QUOTE(gliuka @ 2014 05 30, 17:53)
puikiai žinau, ką reiškia, kai organizuoji, stengiesi, darai, ieškai idėjų, per galvą verties, o kai jau padarai - visada atsiranda , kurie nė piršto neprikiša, bet atėjus laikui pasirauko - "o reikėjo taip", "o galėjom kitaip", "o aš tai daryčiau taip"...
Aš irgi manau labai panašiai. Darbe mane labai erzindavo burbantys kolegos, kurie dažniausiai nė piršo nepajudindavo, kad kažkas pasikeistų, o kritikuodavo viską iš eilės. Esu kritiška pirmiausiai pati sau. Pvz. apie renginį, kuriame dalyvauju, bet niekuo neprisidėjau - kritikos nepilu. Kiekvienas gali imti ir daryti, jei nedarau - neburbu. Man gerai viskas, ką kiti padaro. Kritikuoti yra lengviausia. (tai pvz liečia įvaikinimo susitikimus).
O bet tačiau, kai čia buvo išsakoma gan kritiška nuomonė apie FB sukurtą įvaikinusių grupę, manau, ji buvo labai teisinga.
Šiuo atveju mano nuomonė beveik visiškai sutampa su Utės ir Sūnutės:
QUOTE(Ute @ 2014 05 30, 15:27)
Jei grupė jau egzistuoja kurį laiką ir joje nelabai yra kas skaitomo (pati neprisijungusi, bet tikiu tais kurie parašė) tai mano nuomone ne viskas tvarkoje su ta grupe. Gal pvz. FB trūksta privatumo ir ne visi nori atvirai diskutuoti, gal dar kažkas, nežinau. Nieko iš pažįstamų (su kuriais atvirai bendraujame įvaikinimo tema, kurie patys įsivaikinę ir kurie turi FB paskyras) ten irgi nematau.
Stebėjimas iš šalies čia ne prie ko. Nejaučiu pareigos ten prisijungti ir gelbėti padėties. Nėra ko pykti dėl tokios reakcijos.
Stebėjimas iš šalies čia ne prie ko. Nejaučiu pareigos ten prisijungti ir gelbėti padėties. Nėra ko pykti dėl tokios reakcijos.
Manau, kad grupėje esantys žmonės patys laukia, kol kažkas ateis ir atvers savo dūšią, kitaip tariant, nudirbs sunkiausią darbą. Ateis ir pripasakos širdžiai mielų istorijų (savų istorijų, kitaip tariant - tarsi nusirengs ir sušoks striptizą), o skaitantieji tuo tarpu į valias rieškučiomis galės "semtis" įkvėpimo (man visada buvo svetimas tas patirties "sėmimasis" - kitas nudirbs mano darbą, o aš tik pasiimsiu). Tai viena.
QUOTE(Sunute @ 2014 05 30, 18:05)
Man gi jungtis taip pat labai nedrąsu. Nedrįsčiau publikuoti savo vaikų, nedrįsčiau skelbti savęs apsikabinusios su man brangiais žmonėmis ar pozuoti tam tikrose specifinėse situacijose.
Ute, rodos, labai kruopščiai paaiškino esmę be emocijų
. Pritariu.
Ute, rodos, labai kruopščiai paaiškino esmę be emocijų
. Pritariu.Antra, nepaisant to, kad turiu FB, bet esu labai kritiškos nuomonės apie jį. Nesu pasiruošusi atverti brangiausius mano žmones, išreklamuoti juos. Juo labiau, kad mano sūnus su tuo niekada nesutiktų. Mes esam kritiškos nuomonės apie asmeninių glamūrinių nuotraukų demonstravimą viešoj erdvėj. O čia ypač tokioje negailestingoje erdvėje, kuri tave suvalgys ir nepastebėsi, kaip išspjaus, kai tapsi nebereikalingas. tačiau tavo informacija liks! Ir ją visi ilgai taršys. Aš suvokiu viešumo kainą ir jos nenoriu. Prieš kelis metus buvau sulaukus siūlymo dalyvaut TV laidoj, bet mano šeima nebuvo tam pasiruošus. Ir ne dėlto, kad mes slepiam įvaikinimo faktą. Tiesiog galimos pasekmės mums visai nepatiko.
ir Karusios:
QUOTE(Karusia @ 2014 05 30, 20:45)
SM skyrelis tai daro ne vieni metai, ir net ne penki. Ir padarė geriau, šiuo metu. Nes nuo pat pradžios orientuotas į diskusijas, požiūrių gryninimą, problemas, o ne sacharininius vaizdelius.
Taip, analizuojat labai atvirai, pamažu tampat atpažįstamos, kaip ir visi žmonės, turit silpnų vietų, kuriomis progai pasitaikius, gali pasinaudoti ir taip jau neseiai buvo padaryta. Jūs ir taip labai daug darot visų kitų labui. Už nikų besislepiantys realūs vieni kitus dažnai pažįstantys žmonės rašo kartais linksmas, jausmingas, o kartais nelabai linksmas savo gyvenimo istorijas. Pamažu tampa atpažįstami ir pažeidžiami. Žmogaus silpnumo momentas - geras masalas bet kam, kas tik norėtų iš to pasilinksminti. FB viskas gali būti dar stipriau. Kažin ar visi tie žmonės yra pasiruošę ten būti atviri? Todėl ir manau, kad jie laukia sukramtytos informacijos.
