Pasyvus namas - 18 tema

Tikrai nesigilinsiu į sumuštinį, savo sienas iškėliau, o filosofuot šiuo metu ir taip turiu pakankamai temų .

Norėjau tik pasakyti, kad viename iš paskutinių "statyk" žurnalo numerių, mačiau straipsnį, apie vieno inžinieriaus sau ir draugams pastatytus namus, pagal jo idėją. Jo idėja pakankamai panaši į tą, kurią bandai čia nupasakoti. Jis namą pastatė iš putplasčio su monolitiniu karkasu. Skirtumas nuo liktinių tas, kad liktinių atveju, liejama ištisinė monolitinė siena. Inžinieriaus atveju tik plonyčiai armuoti monolitiniai stulpai, atrodo išlieti į pragręžtą putplastyje skylę. Gaunasi tikrai kažkas labai panašaus į tai, ką bandei nupasakoti. Siūlau susirasti tą straipsnį ir pasigilinti į jį. Patiks, galėsi tą ižinierių susirasti ir pafilosofuoti asmeniškai su juo .

Su betonu taip pat visko būna, šiandien Delfyje apie silikato blokelių skilinėjimą galima pasiskaityti.

Aš pradėjau nuo betono dėžės apsiūtos polistirolu baigiau karkasu. Apie karkasą pradžioje net minčių nebuvo, bet kuo toliau galvojau tuo mažiau man ten problemų matosi. Todėl siūlyčiau kiek labiau pasigilinti. Lietuvoje įprasta karkasinį namą iš pačios pigiausios medienos, be jokių brėžinių sukalti. Manau, kad didžioji dalis bėdų nuo to ir prasideda. Planuoju karkasą iš osb sijų surinkti, todėl dėl medienos kokybės problemų neturėtų būti. Kokius 5 cm iš vidaus padengus poliuretano putomis būtų užtikrintas puikus sandarumas. Nelabai įsivaizduoju kokios problemos galėtų dar kilti.

Viskas priklauso nuo purškiamo paviršiaus. Man langus užpurškė, iš išorės atrodo viskas užpurkšta, nei vienos skylutės nėra, bet patys purškėjai ėjo į vidų pasitikrinti ir rasdavo plyšiukų, tada tas vietas užpurkšdavo dar kartą. Man purškė iš uždarų porų putų, kurių plėtimasis labai mažas, gal tai ir buvo pagrindinė to problema, bet ir tavo atveju manau, kad uždarų porų putos pačios tinkamiausios, bet noriu atkreipti dėmesį, kad jei reikės užpurkšti sudėtingesnius mazgus, tai net ir su putomis, gali likti plyšiukų.

Planas purkšti ant kuo sandariau sumontuotos OSB plokštės. Standartiškai turėtų pakakti vien OSB, bet papildomai nupurškus putomis tikiuosi, kad neliks nė menkiausio plyšelio.

Vietoj vienos OSB plokštės galima naudoti dvi plonesnes plokštes ir sujungimus perdengti.
Plonesnes plokštes tarpusavyje galima suklijuoti CT84 klijais ir sukniedyti. Per šį paviršių jau nederėtų vedžioti vamzdžių ir laidų kiaurai.
Gautumėte puikų ir ilgaamžį sienos sandarumą orui ir be putų ar plėvelių, o sutaupytus pinigus galėtumėte skirti papildomam sienos apšiltinimui neoporu.

Visgi didžiausia problema, mano manymu, išliktų stogo ir sienų sujungimas, kuriam reikėtų skirti didžiausią dėmesį.

Kokio pločio sijas naudosite sienoms?
Kokia sienos sumuštinio 1m2 kaina ir iš ko ji susideda jeigu ne paslaptis?
Kaip užtikrinsite garso izoliaciją?
Ar planuojate vėdinamą fasadą?

Jūsų sumuštinis, spėju, bus:
GKP 8Lt/m2
ALU plėvelė 5Lt/m2
OSB3 22mm 24Lt/m2
OSB sijos 300mm kas 60cm 26Lt/m / 0,6 = 43Lt/m2
arba sienų statramsčiai SP-D180 14Lt/m /0,6 = 23Lt/m2
Garso izoliacija? 15Lt/m2
CT84 klijai 4Lt/m2
EPS70N 30cm 63Lt/m2

Viso 142-162Lt/m2

Mano variantas:
Tepamas garo barjeras 7Lt/m2
Akytbetonis 240mm su klijais 57Lt/m2
Gruntas 3Lt/m2
CT84 klijai 4Lt/m2
EPS70N 30cm 63Lt/m2

Viso 134Lt/m2 už šiltesnę, tylesnę, termoinertiškę, be formaldehidų sieną.


Man dar nevėlu apsigalvoti, bet norėčiau argumentų.

Klausimas ne į temą: kuo užsiima BangaS. Pagal dėstomus argumentus panašus į statybininką. Ar pataikiau?

Fasadas vėdinamas. Jei būtų buvęs tinkuojamas gal ir nebūčiau nieko keitęs.

Toks "piktas" sandarinimas aliuminio plėvelė, OSB plokštė ir purškiamos putos todėl, kad būtų galima pagrindiniam šiltinimui naudoti akmens vatą, o ne polistirolą. Tikiuosi Paroc Extra pavyks nusipirkti už maždaug 100 lt/kub.
Taigi garso izoliacijos ir klijų nebereikia, o vatos kaina 30 - 45 lt/m2
OSB Kronopol sijos kainuoja apie 20 lt. Kvadratas pinga dar 10 lt.
Pagal čia pateiktą skaičiavimą gautųsi kiek virš 100 lt.

Reikėtų dar pridėti medinius tašus 50x50 vidiniam ir išoriniam tarpui. Vėjo izoliacinę plėvelę. Ir tuos 5 cm purškiamos vatos. Turėtų gautis nedidesnė nei paties minima suma.

Sienų ir stogo sujungimas taip pat sandarintųsi purškiamomis putomis plius sandariai suklijuota stogo ir sienų aliuminio plėvele. Kiek didesnis galvos skausmas sienos sandarinimas su grindimis, bet ir čia neturėtų būti didelių bėdų.
Termomasei išlaikyti vidinės pertvaros bus mūrinės.

Neturiu tikslo agituoti už tokį variantą, tiesiog mano nuomone, mano atveju toks pasirinkimas geriausias. Kuo daugiau gilinuosi į statybas tuo labiau įsitikinu, kad statyboje visos medžiagos geros jei naudojamos savo vietoje ir naudojamos teisingai. Bėdos prasideda, kai vieno ar kito produkto pardavėjai ima kišti savo gaminį į visas skyles kur tik pasiekia ir pajėgia.

Karkasinis namas puikiausiai draugauja su visų tipų pamatais be jokių termo tiltelių. Kokius pamatus žadat daryti? Matau problemą vidinėse pertvarose, nes jos iškarto palieka tik vieną pamatų variantą.

Nekartą teko matyti pirmą aukštą iš mūro, antrą - karkasinį. Pagalvojau, kad neblogas variantas mąstant apie termomasę.

Pertvaros puikiai stovi ir ant poliu, ir ant PP, kuri vis tiek Nr1 tarp pamatu net neziurint i tai, kad laaabai prisides prie termomases.
Deu grycia vieno auksto, todel nepamargins namo skirtingais sumustiniais.

O kam kastuvas, jei kišeninio peiliuko pakanka, ir ką tiek ilgai veikti? Bet negąsdina. Norės - ir taip ras kaip įsigauti. Kad ir ta pati spyna - ne nuo vagių ji, o tam kad vėjas durų netrankytų. O yra ir būdų kaip apsunkinti durų darymą. Pvz armatūros tinklas gali būti ne tik ten, kur betonas, bet ir tarpuose. Reiktų 2 neoporo sluoksnių. Vienas tinklui iš vidaus, kitas iš išorės, tarpusavyje suklijuojami, o tinklas lieka tarp jų. Sandarumui pagerinti abu neoporo sluoksniai būtų persidengiantys. Kitas variantas - ne visiškai betono atsisakyti, o suploninti iki 5 cm. Tik nežinau ar toks plonas gelžbetonis išvis įmanomas. Na bet greit sužinosiu, artimiausiom dienom projektas bus perduotas konstruktoriui.
Būtent apie visokias tokias ir panašias konstrukcijas ir mąstau. Kampuose be abejo reiks paremti, o kitose vietose žiedui laikyti gal pakaks ir vidinių gelžbetoninių sienų. Keletą galimų variantų su varžų paskaičiavimais patalpinau čia. Žiūrėsim, ką sakys konstruktorius.
Neskaičiavau bet turiu nuojautą kad grynai plieninis karkasas bus brangiau. Prisimenu mačiau laidą apie Petronas Towers dvynius. Jiems statyti vietoj plieno rinkosi gelžbetonį dėl pigumo. Tikriausiai dėl to ir visi kiti vėliau aukščio rekordus gerinę dangoraižiai gelžbetoniniai.
Tas straipsnis prieinamas žurnalo puslapyje. Ačiū, įdomi informacija, tik kaži ar internete visas straipsnis paskelbtas. Jei žinočiau kad spausdintame variante aprašyta plačiau, tikrai ieškočiau nusipirkti.
Tame delfio straipsnyje ypač patiko Siliktadyriaus komentaras - pirmas tarp populiariausių
Iš tikro aš ir pats jaučiu, kad kuo toliau, tuo mintys labiau artėja link karkaso. Bet dar laikausi
OSB sijos žinau horizontaliai naudojamos. Tinka ir vertikaliem segmentams?

Jei pertvaros medinės, ar iš gipskartonio, jos gali būti pastatytos ir ant medinių grindų, tuomet, kad ir kokie pamatai bus, nebus jokio skirtumo dėl termo varžos ir tiltelių. Jei pertvaros mūrinės, be termo tiltelių galima statyti tik ant PP.

Aš pats atsisakiau mūrinių pertvarų pirmame aukšte, nes nenorėjau daugiau nei vieno polio, ir taip ~100W nuostolių per turimus polius turėsiu.
Papildyta:


Tikrai daugiau . Tekstas į internetą paprastai įkeliamas visas, bet nuotraukos ir brėžiniai yra tiktai popieriniame variante. Būtent tokio namo brėžiniai žurnale ir išspauzdinti ir tikrai siūlau pasižiūrėti. Nusipirkti greičiausiai nepavyks, teks arba į biblioteką nueiti, arba paprašyti, kad kas kopiją padarytų .
Žurnalas "statyk" 2012 Nr.4 (84) p.52-53