Žingsnis į priekį link įvaikinimo - IV

Taki istorija iš dalies panaši į mūsų dukrytės. Tik mūsiškės atsisakė bio-mama vos gimusios. Bet esmė, kad ji taip pat turėjo artimus žmones, kurie nepagelbėjo. Nors nežinau detalių, kodėl ir kaip, bet labiausiai kaltinu būtent tą artimiausią aplinką. Neteisiu, nes nepažįstu jų, bet pati,būdama mama ir turėdama mamą nesuvokiu,kaip galima nepasirūpinti anūku. Labai liūdna.
Taki, pagalvokit, mergytei jau virš metukų,taigi jai auklės ar panašios naminės priežiūros reikėtų tik kokiam pusmečiui, tada į darželį. Kaip suprantu, jūsų vyras dirba "sau", taigi esant reikalui, gali pabūti namuose. Dar yra sūnus, kuris, jei gyvena kartu,taip pat puikiai gali prisidėti. Galbūt yra netoliese gyvenančių giminaičių?
Bet kokiu atveju, tik jūs galit įvertinti situaciją, galimybes ir priimti sprendimą. Bet jei visgi negalėsiteauginti anūkytės, kuo greičiau sutvarkykit visus oficialumus, kad ji kuo greičiau patektų į šeimą, o ne augtų vaikų namuose. Dėl jos laimingos ateities.

aciu visoms pasisakiusioms. Zinoma, nesitikiu, jog mane glostys visi.
Giminiu kitu nera. Vaikelio tevas su ryskiais protiniais nukrypimais ( pazymos nemaciau) ir karts nuo karto atsiranda su pretenzijomis , jog vaika nori matyti...na, kai neturi ka veikti.
Visada gali pareiksti pretenzijas vaiko prieziurai. Seneliai is tevo puses net nemate anukytes ir visaip kovojo, kad is ju sunaus nepristeisti islaikymo.Imtinai iki genetinio tyrimo Vilniuje..
Sutvarkem ta islaikyma, tik jo negauna nes tevas dazniau nedirba, nei dirba.
Sutinku, kad mano dukros charakteryje yra propersa. Rudeni buvau ikalbejusi kartu su VTAS atsigulti i Krizių centra ir pasigydyti aprimti...intensyviai bendravau su psichiatrais: visi mes visko turim , bet ribos dabar praplestos ir kaip gydytoaj sako,diagnozes jai pripaisyti jokios negaliu, o charakterio mes nepakeisim. Gamta kartais pasmaikstauja...
Vaikeli "gaminosi" intensyviai abu.Pirmas 12 savaiciu iskeliavo pats. Prasem su vyru ,kad skaitytu gamtos zenklus, nereikia paleisti vaikelio vargti..abu be pinigu ir nesistengia dirbti ir taikytis prie visuomenes...
Be abejo ir dukra nebuvo finansiskai nustumta, remdavom ( be jos prasymo) ir maistu ir finansiskai ( juk tevu tokia pareiga)...bet pastangu buvo nulis...ir siaip labai daug skaudziu dalyku jos deka teko isgyventi.
Vyrui tas labai susidejo ir jis tiesiog nustojo su ja kalbeti. Dukra( lengviausia rasti kaltus) labai panasi i savo mociute..kuri irgi pries mazosios globa. Cia ne reiksme, nes ji neitakoja mano, musu seimos gyvenimo.
Jei man neskaudetu- nerasyciau..
Labai keistai jauciuosi: dukra sau skraido atsikraciusi vaikelio, laiminga, o as einu visur nuleidus akis ir klausau priekaistu. Visi klausia ( kalbu apie valdiskas istaigas ir visus susijusius darbuotojus) kaip jauciasi mama? O kaip jauciasi mazoji, kazkodel dar neisgirdau nei vieno kalusimo.
Net mano kaimyne-bendrautoja pasmerke mano vyra del nesutikimo globoti, o mama kaip liko suprasta, kad jai buvo sunku...
Zinoma, visko nezinote ir sunku butu nupasakoti...kokio varzto truksta mano dukrai, kazko nedave gamta. Ji grieztai pasirinkusi priesinga gyvenimo buda , nei mate seimoje. Jai reikia visa laika astriu emociju ir ji jas dazniausiai issiprovokuoja..
Branda ateina pas kiekviena skirtingai. Mamai paliktas dar sansas...
Tad nemanau, kad pasakymas man " netrukdykit isivaikinti mylinciai seimai" liecia mane ...
Yra abu teiseti tevai ir kada jie nores, tada ir sugalvos vel pareiksti teises i vaika...


Papildyta:


Ar as galiu tvarkyti kazka apeidama teisetus tevus?
Jus visos kalbat taip lyg mama atsisake mergytes..Ne, neatsisake. Bet kada (ar nores, cia kitas klausimas) gales reiksti pretenzijas..
Ji mate,kad su vaiku visur visokiu nuolaidu is aplinkiniu sulaukia.
Taip gavosi, jog puse metu mes net nebendravom ( tik kartais as jai paskambindavau ir mes apie bet ka pakalbedavom) ir kai pareiske, kad isvaziuoja i Londona "dirbti" paprasiau, jog apsilankytu atisveikinti..tada ir pamaciau antra nestuma...o ji skrido pas ta vaikelio teva, nes ten pasalpos didesnes. Viskas. Po 2 men jau skambino rekdama ,kad greiciau is ten pasiimciau,nes nera pinigu, jai nuobodu, o draugelis is sesers negrizta...
Tos istorijos iseinu-palieku-vel griztu-padekit taip isbalansavo visu musu ir santykius, ir gyvenima, kad juoda darosi..
GALVOJU,SPRENDZIU ka daryti ir kaip vyro neatstumti. Mes puikiai sutariam ir tikrai nenoriu likti viena senatveje. Cia tikrai ne patarimas: arba anuke arba vyras. Neirodysite, jog vienai lengviau gyventi, ypac tokiuose metuose

Jei kažkiek laiko tėvai nelankys (termino nežinau) ir jūs nežarstysit pažadų, kad jau tuoj tuoj imsim pas save, tikėtina, kad VTAS pradės ruošti dokumentus dėl teisių į vaiką ribojimo.
Linkiu apsispręsti, kad liktumėt teisūs patys prieš save. Čia pakalbėti galim visaip, bet auginti ar neauginti reikės jums ir jūs geriau žinot viso to kainą.

Manau visos isvardintos prieazstys tinkamos: dar yra tevo genu rizika ir vyras argumentuoja tuo.
Du beprociai , neatsakingi pasigimde vaika. Zinoma, dukrai atsakomybes mes irgi nepridejom savo begaliuniu rupinimusi...Vyras ir cia ragumentu turi: mes su savo vaikais lakstem vezimus ant ranku nesiojom, viskuo pasirupinta, oa kas isaugo, kam to reikejo? Vadinasi mes nemokam vaiku auginti, tai kaip tu gali imtis atsakomybes uz dar viena ?

Kaip stipriai vėluoja mergytės raida?

Raidos centro neurologe sake apie 3-4 men.
Cia, manau, jokia baime.. polilinikos gydytojai tyliai tyliai nieko nesako, nors viskas akivaizdu
Buvo situacija, kad per prievarta , VTAS reikalavimu, dukra su mergyte galejo tik pas mus gyventi
Tai per menesi veziojant privaciai pas masaziste, maitinant, migdant, zaidziant, glaudziant vaikas milziniska suoli padare.
Beda ta, kad dukra tik ikalbeta leisdavosi registruoti pas gydytojus-specialistus apziurai.
Zinodama pati,kad vaiko tevas, svelniai tariant,keistokas, bijojo, jog ko nors gydytojai nerastu.
Mus zodziu musis del vaiko sveikatos issunkdavo mus abi; ji mane kaltindavo tuo, kad tik mano deka visokiu dalyku randa vaikeliui. Jei nueidavo be manes , tai visada tam vaikui budavo viskas gerai. Nesavrbu, kad ant kaklelio didziausias guzas issokes, tai dar tik 3 svaites, gal praeis...o gydytoja pasvere vaika, pamatvo, o kad apziuretu, varna, tai ne. Nieko nemate.
As uz vaiko ir vel pas gydytoja...su dukra karas...vaikui nuo skiepo gimdymo namuose gavosi TBC limfadenitas..
Zinoma, atrodys, jog didvyre vaidinu...ai, bet ...jauciuosi kalta, patikekit, taip juodai

ką Jūs norėjote šiuo sakiniu pasakyti? Kad mergaitė tegul gyvena vaikų namuose, Jūs ją kartais lankysit ir lauksit, kol po kelių metų mama pareikš pretenzijas, kad jau susitvarkiau, atiduokit vaiką? Aš suprantu, kad jums širdį drąsko, bet šiuo atveju reikia veikti tos mažos mergaitės labui. Paskaitinėkit, kaip globėjos kalba, jog vaikus baisingai traumuoja susitikimai su giminaičiais, jų pažadai...
Aš tik už tai, kad vaikui duotumėt šansą turėti kitą šeimą, jei negali augti jūsų šeimoje. Augimas vaikų namuose yra didelė trauma vaikui, jo vystymuisi ir t.t. O dukra... te bus tokia baisi pamoka, kad taip nežaidžiama. Deja deja.

Aš žinau, ką aš daryčiau, bet visiškai nemanau, kad taip pat turėtų elgtis kiti. Vienareikšmiškai pasiimčiau mergytę. Vyrui, jei mano kitaip, neberasčiau jokių artimų jausmų. Manau, kad artimas žmogus, jei ir nenori vaiko, turi suprasti mano išgyvenimus ir priimti mane tokią - šiuo atveju su vaiku. Nepriima - jo valia... Sūnus studentas gali pats savimi pasirūpinti, o va mergytė negali. Tuo man viskas pasakyta. Nežinau, kokie kietaširdžiai turėtų būti žmonės, kurie nesušyla nuo mažylio čiauškėjimo...aš su tokiais kartu gyventi nenorėčiau.
Realios situacijos tik dalis matosi čia forume. Bet kuriuo atveju, linkiu Taki sprendimo, įvertinus SAVO jėgas. Palikus vaiką gali būti dar sunkiau, negu įveikinėti kasdienes problemas dėl vaiko.

Labai sudėtinga situacija iš ikro
Ute - labai gražiai rašai.
Dėl vaiko raidos - neprižiūrimo vaiko raida vėluoja savaime, jeigu imtumėtės globoti, dukra kištųsi mažiau, gal ir atsistatytų ta raida, jei nėra kokių paveldėtų didelių bėdų.
Taki - suprantu, kad didžiausia problema- vyras. Ir jis kelia jums abejones. Tiesiog kailiu juntu, kad esate drąskoma tarp dviejų jausmų - pareigos ir meilės anūkei, ir priklausomybės nuo vyro.
Ką daryčiau Jūsų vietoje (bet tai aš, paskaičiavusi savo jėgas) - prašyčiau savaitgalinės globos ir vežčiausi vaiką savaitgaliams pas save. Nusistatytam laikotarpiui - tarkime - pusei metų, ar metams. Kažkaip galvoju, kad vyras atitirptų. Vaikas atitirpdytų. Ji tokio amžiaus, kad neįmanoma neatitirpti. Jei tai neįvyktų - įkalbinėčiau dukrą atisakyti vaiko, kad galėtų įvaikinti ir įkalbėčiau kokiai spiralei.
Be vyro sutikimo, kaip suprantu, negalėtumėte globoti, nebent pradėtumėte gyventi atskirai.
p.s. susiddariusi vyro ir sūnaus charakteristikas - nesistebiu dukros poelgiais. gal klystu.

ACIU.
TIKRAI KLYSTAT DEL SUNAUS IR VYRO...IR NET LABAI

Sunus toks mamyciukas ir jis tyli ir tiek.. jam dar reikia brandos tokiems sprendimams.
Vyra as myliu, nugyvene mes per gyvenima daug silto ir salto...negali uzbraukti jausmu siaip sau ir vaidinti didvyre-mociute,
Beje, vyras ne tai kad nemyli anukytes, jis tiesiog vertina racionaliai -piktai esama situacija ir galimybes..
Apie savaitgaline globa negali net kalbos buti- istatymas grieztas: tik nuo 3 metu leidziama pas artimiausius giminaicius isimties tvarka. O realiai tik nuo 5 metu. Tada , kai vaikas gali suvokti, kodel jis atiduodamas atgal i GN savaitei

Stai cia labai i tema apie vyru ir moteru jausmus vaikams

http://www.delfi.lt/...s.d?id=67262216

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.