Pasyvus namas - 18 tema

cibuli, atminties spragos ar neviska skaitai? taigi gal jau 3kart buvo nuorodos i talpos nuostoliu skaiciavimus
na galiu savo varianta dar pateikt:
imam cilindra R=2.5m, ilgis 5m, viso turis bus ~98m3, pavirsiaus plotas 118m2.
izoliuojam tarkim 25cm puta, tai U=0.033/0.25=0.132w/Km2
kad nereiktu integravimo, uzsiduokim toki uzdavini - per kiek laiko T nukris nuo 70C iki 50C, jei aplinkos T=20C.
Vidutine visaus T skaiciamo rezyje bus 60C, is ko seka vidutinis dT=40C.
nuostoliu galia, W: U*S*dT = 0.132*118*40=623W.
visa atiduota energija atsalant nuo 70 iki 50C: 98*1160*20=2274000wh
taigi laikas bus 2274000/623=3650h arba 152 paros. kas praktiskai lygu 5 menesiam !!!
bet yra vienas bet - 20C aplinkos T, reiskia backa stovi viduj, ko pasekoje ankstyva rudeni namie gai but gerokai per silta

Nemanai, kad per daug optimistiškas scenarijus? Nesu didelis ekspertas, manau, kad tokios talpos atvėsimas turėtų būti daug greitesnis. Be to, baška juk bus rusyje. O ten tikrai ne +20 laipsnių temperatūra laikoma, nebent tas pats rusys bus šildomas.

Bačkai greitai atvėsti padės ir joje esančios šilumos panaudojimas šildymui. Išeikvoti bačkos šilumą galima gana greitai, bet ją vėl užkrauti šiluma (ypač žiemą) gali nepakakti saulės kolektorių ploto, o gal būt ir laiko.

Norėčiau tikėti, kad tai, ką suskaičiavimai yra tiesa, bet netikiu.

tu nemanyk, tu skaiciuok, o as tau pateikiau tik nuostoliu skaiciavimo varianta, be naudojimo, parasciausia atsakiau i pries tai uzduota klausima. Del rusio taip, jei backa stoves rusy ir aplinkos T bus zemesne, rezultatai bus kitokie.
Jau karta sakiau, cia ne 7 dienos advento baznycia, nereik niekuo tiket, ka galima suskaiciuot

Kaip vienam mentovskam rusų video sakė "tebe rano dumat, ty vypolniaj"

Jei teisingi, tai šie duomenys labai naudingi. Papildžiau šią lentelę. Nuostoliai kaip suprantu vienodi visomis kryptimis, pritekėjimai skirtingi. Iš balanso atėmus nuostolius, gauname pritekėjimus.

Jei tarp langų montuojam saulės kolektorius, tai pritekėjimai į kolektorius bus panašūs į pritekėjimus per langus, o nuostoliai lygūs sienų nuostoliams, t.y. praktiškai eliminuojami. Man čia įdomiausi pritekėjimai pietuose, kadangi tik iš jų vienų galima tikėtis naudos. Ir ką gi matau. Jei ant pietinės sienos 30m2 kolektorių, tai vien per spalio-sausio laikotarpį surenkama 2 MWh energijos. 110 m2 namui tai būtų 18 kWh/m2. Taigi pasyviam namui reikalingas metinis šilumos poreikis gali būti sukauptas ir išnaudotas vien per pačius kūdžiausius mėnesius!!! Vasario mėn jau galima pradėti dangstyti nuo perkaitimo.
Kaip sakė vienas pivorius: "Jeigu atrodo per daug gerai, kad būtų tiesa, tai tikriausiai taip ir yra"
Aš skaičiavimuose naudojau rūsio temperatūrą +10C kaip blogiausią galimą scenarijų, nes rūsy visus metus savaime yra garantuota bent jau +10C laipsnių be jokio šildymo. Bet kadangi į rūsį nuolat savo nuostolius skleis akumuliacinė talpa, tikrai gali būti, kad +20C pagrindas nuostoliams skaičiuoti yra labiau teisingas. Slidėm nieko baisaus, bulvėm nieko gero.
Per šilta rudenį? Kad tik tokios problemos

Niekaip nedaeina, kaip nuostoliai eliminuojami... gal kosmose bus tie kolektoriai? Ir ka reiskia tarp langu?

Namo fasade tam tikrą plotą užima langai. Visą likusį fasado plotą, kur langų nėra, aš pavadinau "tarp langų". Jei tiksliau, galima pavadinti "neskaidrus nevarstomas išorinės atitvaros plotas", arba tiesiog "siena".

Jei tiksliau - "praktiškai eliminuojami". Lyginami nuostoliai kvadratinio metro lango su kvadratinio metro sienos, ant kurios pakabintas kolektorius. Imam standartinę PN sieną, kurios šiluminis laidumas 0,1 W/m²·K. Jei ant tos sienos pakabintas kolektorius, nuo to namo nuostoliai per sieną gali būti tik mažesni. Bet tarkim, kad šiek tiek sumažinam polistirolo storį. Tiek, kad įmontavus kolektorių sienos su kolektoriumi šilumos laidumas lieka 0,1 W/m²·K. Per sausio mėnesį, kai vidutinė temperatūra -5C, per 1m2 sienos netenkama 1,86kWh. Palyginus su 13,4kWh nuostoliais per langą (iš BangaS lentelės), manau galima sakyti kad nuostolių praktiškai nėra.

Pritekėjimus per vertikalų kolektorių manau galima prilyginti pritekėjimams per langą, jei langas ir kolektorius yra tame pačiame fasade, vienodai šešėliuojami aplinkinių namų, medžių, vienodai dulkėti ir pan. Be to saulės kolektoriaus pritekėjimai kontroliuojami. Galima naudoti dabar, galima vėliau, galima šildyti patalpas, galima orą.

Taigi vertikalus kolektorius ant sienos - ideali šiltos sienos ir skaidraus lango kombinacija, kurios šiluminė varža tokia gera kaip sienos, o šilumos pritekėjimai tokie kaip lango. Todėl net neturiu minčių skaičiuoti kiek didinti ar mažinti langus kad pritekėjimo ir nuostolių balansas būtų geresnis. Saulės kolektoriais dengtos sienos pritekėjimų/nuostolių balansas kokius 5 kartus geresnis nei bet kokio lango. Langų tiek, kiek norėsiu šviesos, vaizdo.

Dar kitaip - jei vietoj 1m2 lango dedi 1m2 kolektorių ant normaliai apšiltintos sienos, šilumos nuostoliai per tą plotą praktiškai eliminuojami, o pritekėjimai lieka panašūs į lango.

Šie pritekėjimai paskaičiuoti langui su trimis stiklais ir IR filtru.
Į pastato vidų patenka tik ~37% energijos iš lauko.
Saulės kolektoriams šis rodiklis būtų ženkliai geresnis.
Kokie būtų nuostoliai savos gamybos kolektoriuje sunku pasakyti, bet vakuuminiame tai tikrai ne daugiau 10%.
Kovo mėnesį turint į kur akumuliuoti šilumą su 10 m2 vakuuminių kolektorių galima pasiekti 1000W vidutinę šildymo galią, ko turėtų pakakti PN šildymui.
Kitais šildymo sezono mėnesiais šie kolektoriai taip pat duotų ženklų 20-30% indėlį šildymui.

Jūs tikitės, kad kolektorius montuosite ant sienos, ir jie sienai padės...na aišku ne pakenks, bet pagalba bus kaip nabašnikui žvakė. Toliau - montuosite ant sienos, o kolektorius tarnaus kaip kosmose - idealiam vakuume, be jokių nuosavų nuostolių. Kad namui nei sandarumo, nei varžos prasme ne pakenks - sutinku, bet tai visiškai nereiškia, kad tie BangoS pateikti kWh/m2 pritekėjimai atsidurs kažkur akumuliacinėje...Dėl nuosavų kolektoriaus šilumos nuostolių, dėl nuostolių perdavime, tų pritekėjimų bus toks mizeris, kad beveik nepajusite. Čia iš realių savo kolektorių, vakuuminių, veikimo gruodį-sausį. Nėr tiesioginės saulės - kolektoriai mirę, ir nesvajokite apie 2MWh - jie bus panaudoti jūsų apylinkų klimatui
Jei nesugebėsite sukaupti reikiamos energijos iki lapkričio- žiemos mėnesiais iš kolektorių gausite beveik nieko.
Papildyta:

Na tie 10% yra stipriai optimistiniai tamsiems mėnesiams. Bus dienų, kai jie ~90% ir labai daug kai jie beveik 100%. Paprasčiausiai kol neišvystoma bent 500W galia kolektorius nesuveikia.
Kovą...kovą mes jau bajorai, bet ką daryti lapkritį, gruodį ir sausį? Darom neužšalančią šildymo sistemą, o likusius litus investuojame į NT pietų europoje kad nesušalt kol saulė vėl pradės rodytis gimtinėje?

Visiškai pritariu. Tačiau mano nuomone yra ne ką mažesnė problema: sukauptos energijos išsaugojimas. MadWifi man bandė įrodyti, kad tas didžiulis kubilas rusyje sukauptą šilumą sugebės išsaugoti net 156 d. Manau, kad tai visiškas absurdas. Realybėje bačka atvės daug greičiau. O kur dar šildymo ciklas: pradės varinėti vandenį per radiatorius ar grindis, - bačkos šiluma išsikraus dar greičiau.

Žodžiu, mano galva yra dvi problemos:

1. Kaip žiemos metu tokią didelę bačką sušildyti iki reikiamos šilumos? (Čia man pritaria ir Vilius)
2. Kaip vasarą (ar vėlyvą rudenį) sukauptą šilumą išlaikyti kuo ilgesnį laikotarpį.

Mano galva, tokia didelė bačka (akumuliacinė) metų bėgyje tikrai gali sukaupti daug (net labai daug energijos), bet jos greičiausiai truks tuo metu, kai labiausiai reikia. Be to, tokia didelė bačka individualiam namui per brangi. Gal Milao pasakyti, kiek jam kainuos ta bačka?

Gal daug geriau už bačkos pinigus užpasyvinti namą, kuriam šilumos reikėtų minimaliai? Gal reikia pradėti galvoti nuo kito galo: kaip šilumą name išsaugoti, o ne ją pasigaminti. Juk net pasyvaus namo pavadinimas nuo šios idėjos kilęs: pasyviai energiją vartojantis namas, t.y. jos beveik nevertojantis.

Aš tai matau tris pagrindine problemas šioje idėjoje.

Kaip užkelti temperatūrą iki + 70 - +80 su tokiu prastai izoliuotu kolektoriumi? Gal Milao domėjaisi ir gali pasidalinti žiniomis. Mano kaip sako Vilius inžinierinė intuicija sako, kad su tokio tipo kolektoriumi bus labai neblogai jei pavyks pasiekti kokia 50 - 60.

Kokia bus patalpų temperatūra jei rūsyje bus +70, o ant stogo ar fasado taip pat +70?

Apie sandėliavimą jau lyg ir išsiaiškinom. Arba reikia stipriau šiltinti, arba šilumos pakaks iki žiemos pradžios.

"su tokio" - jei vakuumas, tai manau įmanoma 70C, dėl 80C būčiau atsargesnis. Dėl "šlanga po stiklu" nebūčiau tikras vien dėl nuosavų nuostolių, greitai šilumokaitai reikia bent 5C temperatūros skirtumo, tai iš kolektoriaus turi ištekėt +85C o tai duos pakankamus nuostolius net ir vasarą.

Aplamai ši avantiūra neverta dėmesio, bet jei nori žmogus paeksperimentuot - kodėl gi ne, ypač, kai dalijasi rezultatais