Pasyvus namas - 18 tema

Kadangi jūs ne architektas, tai projektą vertinu 10 balų. Jei architektas tikrai geras ir bent šiek tiek raukia apie PN ir saulės namus, leiskite jam šiek tiek per save perleisti, "pervirškinti" jūsų projektą ir pasiūlyti savo idėjas. Manau, kad gali išeiti tikrai neblogas projektas: pasyvus, įdomus, ne standartiškas.

Pradžiai tik idėją pasiūliau, o ne paruoštą sprendimą. Toliau galima ir link sprendimo žingsniuoti.
Kas dėl vėjo - tai be abejo kad pritvirtinta turi būti patikimai. Lygiai kaip ir stogas, langai, durys. Tvirtinimas putplasčio inkarais tikrai nepraeis. Atsiras žinoma šalčio tiltelių, bet jų žala manyčiau bus daug mažesnė nei tokių langinių nauda.
Langinių sandarumas aišku gerai, bet ne būtina sąlyga. Namo sandarumą užtikrins langai. Ar kas nors esat matęs sandarias langines arba apsaugines žaliuzes? Visgi tokių langinių dalinį sandarumą manau paprasčiau realizuoti negu žaliuzių. Tiesiog pagumuojant pakraščius minkšta guma. Nepavyktų realizuoti sandariai - ne tragedija. Pilna nauda bus tik kai vėjas nestiprus bus. Prie stipresnio vėjo nauda mažesnė. Vėjas gi ne 24/7 pučia.
Kontrsvarsčio naudojimas - puiki idėja. Iš karto tokia mintis nekilo, bet jei naudoti kontrsvarsčius, galbūt pavyktų ir be pavarų apsieiti. Jei nepavyks - taigi šitiek ant Lietuvėlės firmų vartų automatika užsiimančių. Negi jau nei viena nesugalvos ką pritaikyti.
Pradžioj šiaip mintis kilo, tai pagarsinau. Bet paskaitęs tolesnius komentarus pradėjau galvoti, kad ir aš pats kažko panašaus norėsiu.

Manau būtų gera proga šiuo klausimu susėsti ir pasitarti Tik tiek kad bent jau mano atveju jokių šansų kad tokiems darbams eilė ateis anksčiau nei po metų.
Jei stogelis kaip tame namelyje nuotraukoje ir numatomas padėties keitimas 2 kartus į metus - nematau jokios logikos dėti elektrinį valdymą. Rankomis pakeisti padėtį vos ne taburetės pakaks.
Beje iš Cibulio buvo klausimas ne į temą, kaip jis pats pasakė:
"kuo užsiima BangaS. Pagal dėstomus argumentus panašus į statybininką. Ar pataikiau?"
Aš nestatyčiau už tai, kad BangaS statybininkas, labiau panašu į apsiskaičiusį entuziastą. Tai kaip gi vis dėlto, jei ne paslaptis?

Kaip gali atsiliepti - ogi neigiamai. Be langų kambary dar ir baldų reiktų, na lovą/sofą/fotelį kaip ir galima prie lango pastatyti, bet spintos, svetainės komplekto, lentyno deja. Todėl pritariu dideliam pietiniui be papildomų rytinių ir vakarinių. Rytinį užmūrinom kai jau buvo visas aukštas baigtas, ir teisingai padarėme.
Papildyta:

O ar sakiau, kad tai jau sprendimas? Iškart nurodžiau problemines vietas.
Tokios konstrukcijos-burės tvirtinimo lyginti su langais ir durim niekaip negalima, net ir stogo neveiks tokios vėjo apkrovos kaip jūsų pakeltas langines. Tai išties didžiausia šios konstrukcijos bėda.
Papildyta:

Jei kaip rašėte tikitės 3-4 kartus lango varžos pagerėjimo - tai BŪTINA sąlyga. Be jos kaži ar du kartus išspausite, o tada klausimas ar iš vis apsimoka?
Papildyta:

Nematau analogijų. Norite fasadą pasimarginti varstomų vartų pavaromis???

Galima pamodeliuoti į šonus nustumiamas langines, kurios atidarytos pasislėptų fasado apdailoje. Tada jokie vėjai joms nebaisūs. Lieka tik realizuoti tokių langinių uždarymo mechanizmą - panašų kaip automobiliuose su į šoną nustumiamomis durimis.

Čia nuoroda šiai temai: http://knowledgepubl...n_full_desc.htm

O as netikiu kad zmones buvo menuli



Pas mane statybu eigoi antram a atsidaro langas i vakarus zinok pastacius nama nustebsi kaip is tikro ir kur krenta saule ir kur maloniausia buti. Vasara malonu buti (vakare) vakaru netgi siaures vakaru puseje.. Dar toks psichologinis momentas, esant name norisi aplink viska matyti, na sakykime siaurine puse galima ignoruot, bet visas kitas vertetu turet.

Nelabai suprantu vitrinu antram auskte poreikio jai balkono nera. Reikia ziureti i bendra langu plota, gal visgi veriau turet langu ir vakaruose, o antram a daryt normalius langus, man patinka ilgi ir siauri pvz 3m+ keleta tokiu galima sujungi su "netikru langu" kuris maskuoja siena. Tokiu atveju gaunas juosta per visa plota..

Pas mus miškas vakaruose už 40m. Stipriai užstos vakarinę saulę. Šiaurėje irgi miškas už 70m.
Manau, kad geriau nusukti langus į savo kiemą.
Vitrinos pietuose duoda DAUG šviesos, o ko žmogui daugiau ir reikia?

Pirmąjame aukšte nebematau kur įstatyti langą į vakarų pusę. Kambarys turi turėti ir sienų. Nebent kažką reiks pagalvoti antrame aušte į vakarus.

Bendras langu plotas dar ne rodiklis. Pietinis langas atstoja tris šiaurinius šviesumo požiūriu.
Papildyta:


Labai įdomi knyga.

Savo name žiemą problemos nematau. Žiemą langinės galėtų būti tik vienoje iš 2 padėčių - naktį vertikaliai žemyn prispausta prie lango, dieną vertikaliai aukštyn prispausta prie pastogės. Nei vienoje iš šių padėčių burės nebus. BangaS namui tiktų 1 aukšte, jei antro aukšto langus vietoj vitrininių pasirinktų įprasto aukščio. Vasarą jau problema. Galbūt variantas - nuolatinis rėmas, su keičiamu užpildu. Žiemai šiltas polistirolinis, vasarai plonas skardinis su išlenktais išilginiais pjūviais. Kažkas panašaus į bulvių skustuką. Vėjas praeis praktiškai kiaurai, o šešėliavimui tinkamai išlenkti pjūviai įtakos nedarys.
Su minkšta gumos juosta perimetru ir nuolatiniais magnetais manau pavyktų tokį pusėtiną hermetiškumą.
O kaip tokia analogija:
Visos tos langinės jeigu kilnojasi - vadinasi jos bet kokiu atveju ant ašies. Jei ant tos ašies skriemulys, tai gaunasi praktiškai ta pati situacija kaip su žaliuzėmis. Jos irgi keliamos sukant skriemulį. Tik greitis labiau tiktų kiek mažesnis. Skriemulio vieta tinkamiausia būtų virš durų. Durys tiek mano, tiek BangaS atveju pagrindiniame fasade.

Radau Giedruolės žodžius, parašytus prieš 3 mėn.: "Pasyvių namų šilumos suvartojime svarbu kiek pirminės energijos sunaudojama šildymui, nesvarbu ar tai būtų su saule ar su ŠS ar tiesiogiai su elektra. Dėl to ir sakoma kad bet kokį namą galima paversti pasyviu ir tam pasitarnauja ne tik sandarumo užtikrinimas, šiltinimo sluoksnio didinimas, rekuperacijos įdiegimas, bet ir šildymo įrenginiai, su kuriais pvz 30kW šilumos nuostoliams padengti sunaudojama 10kW pirminės energijos (čia kaip pavyzdys). "

Va čia ir užkliuvau už tos pirminės energijos sąvokos ir "sukčiavimo" šilumos siurbliais ir saulės kolektoriais pritempiant namą iki 15kWh/m2 per metus.

Ar sutinkate, kad Giedruolė čia parašė neteisybę?

Neteisybę PN atveju.

Ar čia ir būtų esminis skirtumas tarp PN ir A++?

A++ esmė nenaudoti daug pirminės neatsinaujinančios energijos, o pastatų šilumos nuostolius galima dengti saulės kolektoriais, PV, VJ, ŠŠ dalinai.

PN esmė neatsižvelgiant į šildymo sistemą (saulės kolektoriais, ŠŠ) pasiekti vien pastato charakteristikomis ir vienintelis teigiamas skaičius šilumos balanse (be vidinių pritekėjimų) gali būti tik šilumos pritekiai per langus.

Visiška neteisybė. PN esmė - šildymo poreikis ne didesnis nei 15 kWh vienam kvadratiniam metrui namo ploto arba šildymo galia turi būti ne didesnė nei 10 W. Kokiais būdais mes pasigaminsime trūksta kiekį šilumos - visiškai ne esmė.

Pateiksiu savo projekto pavyzdžiu. Mano namo plotas - 137 kv. Vadinasi, jis bus pasyvus jei metinis šilumos poreikis nebus didesni nei 2109,8 kWh (matematiškai galime imti ne 15 kWh, o net 15,4 kWh). Žodžiu, mano namo šilumos poreikis negali būti didesnis nei 2110 kWh (suapvalinau). O jei labai tiksliai, kadangi namo plotas 136,88, tai 136,88x15,4 ir turim 2107,952 kWh. Šį skaičių apvilam ir turime 2108 kWh. Mano atveju tai riba.

Tačiau yra vienas BET.

15,4 kWh galime viršyti, jei išpildome kitą sąlygą - šildymo galia ne didesnė nei 10 W. Tai reiškia, kad mano namo šilumos šaltinio galia gali būti vos 136,88x10 lygu 1368,8 W arba 1,369 kW. Suapvalinę turime skaičių - 1,37 kWh.

Štai ir viskas: reikia tenkinti vieną iš salygų: arba 2108 kWh šilumos per visus metus arba 1,37 kW galios šilumos šaltinis.

Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kas tą šilumą pagamins: dujos, elektra, ŠS, malkos, granulės, dyzelis ir t.t. Skirtumas tik tas, kad jei bus naudojama atsinaujinanti energitika, tai koeficentas ir gali nesiekti ir 1, bet jei namo šildymui bus naudoja elektra, tuomet pagal PN energijos poreikį reikia dauginti iš 2,7, o pagal STR - iš 2,8. Vadinasi, elektra, kaip šilumos šaltinis, tiek PN, tiek A++ namui - atkrenta.

Dar viena labai svarbi sąlyga: bendras pirminės energijos suvartojimas PN neturi viršyti 120 kWh per visus metus. Ta pirminė energija: tai šildymas, karšto vandens ruošimas, namo apšvietimas, maisto ruošimas, namo vedinimas.

Man PHPP skaičiuotojas suskaičiavo, kad jei namo šildymui ir karštam vandeniui ruošti naudosiu ŠS, tai bendros pirminės enegijos sąnaudos bus apie 100 kWh (ne pamenu tiksliai). Bet jei visą tai patikėsiu elektrai, tai jos išaugs iki 179 kWh.

Nežinau ar dabar aiškiai sudėliojiau.

Pirminės energijos terminas ganėtinai klaidinantis. Pirminė energija netiek bendro turi su namo suvartojama energija, kiek su vartojamos energijos rūšimi. Sunaudota energija, priklausomai iš ko ji gauta dauginama iš koeficiento Keli pavyzdžiai:
Mazutas, dujos - 1,1
Biokuras mediena - 0,1
Šiluma iš tinklų - 1,3
Saulės kolektoriai - 0,2
Fotovoltiniai elementai - 0,7
Elektra iš hidroelektrinės - 0,5
Vėjo elektrinės - 0,3
Elektros įvairių būdų vidurkis 2,8

Visa name suvartojame energija dauginama iš atitinkamų koeficientų. Kadangi didžioji dalis nešildymui sunaudotos energijos yra elektra iš tinklų, ją reikia padauginti iš 2,8. Reikalavimas, kad pirminės energijos suvartojimas neviršytų 120 kWh/m2 per metus. Tarkim 150 m2 namui tai būtų 18 000 kWh. Bet jei viskas tik ant elektros lieka tik 6430 kWh. Praktiškai tokio kiekio reikėtų tik šildymui ir vandens ruošimui.

Ne visai taip.

PN esmė yra trys skaičiai:

1. Metinis šilumos poreikis ne didesnis nei 15 kWh arba šilumos galia - ne didesnė nei 10 W.
2. Namo sandarumas ne prastesnis nei 0,6.
3. Bendros pirminės energijos sąnaudos - ne didesnės nei 120 kWh.

A++ viską sako tą patį apie namą, tačiau neturi konkrečiai išreikšto skaičiaus, koks turi būti maksimalus (ribinis) metinis šilumos poreikis. A++ atveju nėra konstantos - ne daugiau 15,4 kWh ar 10 W šildymui. Tam yra sukurtas kažkoks rodiklis C. Jis kiek suprantu kiekvienu atveju gali būti labai skirtingas, t.y. vienu atveju metinis šilumos poreikis gali būti tik 10 kWh, kitu - ir 25 ar 30 kWh, nes A++ namas labai stipriai vertina būtent iš ko gaminama šiluma. Nurodomos tik C rodiklio ribos, kurias kiekvienu atveju kiekvienam namui reikia skaičiuoti individualiai.

Visam tam dalykui (A++ namui) yra surašytas maždaug 120 psl. wordinis dokumentas su N formulių. Kas kartą jomis operuoti rankiniu būdu būrų beprotybė, o ir projektai išbrangtų. Todėl ir yra kuriama kažkokia programa, kuri operuos visais tais skaičiais. Tai nebus excelis (kaip PHPP), bet esmė labai panaši.