo vis, rašo
Kol parašiau, ir Kamelija pasisakyt spėjo, ir tu
Lėtai mintys dėliojas, nors jų daug ir verda viskas galvoj. Taip norėtųs lialę į kokį kokoną susukt, apdėt dangčiu, kad jokios bacilos iki jos nedaeitų.. betgi ne tam žmogus gimsta, todėl bandau neit iš proto ir galvot pozityviai, kad gal baltas mūsų dryžis jau čia pat.
Ir pabaigai klausimuką turiu - vis matau foto, kad paleidžiat vaikus ant grindų ropinėt. Ar pas visas taip jos šiltos, ar tiesiog prirengiat labiau, ar nesukat galvos ir dedat ant žemės? Aš nebent patiesus kaldrą leidžiu pasireikšt, bet ant plikų grindų tai ne, man atrodo, kad šalta ant jų.. Ir nors bent kartą per dieną valom, vis tiek iš kažkur lenda tiek zurvoliai tokie susisukę
Na, žodžiu, pasipasakokit apie savo grindų reikalus
Einu jau prigult prie mažės, pagaliau savo lovoj..
Labanakt!!