Pasyvus namas - 18 tema

Neprognozuoju aš jam jokios "daug žadančios" ateities . Iš kažkelinto pasikartojančio šios medžiagos liaupsinimo, matosi, kad labai susižavėjote šia medžiaga, žiūrėkit, ja net sienas siūlo apšiltinti .

Čia tikrai ne kažkas naujo. Analogiškas pagal visas savybes produktas yra keramzito granuolės. Kaip manot, ar labai jos paplito? Ne. Pirmiausiai tai labai brangus produktas, kai vos ne viską galima padaryti gal net kokybiškiau, bet garantuotai keliskart pigiau su kitomis medžiagomis, ar medžiagų kombinacijomis. Antras dalykas, šis produktas tikrai netinka viskam, kam siūlo jį naudoti jo gamintojai. Pavyzdžiui sienų apšiltinimui. Su tokia, pakankamai prastų termovaržų apšiltinimo medžiaga gautūsi pakankamai storos net lyginant su akmens vata. Antras dalykas, net vata yra kritikuojama, kad ją vėjai kiaurai perpučia, kas reiškia, kad esant didesniam temperatūrų skirtumam tarp vatos pusių, pačioje vatoja gali kilti oro konvekcija. Oro konvekcija yra laidžiausias šilumai šilumos perdavimo būdas. Net viena pačių laidžiausių šilumai produktų - šiluminiai vamzdeliai iš esmės paremti konvekcija, na ten dar garinimas ir kondensacija dasideda, bet pagrindas - konvekcija. Tai vat, vatoje jau galima konvekcija, negi manot, kad tokioje, pakankamai stambios frakcijos, pūtstiklio apšiltinimo sluoksnyje nevyks oro konvekcija? Nesamonė, tikrai vyks, todėl nei keramzitbetonio negalima naudoti sienų apšiltinimui, nei pūtstiklio.

Dar karta kartoju, pūtstiklis tikrai neišsiskirianti kokiomis nors rimtesnėmis savybėmis medžiaga, jokiomis.
Papildyta:


Variantas

Granules galima būtų pilti ant jau sutrombuoto žvyro ir trombuoti ne taip stipriai, kad į miltus susimaltų. Nors jos nėra tokios trapios, kad taip lengvai pasiduotų. Manau čia ne problema. Klausimas išliktų dėl konvekcinių nuostolių.
Pačių putstiklio granulių deklaruojamas šiluminis laidumas 0,04-0,06 W/m2K, kurį, spėju, dar ženkliai sumažintų tam tikrų metalų oksidų panaudojimas, kaip selektyvinio stiklo plėvelėje. Analogija su EPS--> NEPS.
Birioje formoje granulės gali būti efektyviai panaudotos tik po šiltu paviršiumi (grindys), kitu atveju konvekcija žudo šilumines sąvybes.
Jeigu gamintojai sugebėtų gaminti bent 30-40 cm vientisus blokelius, kurie savo struktūra prilygtų pačiai granulei, būtų išspręstos esminės problemos ir liktų privalumai - mechaninis atsparumas, ilgaamžiškumas, idealus garo barjeras palyginamas su metalo sluoksnių, cheminis inertiškumas, geras paviršius tinkamas tinkavimui, dažymui ir apdilos klijavimui ( PE ar AL plėvelės šiuo požiūriu problematiškos), didžiausias temperatūrų diapazonas (tinkamas net kaminų ir plokščiųjų saulės kolektorių apšiltinimui).

Ką Jie Jums padarė kad Jūs euforijoje nuo Jų ?

Jei šuo būtų ne š..., būtų zuikį pagavęs .

Beje, viena ir taip rimta problema po to taptų kritine - finansinė šio reikalo pusė.

Jau dabar keramzitbetonio blokeliai dėl nesveikai padidintos kainos yra labai, labai nepatrauklūs, nors pagal savybes, jie turėtų būti vieni patraukliausių. Nematot analogijų su pūtstikliu?

Pvz tokia savadarbio vertikalaus kolektoriaus konstrukcija nieko blogo sienoms nežada. Parasos stiklas, pavarvės. Tik tiek. Savadarbio metalinis absorberis - tai visiškai ne garo izoliacija. Net nėra jokio tikslo tame absorberyje skylių garui gręžioti, nors tai padaryti būtų labai paprasta.
Pasirodo kiti mano mintis gali reikšti ne blogiau nei aš pats
Man irgi priimtini PN principai. Priešingu atveju manęs čia nebūtų. Tik prioritetus kitaip dėlioju nei cibulis. Pirmiausia - kaip kuo ekonomiškiau įsirengti kuo didesnę akumuliacinę talpą. Kai bus aiškios talpos galimybės, bus galima skaičiuoti iki kokio lygio verta kišti pinigus į namo pasyvinimą.
Va čia tai putstiklio vadybininkai susivarė. Toks įspūdis, kad jie nori parodyti putstiklį kaip tinkantį viskam. Visi žinom, kad tai, kas tinka viskam, iš tikro netinka niekam. Kas gi dės į sienas n kartų brangesnę ir n kartų mažiau efektyvią medžiagą? Vietoj to, kad galėtų apsiriboti tomis sritimis, kur jie geresni. Va pvz. puikus BangaS pasiūlymas ant putstiklio granulių pakloto guldyti akumuliacinę talpą. Temperatūrinis diapazonas -200 - +500. 10 kartų didesnis nei reikia. Atsparumas gniuždymui nuo 0,5 iki 1,2 MPa. Irgi vos ne 10 kartų daugiau nei reikia. Lembda beveik kaip polistirolo. Oras tarp granulių viršuje arčiau akumuliatoriaus šiltesnis, žemiau šaltesnis, todėl konvekcija nevyksta. Fantastika.
Turiu abejonių kad pavyks. Manau granulių viena iš geros varžos paslapčių - tai, kad viena granulė su kita liečiasi mikroskopiniais ploteliais. Tais mikroskopiniais ploteliais keliauja mikroskopiniai šilumos kiekiai. Suklijavus į blokus tas privalumas nuplaukia.

pustikli naudoja ir sienom http://www.youtube.c...h?v=3NZoeUiM9kQ http://www.youtube.c...h?v=kI7mTqQ9s_8
kainos kiek suprantu per 1000lt už u-0,07 http://obl-ceram.ru/...tegory/399.aspx
skirtingu medežiagų paliginimai http://www.claves.ru/penosteklo.htm

Patys čia man pakišote tą įdėją apie putstiklio naudojimą ant rostverko. Aš toliau nagrinėju.
Pasiskambinau šiandiena jiems. 8-16mm granulės 285Lt+PVM/m3. Piltinis tankis 130kg/m3, atsparumas gniūždymui (supylus į matavimo cilidrą) 2-2,5 MPa. Šiluminė varža (supiltos granulės po šiltu paviršiumi) U=0,06 W/m2K (sakė matavo Termoizoliacijos institutas naujuoju būdų).
Pamatus apšiltinti iki R10 reikėtų 60cm sluoksnio, kas kainuotų 200Lt/m2 ir būtų apie 2 kartus brangiau nei EPS/XPS 35cm sluoksnis.
Visgi norintiems statyti masyvius namus ant PP būtų kaip variantas be galvos skausmo. Arba bent po nešančiomis sienomis panaudoti putstiklį dėl 2 MPa vs 0,3 MPa (EPS300).

Kurioje vietoje čia galvos skausmas?
Žadate pasyvų devynaukštį statyti, kad 0,3MPa jums mažoka?

Paklauskite Minto, jis geriau galėtų atsakyti į šį klausimą susiejant su priežastimi kodėl nepasirinko PP.
Tiesą sakant ir man pasirodė įdomiai kaip pasiskirsto slėgimas po PP. Kažkelintoje PN temoje buvo įdėtas grafikas iš PP slėgio į pagrindą tyrimo rezultatų. Slėgis labai netolygus ir po nešančiomis sienomis jis kelis kartus didesnis nei PP viduryje. Jeigu neprisimenate, galiu atkasti. Man atrodo Narvid buvo įdėjęs. Jeigu po PP yra storas EPS sluoksnis, tai plokštė ant salyginai minkšto PP išsigaubia, įsitempia ir suvienodina kažkiek tuos slėgius. Nors aš ne konstruktorius bet turiu jam idėją: "užlenkti" PP L formos apvadą ne į apačią, bet į viršų, kad nebūtų izoliacijos sluoksnio suplonėjimo po sienomis. Po nešančiomis sienomis palikti 60cm pločio ir 40cm gylio "tranšėjas" apsuptas EPS300 iš šonų ir pripiltį į jas granulių. Dar reikėtų pagalvoti kaip padaryti išorines tranšėjos sieneles atsparias "išputimui" į lauką, nes granulės slėgtų ir sieneles.

Na Minto psichologijos analizę gal palikim kitoms temoms.
Nors ne konstruktorius, bet suprantate viską teisingai. Išlink tai be abejo išlinksta, tas įlinkis priklauso nuo PP standumo. Bet net ir išlinkus abejoju, kad pasieksite 300KPa apkrovas - net ir 100kPa. Čia kalbame apie individualų iki dviejų aukštų pastatą.
Jūsų idėja apie plokštės briaunų užlenkimą ne žemyn, į šiltinimą, bet į viršų - verta dėmesio. Jei ant PP bus naudojama ICF - labai lengvai ir pigiai įgyvendinama, ši briauna gali būti sutapdinta su dalimi sienos.
Su EPS300 jūs neskubėkite, medžiagų markės bus parinktos projektuojant - visiškai nereiškia, kad jums būtent EPS300 reikės.

ne aš bet turiu išsisaugojes http://www.legalett....kshop_(web).pdf jei apie tai

Taip, ačiū.

Bučiau dėkingas jei kas įdėtų nuorodą ar nuotraukas apie langų montavimą polistirole, konkrečiai domintų lango tvirtinimai per 15-20 cm nuo pačio lango rėmo.Pamenu kad esate diskutavę , tik tų temų tiek daug,kad nerandu.Gal kas prisimins ...?