Pasyvus namas - 18 tema

#169
QUOTE(cibulis @ 2013 03 05, 11:34)
Turiu savo darbe net 3 fizikus (kai kurie jų papildomai ir kitus aukštuosius baigė), bet dažnai jų idėjos labai prieštarauja realybei. O ir Kubilius fizikas...

Bala nematė, daugiau nesigilinsiu į šias idėjas. Tiesiog norėjau pasakyti, kad Milao nori pastatyti aktyvų namą pirmiausiai nepastatęs pasyvaus namo. Čia mano supratimu yra esminė klaida. Bet kadangi aš tik sušiktas humanitaras, tai lendu į savo urvą.

man taip rodos kad milao neatsisako PN ideju, jis tiesiog nori daugiau - t.y. ZERO namo. ir primygtinai prasau priminti kur as kvescionavau phpp skaiciavimu rezultatus?
O del backos ir realybes, tai problema ne skaiciavimuose ir nuostoliuose, o biski fantastiskai atrodo toki objekta pastatyt. bet cia jau kita kalba.
Atsakyti
#170
QUOTE(madwifi @ 2013 03 05, 11:40)
man taip rodos kad milao neatsisako PN ideju, jis tiesiog nori daugiau - t.y. ZERO namo. ir primygtinai prasau priminti kur as kvescionavau phpp skaiciavimu rezultatus?

Pats gi manęs prašei, kad paprašyčiau PHPP skaičiuotojo, kad pritekėjimus ir nuostolius pateiktų ne bendrai, o kas mėnesį.
Atsakyti
#171
QUOTE(BangaS @ 2013 03 04, 23:16)
Jeigu bus plokštieji vakuuminiai ir sandariai pritvirtinti prie sienos ar stogo, tai gali ir stipriau įtakoti sienos šiluminio laidumo sumažėjimą.


Vienas niuansas. Kad ir kokia nelaidi garams sienos konstrukcija, vis tiek rekomenduojama sienos lauko pusę daryti labiau laidžia garui. Uždėję metalinį absorberį ant sienos, garą uždarome sienos konstrukcijoje, kas prives prie kondensacijos ir sienos konstrukcijos ardymo.
Atsakyti
#172
QUOTE(cibulis @ 2013 03 05, 11:44)
Pats gi manęs prašei, kad paprašyčiau PHPP skaičiuotojo, kad pritekėjimus ir nuostolius pateiktų ne bendrai, o kas mėnesį.

tai kur cia abejojimas? man paprasciausiai neidomus ir neinformatyvus suminiai sezono pritekejimai, todel norejosi tikslesnes isklotines kas menesi.
Atsakyti
#173
QUOTE(cibulis @ 2013 03 05, 09:01)
O esminė jūsų idėjos klaida manau yra ta: jūs norite iš esmės aktyvaus namo, tačiau peršokate pasyvaus namo laiptelį (ignoruojate reikalingą apšiltinimą, sandarumą, varžas). Kai pasieksite pasyvų namą, tada galėsite galvoti, kaip kuo pigiau pasigaminti tuos 15 kWh trūkstamos šilumos. Visą tai puikiai įrodė Vilius. Ne teorija, o savo asmenine praktika.


Cibuli, aktyvus namas nė iš tolo nesitaiko į mažus šilumos nuostolius, kokius turi pasyvus namas. Tai visai kita kryptis. Aktyviame name nėra rekuperatoriaus. Vėdinimas vykdomas kompiuterio pagalba atidarinėjant langus. Apie kokį energijos saugojimą galima kalbėti, kai nėra vėdinamo oro šilumogrąžos?

Aišku niekas nedraudžia pasyvaus namo suaktyvinti, tokia mano nuomone teisingesnė kryptis, bet pasiekti energijos pritekėjimų pliusinį balansą galima ne tik mažinant nuostolius, bet ir didinant pritekėjimus. Kažkurioj PN temoje anksčiau (gal 4 -6 temoje) aš jau rašiau apie savo požiūrį į grynai aktyvaus namo filosofiją.

Milao apmąstymai iš tikrūjų turi pagrindo, yra pakankamai racionalūs, gal tik neapmastyti iki galo, iki statybų pradžios jam reikėtų apmastyti daugelį niuansų, kurie pakolkas reikalauja korekcijos, bet tai absoliučiai nekeičia pačios statybų krypties, pobūdžio, kuris iš esmės yra teisingas.

Vis tik skaudžiausia tema yra finansai, ant kiek tai apsimoka. Nors Milao ir turi originalių minčių, kaip ekonomiškai pagrįstai įrengti tokį namą, bet šios temos dalyvių pesimizmas vis tik verčia rimčiau peržvelgti kai kuriuos mazgus.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 05 kovo 2013 - 14:02
#174
QUOTE(cibulis @ 2013 03 05, 10:44)
Ir tu man nori pasakyti, kad 100 kūbų (98 m3, jei tiksliai) nuo 70 iki 50 laipsnių atvės tik per 156 dienas.


Cibuli Cibuli, žinok tikrai nesitikėjau. O tai tavo namo kubatūra ~400m3 ? Mano panaši kvadratūra tai ir kubatūra panaši turėtų būti. Taigi, namo kubatūra daugiau nei 4 kartus didesnė nei suplanuotos Milao akumuliacinės talpos, o dabar atsakyk, kokie viso tavo namo šilumos nuostoliai pie šalčiausio Vilniuje penkiadienio -23 laipsniai, kai temperatūrų skirtumas yra 43 laipsniai?

Jo akumuliacinės temperatūrų skirtumas kai akumuliacinėje +70C, o rūsyje tikrai ne +10C, o bus arčiau +20C bus apie 50 laipsnių, taigi, labai panašus, kaip ir tavo namo temperatūrų skirtumas prie maksimumo. Padalink savo namo šilumos nuostolius iš keturių ir gausi jo akumuliacinės šilumos nuostolius.

Čia mažiausiai skaičiavimų ir arčiausiai tau suprantamų skaičių.

Viskas ką aiškina Milao turi racijos. Akumuliacinės nuostolius, kaip ir tavojo namo, įtakoja tik apšiltinimo sluoksnio storis ir plotas.

Kiti išgirs apie PN tai irgi durnium išvadins sakydami, kad negali būti tokie maži viso namo šilumos nuostoliai. PN galimybe patikėjai, o akumuliacine talpa netiki.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 05 kovo 2013 - 14:29
#175
QUOTE(cibulis @ 2013 03 05, 12:34)
O ir Kubilius fizikas...

Bet kadangi aš tik sušiktas humanitaras,

Jūsų darbo fizikų idėjos kieno realybei prieštarauja, kiba jūsų?

Nesupratau paralelių...kas čia neigiamas herojus, fizikas, ar kubilius?

Kas sušiko leiskit paįdomaut?
Atsakyti
#176
Kilo dar viena mintis vietoj skaldos po PP supilti putstiklio granulių:
http://www.foamit.fi...asiesiteENG.pdf
http://www.stiklopor...niam-sluoksniui

Druskininkuose taip pat gaminamos putstiklio granules tik mažesnės. Gamybos linijos Suomijoje ir pas mus įk
Taip būtų padidinta pamatų šiluminė varža ir užtikrintas nedidelis, bet amžinas izoliacijos sluoksnis net ir sugniuždžius EPS/XPS po dešimtmečių.
Kaip vertinate šią idėją?
http://www.misapor.c...=...d=1&lang=EN
Ar matote perspektyvą putstiklio panaudojimui ateities PN?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 05 kovo 2013 - 18:55
#177
QUOTE(BangaS @ 2013 03 05, 18:52)
Kilo dar viena mintis vietoj skaldos po PP supilti putstiklio granulių:
http://www.foamit.fi...asiesiteENG.pdf
http://www.stiklopor...niam-sluoksniui

Druskininkuose taip pat gaminamos putstiklio granules tik mažesnės. Gamybos linijos Suomijoje ir pas mus įk
Taip būtų padidinta pamatų šiluminė varža ir užtikrintas nedidelis, bet amžinas izoliacijos sluoksnis net ir sugniuždžius EPS/XPS po dešimtmečių.
Kaip vertinate šią idėją?
Ar matote perspektyvą putstiklio panaudojimui ateities PN?

Kokia kaina?
Atsakyti
#178
QUOTE(DEU @ 2013 03 05, 18:55)
Kokia kaina?


Paskutinį kartą skambinau jiems kai ieškojau pustiklio blokelių, tai buvo 650Lt/m3, kurie gaminami iš granulių ir betono Gdanske. Pasirodė brangoka, gaminys dar, iš esmės, bandymų stadijoje, bet daug žadantis. Nors granulės laidumas tik 0,05, bet blokelis išeina tik 0,1 dėl naudojamo betono. Technologija dar vystoma. Mano manymu betonas granulių surišimui netinkama medžiaga.
Kiek atsimenu pačios granulės buvo gerokai pigesnės.

Pamato pkūvis: http://www.misapor.c...=...d=1&lang=EN
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 05 kovo 2013 - 19:06
#179
QUOTE(mintas @ 2013 03 05, 11:57)
Vienas niuansas. Kad ir kokia nelaidi garams sienos konstrukcija, vis tiek rekomenduojama sienos lauko pusę daryti labiau laidžia garui. Uždėję metalinį absorberį ant sienos, garą uždarome sienos konstrukcijoje, kas prives prie kondensacijos ir sienos konstrukcijos ardymo.


Išleisti garo likučius, praėjusius garo barjerą, galima įrengiant vėdinimo kaminėlius kaip ir plokščio stogo atveju su bitumine danga.

Atsakyti
#180
QUOTE(BangaS @ 2013 03 05, 18:52)
Kilo dar viena mintis vietoj skaldos po PP supilti putstiklio granulių:


Man ši idėja nepatiko.

Pirmiausiai visą pagrindą po PP reikia stipriai sutrombuoti, kaip įsivaizduojat trombuojamą pūtstiklį? Jis labai neatsparus gniuždymui, kiek pamenu anksčiau žiūrėjęs charakteristikas. Tai reiškia, kad pasiėmus vibroplokštę ir pradėjus trombuoti pūtstiklį vietoje kubo pūtstiklio turėsit litrą sutrinto stiklo smėlio, kuris neturės rimtesnių termosavybių.

Antras dalykas, dėl to, kad skalda turi vaidinti kapiliarinės drėgmės nutraukėjo funkciją, po putstikliu rekomenduoja patiesti plėvelę tai perša mintį, kad pačiu pūtstikliu kapiliarinė drėgmė kyla aukštyn.

Trečias dalykas, 600 Lt už prastesnių termo varžos savybių medžiagos kubą yra daugiau nei 3 kartus brangiau nei už putplastį. Finansiškai tai tikrai nepagrystas sprendimas.

Aš buvau nusižiūrėjęs keramzito granuoles, kurios pagal visas charakteristikas labai artimos pūtstikliui. Ketinau jas panaudoti įrenginėjant drenažą. Sakiau, kad taip ir pamatus iš išorės šiek tiek apšiltinsiu, bet kai reikalas priėjo iki drenažo įrengimo, pasirinkau tradicines pigesnes medžiagas - stambesnės frakcijos smėlį.

Dar mąstau apie keramzito sluoksnį ant plokščiojo stogo paviršiaus kuris labai stipriai sumažintų termosvyravimų apkrovą vasarą, bei padidintų termo varžą. Šiam reikalui gal ir ryšiuosi, nors ir ne šią vasarą, kada nors vėliau. Vietoje keramzito granulių puikiausiai tiktų ir pūtstiklis. Produktą rinkčiausi tik pagal palankesnę kainą.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 05 kovo 2013 - 22:14