Pasidalinsiu ir savo patirtimi. Mūsų vyriausiam sūnui dabar jau beveik 14 m. 1,5 mėn. po gimimo pastebėjau, kad suka galvytę į vieną pusę, parodžiau daktarams su kreivakalystės įtarimais (buvau jau prisiskaičius knygelių

), patvirtino. Pažeidimas buvo nemažas-raumenyje buvo net guzas (sukietėjimas). Vaikščiojom į mankštas-masažus apie 5 mėn.-kasdien! Iš pradžių vaikui skaudėjo per mankštas, verkdavo, bet labai puiki Kalniečių poliklinikos kineziterapeutė jį po truputį prisipratino, vėliau net patikdavo jam mankštintis. Nežinau, ar toje poliklinikoje dar tebedirba tas pats personalas, neatsimenu kineziterapeutės pavardės, tik pamenu, kad su vaikais dirbo kineziterapeutės seserys dvynės.
Tiesa, mes dar kasdien lankėme baseinėlį (tuomet Kalniečių poliklinikoje jis buvo), bet jis nebuvo paskirtas dėl ligos, aš pati norėjau, kad vaikas plaukiotų (reabilitologė net konsiliumą sušaukė, kad medikai nuspręstų, ar galim plaukioti

). Taigi būdavo tokia dienotvarkė kasdien-mankšta su masažu kartu-baseinas-miegas lauke apie 2 val., poliklinikos rūbininkas kartą juokais net paklausė-jus ką, iš vaiko kosmonautą norit padaryti?

Buvo paskyrę mums ir elektroforezę su lidaze-praėjom visą kursą, vaikas per procedūrą miegodavo, nes būdavo "nusikalęs" po mankštos ir baseino.
Rezultatai po 5 mėn.-viskas susitvarkė galutinai, gydytojai stebėjosi, kad mes taip prasisukom-be pasėkmių ir operacijų, sakė kad tokio laipsnio kreivakaklystė dažnai yra operuojama.
Dabar sūnus turi problemų su stuburu-I-II laipsnio skoliozė. Gydytojai nesieja to su kūdikystėje būta kreivakalyste. Aš irgi manau, kad stuburas iškrypo visai ne dėl to. Mes visa šeima tokie-stuburininkai-turim rizikos faktorių, dar tingi vaikas mankštinitis, kiurkso prie kompo "susisukęs" ir t.t.