QUOTE(cibulis @ 2013 03 20, 08:59)
Temperatūros neturi? Ar tiesiog pavydi? O jei tai jumoras, tai jis nieko nesiskiria nuo kvailų Algio Greitai juokelių.
Taigi pajuokavau
tiesiog stogelis panasus pasirode..
Taigi pajuokavau
tiesiog stogelis panasus pasirode..
Nekokios prognozės. 
QUOTE(cibulis @ 2013 03 20, 10:08)
Naftos kaina tik laikui bėgant tik didės visų kitų žaliavų/produktų atžvilgiu.
Dar 10 metų ir nafta/gamtinės dujos jau bus nekonkurencinga žaliava elektros energijai gaminti (Elektėnų jėgainės pavyzdys), nes viską sunaudos pramonės ir transporto sektoriai. Tada atsigaus vėjo ir saulės jėgainės ir šalys vystančios šias technologijas. 30 metų patirtį turinčios vėjo ir saulės masinėje jėgainių gamyboje turinčios įmonės ir kartu šalys kaip Danija ir Vokietija išplėtos savo eksportą dar labiau.
Akmens anglių ir urano dar likę daugiau, todėl jie prailgins pereinamąjį laikotarpį, bet nereikia orientuotis į iškastinį kurą ir tuo labiau skystą kurą užtikrinant namų energijos poreikius.
Kiekvienam turėtų būti aišku, kad perėjimas prie visiškai atsinaujinančios energetikos yra tik laiko klausimas.
Vis skaitineju sita tema, bet nedrasu isiterpti - cia visi jau viska zino, projektai paruosti, namai statomi ar pastatyti Bet imsiu ir paklausiu - greztiniai pamatai tokiam, tipo pasyvesniam namui yra labai blogai?
Bet imsiu ir paklausiu - greztiniai pamatai tokiam, tipo pasyvesniam namui yra labai blogai?
QUOTE(idealistas @ 2013 03 20, 12:18)
Bet imsiu ir paklausiu - greztiniai pamatai tokiam, tipo pasyvesniam namui yra labai blogai?
Mano atveju gana apytiksliai skaičiavo, kad jei daryčiau ne plokščius pamatus, o gręžtinius energijos sąnaudos padidėtų 1,5 kWh vienam kvadratiniam metrui namo ploto. Jei mano namo plotas 137 kv, tai per visą šildymo sezoną energijos sąnaudos dėl gręžtinių pamatų padidėtų apie 206 kWh.
Jei namą šildytumėme elektra, minėti 206 kWh virstų apie 95-100 Lt, o jei šilumos siurbliu - apie 40 Lt. Kaip ir nedaug, bet jei visur po truputį pabloginti situaciją, gali visai nemenki nuostoliai susidaryti. Bet šiaip gręžtiniai pamatai manau tikrai nėra labai didelis blogis.
QUOTE(cibulis @ 2013 03 20, 12:30)
Mano atveju gana apytiksliai skaičiavo, kad jei daryčiau ne plokščius pamatus, o gręžtinius energijos sąnaudos padidėtų 1,5 kWh vienam kvadratiniam metrui namo ploto. Jei mano namo plotas 137 kv, tai per visą šildymo sezoną energijos sąnaudos dėl gręžtinių pamatų padidėtų apie 206 kWh.
Jei namą šildytumėme elektra, minėti 206 kWh virstų apie 95-100 Lt, o jei šilumos siurbliu - apie 40 Lt. Kaip ir nedaug, bet jei visur po truputį pabloginti situaciją, gali visai nemenki nuostoliai susidaryti. Bet šiaip gręžtiniai pamatai manau tikrai nėra labai didelis blogis.
Jei namą šildytumėme elektra, minėti 206 kWh virstų apie 95-100 Lt, o jei šilumos siurbliu - apie 40 Lt. Kaip ir nedaug, bet jei visur po truputį pabloginti situaciją, gali visai nemenki nuostoliai susidaryti. Bet šiaip gręžtiniai pamatai manau tikrai nėra labai didelis blogis.
Dekoju.
Kaip suprantu, yra daromi kazkokie skaiciavimai namo siltumui/sandarumui nustatyti, isivertinant visa konstruktyva?
QUOTE(idealistas @ 2013 03 20, 13:14)
Kaip suprantu, yra daromi kazkokie skaiciavimai namo siltumui/sandarumui nustatyti, isivertinant visa konstruktyva?
Skaičiavimų metu nustatomas tik namo šiltumas arba kokių priemonių reikia, norint pasiekti užsibrėžtą rezultatą: 15, 20, 25 ar 30 kWh. Šiuo atveju vertinamas apšiltinimo storis, langų dydžiai ir jų padėtis pasaulio šalių atžvilgiu, kaimynų ar kitų didelių objektų įtaką šešėliavimui ir t.t.
Visą tai atliekama su PHPP programa. Ši programa: tai Excelio failiukas, į kurį reikia suvesti gana daug namo parametrų. Visą kitą suskaičiuoja pati programa ir pateikia atsakymą, koks rezultatas bus pasiektas. Nepatinka rezultatas, storinat apšiltinimo sluoksnį, keičiate langų dydžius ir matote, koks rezultatas gaunamas. Dažnam gali būti per sunku susigaudyti pačiam, bet įmanoma. Juo labiau, kad yra ir maždaug 200 psl. knyga anglų kalba.
Namo sandarumas - daugiau statybos reikalas. Žinoma, ir skaičiavimuose galima taikyti skirtingas sandarumo reikšmes (nuo 0,1 iki 0,6), bet aš manau, kad tai daugiau statybų, o ne skaičiavimo reikalas.
QUOTE(cibulis @ 2013 03 20, 13:28)
Skaičiavimų metu nustatomas tik namo šiltumas arba kokių priemonių reikia, norint pasiekti užsibrėžtą rezultatą: 15, 20, 25 ar 30 kWh. Šiuo atveju vertinamas apšiltinimo storis, langų dydžiai ir jų padėtis pasaulio šalių atžvilgiu, kaimynų ar kitų didelių objektų įtaką šešėliavimui ir t.t.
Visą tai atliekama su PHPP programa. Ši programa: tai Excelio failiukas, į kurį reikia suvesti gana daug namo parametrų. Visą kitą suskaičiuoja pati programa ir pateikia atsakymą, koks rezultatas bus pasiektas. Nepatinka rezultatas, storinat apšiltinimo sluoksnį, keičiate langų dydžius ir matote, koks rezultatas gaunamas. Dažnam gali būti per sunku susigaudyti pačiam, bet įmanoma. Juo labiau, kad yra ir maždaug 200 psl. knyga anglų kalba.
Namo sandarumas - daugiau statybos reikalas. Žinoma, ir skaičiavimuose galima taikyti skirtingas sandarumo reikšmes (nuo 0,1 iki 0,6), bet aš manau, kad tai daugiau statybų, o ne skaičiavimo reikalas.
Visą tai atliekama su PHPP programa. Ši programa: tai Excelio failiukas, į kurį reikia suvesti gana daug namo parametrų. Visą kitą suskaičiuoja pati programa ir pateikia atsakymą, koks rezultatas bus pasiektas. Nepatinka rezultatas, storinat apšiltinimo sluoksnį, keičiate langų dydžius ir matote, koks rezultatas gaunamas. Dažnam gali būti per sunku susigaudyti pačiam, bet įmanoma. Juo labiau, kad yra ir maždaug 200 psl. knyga anglų kalba.
Namo sandarumas - daugiau statybos reikalas. Žinoma, ir skaičiavimuose galima taikyti skirtingas sandarumo reikšmes (nuo 0,1 iki 0,6), bet aš manau, kad tai daugiau statybų, o ne skaičiavimo reikalas.
Idomu. Susivedziau i google ir radau phpp demo versija - jos pakanka ar reikia kazkokios kitos?
QUOTE(idealistas @ 2013 03 20, 13:35)
Idomu. Susivedziau i google ir radau phpp demo versija - jos pakanka ar reikia kazkokios kitos?
Nežinau, nesu bandęs.
Kadangi jau paviešinau projektą, tai tęsiame žygį toliau. Šiuo metu yra du apdailos variantai:
1. stogas - skarda, fasadas - tinkas ir šiek tiek klinkerio plytelių.
2. stogas - čerpės, fasadas - vien tik klinkerio plytelės.
Kuris variantas gražesnis ir labiau tinka pasyviam namui? Žinoma, pirmas pigesnis, bet antras gal ilgaamžiškesnis, patvaresnis. Ką manot?
1. stogas - skarda, fasadas - tinkas ir šiek tiek klinkerio plytelių.
2. stogas - čerpės, fasadas - vien tik klinkerio plytelės.
Kuris variantas gražesnis ir labiau tinka pasyviam namui? Žinoma, pirmas pigesnis, bet antras gal ilgaamžiškesnis, patvaresnis. Ką manot?
QUOTE(cibulis @ 2013 03 21, 13:49)
Kuris variantas gražesnis ir labiau tinka pasyviam namui?
Kaip apdailos būdas susijęs su PN??? Ar žinote kokių tai spec. reikalavimų PN apdailai? PVz tik žalios spalvos
QUOTE(idealistas @ 2013 03 20, 12:18)
greztiniai pamatai tokiam, tipo pasyvesniam namui yra labai blogai?
Pasiskaičiavau, kiek daugiau bus sunaudojama energijos šildymui dėl polių. Grubiai gavosi, kad mano namui jie siekia apie 100W, tai reiškia per paros laikotarpį per polius bus patiriami 2400W šilumos nuostoliai, kas, yra 2,4kW, arba jei skaičiuosim elektros kaina, tai bus 1,20Lt per parą.
Skaičiavimuose nesimato nutekėjusios iš namo šilumos įtaka, kuri vis tik turėtų jaustis, todėl mano apskaičiuotas dydis yra kaip ir didžiausias, realiai jis turėtų būti truputį mažesnis.
Dar pagalvojau, kodėl skiriasi mano polių nuostolių dydis su Cibulio pateiktais. Pagal viską, pamatus su gręžtiniais poliais reikia įrenginėti ne tik po lauko ar laikančiosiomis sienomis, bet ir po vidiniėmis pertvaromis. Aš po vidinėmis pertvaromis nusprendžiau gręžtinių pamatų nedaryti ir sienas kelsiu ant grindų, tarsi ant PP, bet kadangi statybininkai į tai labai kreivai žiūri, nusprendžiau pirmo aukšto sienas daryti tik iš gipskartonio konstrukcijų.
