Pasyvus namas - 18 tema

Teko kalbėti su vienu pardavėju, tai jis papasakojo Ejot seminare išgirstą situaciją apie tai, kaip šalia vieno namo kilo gaisras. Po gaisro buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad fasadas juda. Po įdėmesnės apžiūros paaiškėjo, kad šalimais buvusio gaisro metu, dėl aukštų temperatūrų išsilydė po tinku buvęs putplastis. Fasadinis tinkas laikėsi tarsi niekur nieko ant armavimo sluoksnio, kuris laikėsi tiktai ant smeigių. Po šios istorijos nedrįstu teigti, kad smeigės nieko nelaiko ir skirtos tiktai dėl apsaugos nuo vėjo.

nu tikrai - jos dar skirtos po gaisro islaikyt butaforiniam namo fasadui, kad dar spet parduot, kol nieks nesuode

Kai AD klause ar nors vienas realiai turit 30cm eps suklijave rankutes neviens nepakele, o va ekspertu su savais pamokslais kiek nori..

Atkreipkit dėmesį kaip komerciai pastatai iš "sandwicth" skardos+poliuretano plokščių paviršius išsigaubia pakaitinus saulei.
Balex labai nerekomenduoja tamsios skardos besiliečiančios prie apšiltinimo.
EPS dar labiau deformuojasi nuo karščio. Vien tik dėl šių vidinių įtempimų tarp tinko ir EPS verta smeigiuoti.
Kalbos, kad vėjas nuplėšys yra mitas. Dar niekur nesu girdėjęs, kad vėjas nuplėštų EPS, jau greičiau stogą pakels...

Tikrai neieškosiu to vaizdelio, norėsit pats susirasit, gal metai atgal į SM forumo PN temą Vilienė buvo įmetęs YouTube filmuką, kuriame matėsi, kaip gaisrininkai numušinėja nuo namo plevėsuojantį putplasčio sluoksnį. Užkristų ant žmonių, tikrai aukų būtų.

Kas lėmė tą putplasčio plevėsavimą, klausimas. Aš vis tik manau, kad vėjas tebuvo paskutinis lašas lėmęs putplasčio atplėšimą.

Daugiabutyje name, kuriame dabar gyvenu, labai daug apibyrėjusio tinko. Tinką drasko į jį prasisunkęs ir ledo sukaustytas vanduo. Atidžiau pasižiūri į pakilusį tinko sluoksnį, ir pro įtrūkimus ar jau nukritusio tinko gabalus, matosi giliau esantis ledas.

Šitą dalyką paminėjau, todėl, kad daugiabučiuose, kuriuos apšiltina putplasčiu, greičiausiai deda nestorą putplasčio sluoksnį, tame name galėjo būti ir kokie 5cm, kas reiškia, kad tarp putplasčio ir mūro susidūrime gali būti minusinės temperatūros. Nepamirškit, kad anksčiau tebuvo reikalaujama R3 sienų varža, tik vėliau varžos reikalavimas buvo padidintas iki R5.

Einam toliau. Namai apšiltinti, sudėti plastikiniai langai, patalpos sandaresnės, dar ir vėdinamos ne idealiai, drėgmės kiekis patalpose kyla, sienos iš vidinės pusės nepadengtos garui nelaidžiu sluoksniu, todėl drėgmė garų pavidale skverbesi gilyn į sieną, kol susiduria su garams mažiau laidžiu putplasčiu. Susijungimo vietoje susidaro rasos taškas, drėgmė kondensuojasi ir dėl minusinės temperatūros sušąla į ledą. Užšalusi plėšia putplastį nuo mūro, klijai nelaiko ir putplastis atsisluoksniuoja. Vėjas tik pajudina ir taip atlipusį putplasčio sluoksnį. Smeigės tokiu atveju lieka vienintelis putplastį prie sienos laikantis elementas, o jei smeigių nėra, putplastį vėjas nuplėšia.

Teoriškai mąstant toliau, jei dėsim storesnį putplasčio sluoksnį, minusinių temperatūrų susidūrimo su mūru taške tikėtis neverta, todėl mažai tikėtinas ledo ardomosios jėgos poveikis, be to, mano nuomone, bet kokiu atveju verta mažinti vidinės sienos paviršio garo laidumą, kas irgi sumažintų tokių padarinių kilimo tikimybę.

a ka yra, cia ne apie 30cm kalba (pas mumi tik 20cm) , o bajeriai apie gaistrus, jei da nesupratai.

Toks scenarijus įmanomas jei EPS kokie 5cm kitaip konstruktyvo ir šiltinimo sandūros taške temperatūra bus tik teigiama.

Tą filmuką prisimenu puikiai. Ten vėjas neturėjo jokios įtakos, kaip ir kitose jūsų paminėtose situacijose.
EPS nuvažiavo su klijais, todėl galima būtų daryti išvadą, kad sienos paviršius buvo ypač netinkamas klijavimui. Gal kreiduotas, gal nenuvalytas dažų sluoksnis, gal ypač mažai cemento/daug smėlio turintis betono paviršius (trupantis).
Tokių atvejų matytume kur kas dažniau jeigu problemos priežastis būtų tiesiog užšalęs kondensatas.
Jeigu klijai "atšoka" su EPS, tai smeigės menka paguoda. Toje tuštumoje daug blogybių vyks.

O ką daryti jeigu noriu tamsaus fibrocementinių plokščių fasado?

Nu teoretikai
A Jus bandet kada kokybiskai priklijuota putplasti nuplest? Man - nepavyko, plyso per granuliu susijungimus,bet ne per klijus.
(aisku jei blogai klijuota - gali atsokt). Bet jei klijuopja perimetru, ir vudury taskai - be shansu.
Lygiai tas pars del rietimosi - jei 50x100 lapas perimetru uzklijuotas, ir vidury - kur jam riestis. (na nebent molekuliu, granuliu lygyje).

Palaukiam pavasario - paeksperimentuojam...

O aš manau, kad mes taip ir neišsiaiškinome, kokia apdaila tinkamiausia pasyviam namui. Vertinkime, kad siena apšiltinta putplasčiu. Galime net pakalbėti apie tikamiausias spalvas: šviesios, tamsios?

Mintas jau rase, jei nera salcio tiltu tai visa kita PN yra px, jei jums patinka kad ir ramuneliu fasade prisipieskite, tai grynai jusu reikalas
Papildyta:

Cia juk Lietuva, visi visko bijo ir sventai laikosi tradiciju Jei kazkas burbtelejo kad reik 5vnt x 10lt ismeigiu i kiekviena lapa tai reiskia taip ir bus, basta!

Mintas rašė, kad klinkerio plyteles su kažkokia labai neaiškia sistema kabina, kad šalčio tiltai susidaro. Aš manau, kad tai briedas. Jei tiksliai nežino, geriau nerašytų, nes dabar išeina, kad tik tinkas nesudaro šalčio tiltų. Visos kitos apdailos sistemos - vienas didelis trūkumas. O aš manau, nors ir nesu specas, kad klinekrio plyteles galima priklijuoti be jokio šalčio tiltelio. Tai kuris dabar teisus?