QUOTE(jautiena @ 2013 03 23, 00:38)
man praktiskai visada taip gaunasi:
susigalvoju nauja mezgini - oj kaip bus grazu, entuziazmas liejasi per krastus;
pasiplanuoju, pasiskaiciuoju - cia viskas aisku ir viskas puikiai gausis;
mezgu pirma karta - ardau gan greit, nes matau, kad iskart sh... gaunas, puse entuziasmo staiga isgaruoja;
mezgu antra karta - jau beveik pataikau, gal per fuxa ir ardyt neteks, aha optimiste, ardau;
mezgu trecia karta - sikart jau lyg ir gerai, bet netobulai, bet ai sueis, entuziazmo belike 0.1%;
apdaila ir susiuvimas - praktiskai nebegaliu ziuret i ta mezgini, ir sauk tu man i galva tokiai nesamonei, entuziazmas = antipatija.
susigalvoju nauja mezgini - oj kaip bus grazu, entuziazmas liejasi per krastus;
pasiplanuoju, pasiskaiciuoju - cia viskas aisku ir viskas puikiai gausis;
mezgu pirma karta - ardau gan greit, nes matau, kad iskart sh... gaunas, puse entuziasmo staiga isgaruoja;
mezgu antra karta - jau beveik pataikau, gal per fuxa ir ardyt neteks, aha optimiste, ardau;
mezgu trecia karta - sikart jau lyg ir gerai, bet netobulai, bet ai sueis, entuziazmo belike 0.1%;
apdaila ir susiuvimas - praktiskai nebegaliu ziuret i ta mezgini, ir sauk tu man i galva tokiai nesamonei, entuziazmas = antipatija.
Na čia juokas pro ašaras, bet situacija labai pažįstama. Tik aš tiek ardyti ir perdaryti kantrybės neturiu, tai pas mane kelias nuo nuostabios idėjos iki antipatijos trumpesnis Po to dar vienas žingsnis prisideda - savęs įkalbinėjimo, kad visai gan ne taip blogai gavosi