Globėjų ir įtėvių kursai

#469
QUOTE(arna @ 2013 05 30, 20:56)
Ir manęs to paklausė, tik ne PRIDE, o VTAT darbuotoja, kai jau vaikas daugiau nei metus gyveno namie. Pasakiau, jog vaikams nepasiekiamose vietose. Tai sulaukiau pastabos, kad esu išmokinta teisingai atsakinėti į klausimus  biggrin.gif .


Pas mus kai uždavė klausimą tokį pat, pasigirdo visur esančio Žiogo baisiausia nustebęs klausimas- jūs ką, norit alkoholio gerti???????????????Perraudo, vos nepamėlynavo, ir nieko nebesakė.
Atsakyti
#470
QUOTE(Germinė @ 2013 05 30, 16:33)
1. Aš uždaviau.Buvo verta dėl emocijų oponentų veiduose  biggrin.gif
2. Kunigai,jei neturi šeimos,tai apie seksualinių mažumų problemas supranta.Iš patirties  bigsmile.gif


1. karsta.gif pasirodo, ne man vienai toks klausimas kilo. thumbup.gif Bet tiek to, aš garsiai neišdrįsiu paklaust. Jau ir taip pasireiškiu pakankamai doh.gif biggrin.gif Beje, o koks atsakymas buvo, kai paklausei tu? smile.gif

2. thumbup.gif thumbup.gif kol man daėjo mintis doh.gif cool.gif
Atsakyti
#471
Iš savo patirties smile.gif

Mūsų abi kursų vedėjos globoja (arba viena jų yra įvaikinusi, tiksliai nežinau) po vaiką, viena iš jų - Laima.

Globos namų dir. - taip pat.

Kiek žinau iš žiniasklaidos, įvaikinimo tarnybos vadovė yra įvaikinusi, jos pavaduotoja - taip pat.

Didžiausios esminės pagalbos sulaukiau iš dviejų psichiatrių - viena niekada neturėjo vyro nei vaikų, kita turi didelę šeimą, iš vaikų daktarės, kuri turi vyrą, bet neturi vaikų, ir - nagi - iš kunigo, kuris taip pat neturi šeimos nei nieko panašaus į šeimą (ha-ha-ha, tai mažuma, ane - bet kaip čia su homofobija bus?.. g.gif ) smile.gif

Mano patirtis - svarbiausia, kaip sako, eiti pas TUOS gydytojus, kunigus ir kitus savo srities specialistus.

Homofobai buvo paminėti - kad ir ką tas žodis reikštų, pagalvojau, kaip svarbu, kad homo-trans-genderistai neįtakotų ugdymo darželiuose ir mokyklose.

Ai, tiesa, dabar jau ir incestofobai randasi - tie, kurie nepritaria sesers-brolio, motinos-sūnaus (plius variantai) santuokoms.
Atsakyti
#472
QUOTE(arna @ 2013 05 30, 19:56)
Ir manęs to paklausė, tik ne PRIDE, o VTAT darbuotoja, kai jau vaikas daugiau nei metus gyveno namie. Pasakiau, jog vaikams nepasiekiamose vietose. Tai sulaukiau pastabos, kad esu išmokinta teisingai atsakinėti į klausimus  biggrin.gif .


blink.gif blink.gif blink.gif nors kartu ir juokinga lotuliukas.gif Vat ir suprask, ar čia jumoras, ar "visažiniškas" pastebėjimas.

QUOTE(alfija @ 2013 05 30, 20:30)
Pas mus kai uždavė klausimą tokį pat, pasigirdo visur esančio Žiogo baisiausia nustebęs klausimas- jūs ką, norit alkoholio gerti???????????????Perraudo, vos nepamėlynavo, ir nieko nebesakė.


thumbup.gif thumbup.gif gerai, kad prieš miegą užsukau. Su šypsena užmigsiu lotuliukas.gif


O šiaip, vakaras- apmąstymų metas. Vis rašau rašau, kad man minčių kaskart vis daugiau kyla. doh.gif Pvz. Vis akcentuoja vaikų netektis, jų jautrumą, kaip atsargiai reikia su jais elgtis, kaip ieškot priežasčių ir paaiškinimų vos ne kiekvienam keistesniam elgesy ir t.t. unsure.gif O aš vis sėdžiu ir galvoju - vat jei šiaip vaikai pyksta, ožiuojasi, dar kažkaip elgiasi, tai reikia tiesiogiai suprast, o įvaikintam vaikui vis teisintis bent jau sau, kad vat - jis patyrė traumą, čia taip atsiliepia. Na, kalbu, jei įvaikinimo metu vaikui buvo +/- vieneri metukai. unsure.gif Nes na... kaskart vis akcentuoti, jog elgiasi taip, nes jis prarado biošeimą mane ne visada įtikina. Kaip mamos su patirtim mąsto? g.gif Man ima atrodyt, kad tada bet kokiam žmoguje galima tokio tipo paaiškinimų rast - va tas vaikas "pagamintas" pagalbinio apvaisinimo būdu, kita mama patyrus krūvą persileidimų ir per daug lepina vaiką, trečias buvo papuolęs į avariją ir po smegenų sutrenkimo ir taip toliau... Na, viskas turi savo ribas, ar taip visą gyvenimą vis bijosim, kad tas likimo smūgis vaikui vis trukdo??? unsure.gif

Labanakt 4u.gif
Atsakyti
#473
QUOTE(Amade @ 2013 05 30, 20:52)
Nes na... kaskart vis akcentuoti, jog elgiasi taip, nes jis prarado biošeimą mane ne visada įtikina.
Labanakt  4u.gif


Būna, tinka klausimas ne "Dėl ko", o "Vardan ko" elgiasi vienaip ar kitaip 4u.gif
Atsakyti
#474
QUOTE(Karita @ 2013 05 30, 20:51)
Iš savo patirties smile.gif

Mūsų abi kursų vedėjos globoja (arba viena jų yra įvaikinusi, tiksliai nežinau) po vaiką, viena iš jų - Laima.

Globos namų dir. - taip pat.

Kiek žinau iš žiniasklaidos, įvaikinimo tarnybos vadovė yra įvaikinusi, jos pavaduotoja - taip pat.




thumbup.gif liuks. Man tiesiog kilo klausimas per pirmą susitikimą, kai soc.darbuotojos pristatinėjo save. Na, viena jauna ir netekėjus, kita - turi šeimą ir paminėjo, jog neturi globotinių. Todėl man pirmas kilęs klausimas ir buvo - o kodėl. g.gif Galbūt daug kas globoję/įvaikinę. Nežinau. ax.gif Mano atveju kilo klausimas apie konkretų žmogų, nes kitų nepažįstu.
Atsakyti
#475
Man patiko Alfijos mintis. Tiksliai jos nepacituosiu, bet praeitis ir yra praeitis. O va gyventi reikia į priekį. Pirmaisiais metais gal dėmesio ir buvo kiek daugiau dėl to, kad reikėjo pasivyti raidą, įveikti kai kuriuos sunkumus. Tačiau dabar gyvenam dabartim: myluojam, auklėjam ir nesigręžiojam. Gyvenimas eina į priekį.
Atsakyti
#476
QUOTE(Amade @ 2013 05 30, 20:52)
Pvz. Vis akcentuoja vaikų netektis, jų jautrumą, kaip atsargiai reikia su jais elgtis, kaip ieškot priežasčių ir paaiškinimų vos ne kiekvienam keistesniam elgesy ir t.t.  unsure.gif 
Na, viskas turi savo ribas, ar taip visą gyvenimą vis bijosim, kad tas likimo smūgis vaikui vis trukdo???  unsure.gif

Labanakt  4u.gif


man tie apmąstymai padėjo lengviau pakesti pirmuosius baisiuosiu adaptacijos reiškinius. Kartais - suvokiu prasiveržiantį pyktį ir garsius pamąstymus, kaip būtų, jeigu būtų...

tai išgyventa, praeita ir matyt padėta į stalčių.

apie vaistus ir alkoholį klausė irgi. alkoholio nelaikau, o va vaistai tikrai buvo nepasiekiami. - kaip užmanyta. Iki kol nuvažiavom pas tėtį, o jo vaistai spec. tvarka surikiuoti ir negalima sumaišyti, teko ilgai ir nuodugniai išaiškinti, kad seneliui tai vaistai, o jai būtų nuodai ir skaudėtų pilvuką.
Dabar vaistai prieinami. vaikas jau protringas.
Atsakyti
#477
Apie PRIDE visai netyčia radau.
Atsakyti
#478
QUOTE(arna @ 2013 05 30, 21:09)
Man patiko Alfijos mintis. Tiksliai jos nepacituosiu, bet praeitis ir yra praeitis. O va gyventi reikia į priekį. Pirmaisiais metais gal dėmesio ir buvo kiek daugiau dėl to, kad reikėjo pasivyti raidą, įveikti kai kuriuos sunkumus. Tačiau dabar gyvenam dabartim: myluojam, auklėjam ir nesigręžiojam. Gyvenimas eina į priekį.


būtent panašiai ir aš mąstau thumbup.gif Na, aišku, pasikalbėti įvaikinimo tema reikia su vaiku karts nuo karto. Bet nelaikyt to fakto kaip esmine priežastim - va, pykčio isterija gal nuo to, vaikas uždaras - greičiausiai dėl to, kad buvo atskirtas nuo bio, vaikas dar kažką padarė - vėl dėl to pačio unsure.gif Gal ir aš perdėtai priimu tą kursuose gautą informaciją. Nors tuo pačiu bet kokiu atveju - viskas verčia pamąstyti, apgalvot, o tai irgi yra gerai. 4u.gif
Atsakyti
#479
Tas žinojimas apie praeitį tikrai padeda geriau suprasti vaiko reakcijas, ir pačiam kitaip priimti ir vertinti, ypač tame (kaip ir karusia rašė) adaptacijos periode ir nenupušti nuo savigraužos, kad kažką ne taip darai. Galų gale tas žinojimas man kažkiek padeda, kai keičiasi aplinka, na pavyzdžiui išvažiuojam atostogauti - tris dienas atkenti padidėjusią agresu\iją dėl nerimo ir - poilsis, arba kai kontaktas su svetimu žmogum, šeima, vaikais - visada adaptacija su padidintu nerimu, arba, kai keičiasi nusistovėjusi rutina. Kartasi vaiko reakcijas tikrai sunku paaiškinti vien "ožiais", prasta nuotaika, tai tas žinojimas padeda.
Tai padeda suprasti, o ne pateisinti tokį elgesį.
Bet... visada šalia to yra ribos, kaip galima elgtis, o kaip ne. Ir jos nesikeičia, bent jau stengiuosi.
Atsakyti
#480
QUOTE(rutikė @ 2013 05 31, 09:23)
Tas žinojimas apie praeitį tikrai padeda geriau suprasti vaiko reakcijas, ir pačiam kitaip priimti ir vertinti, ypač tame (kaip ir karusia rašė) adaptacijos periode ir nenupušti nuo savigraužos, kad kažką ne taip darai. Galų gale tas žinojimas man kažkiek padeda, kai keičiasi aplinka, na pavyzdžiui išvažiuojam atostogauti - tris dienas atkenti padidėjusią agresu\iją dėl nerimo ir - poilsis, arba kai kontaktas su svetimu žmogum, šeima, vaikais - visada adaptacija su padidintu nerimu, arba, kai keičiasi nusistovėjusi rutina. Kartasi vaiko reakcijas tikrai sunku paaiškinti vien "ožiais", prasta nuotaika, tai tas žinojimas padeda.
Tai padeda suprasti, o ne pateisinti tokį elgesį.
Bet... visada šalia to yra ribos, kaip galima elgtis, o kaip ne. Ir jos nesikeičia, bent jau stengiuosi.


Būtent. Žinojimas, kodėl vaikas (bio ar ne) ar išvis žmogus elgias vienaip ar kitaip nereiškia, jog netinkamą elgesį reikia toleruoti. Čia iš tos serijos "ai globotinis, ko iš jo tikėtis". Atvirkščiai, žinojimas, jog vaikui SUNKIAU elgtis gerai, turėtų skatint jį auginančius žmones padėti, ne nurašyti.

Dar dėl Amadės pastabos apie soc. darbuotojus, kurie patys nėra globėjai. Tai vis dėlto yra šeimos, ne asmeninis sprendimas, ir jei soc. darbuotojos vyras (dar smile.gif ) prieš globą tai ir negloboja. Kitas aspektas yra tai, jog būnant soc darbuotoju, kaip ir mokytoju (dar keletas yra panašių profesijų) darbas nesibaigia 17:00, darbas yra visada su tavim ne tik galvoje bet ir širdyje 24/7. Tai nėra lengva.

Nepaisant to, viena iš dviejų kursusvedusių darbuotojų, yra užauginusi globotinę su labai skaudžia praeitimi, kurią paėmė ankstyvoje paauglystėje iš baisių sąlygų. Ji taip pat nuolat vežasi paauglius savaitgaliniam svečiavimuisi, veda VN paaugliams socialinių įgūdžių grupes.

O apie kunigus, kurie seksualinių mažumų problemas supranta iš patirties, nieko negaliu pasakyti. Nei vieno tokio nepažįstu. Pažįstu daug žmonių, kurie mėgsta svaidytis akmenimis, tada kažkodėl patys geriau jaučiasi. Beje, kiekvienas žmogus yra pašauktas gyventi skaisčiai. Jei šitas teiginys Katalikų Bažnyčios nariui kelia nuostabą, vadinas reiktų tiesiog pagilinti savo žinias. Mielai galiu padėti į a.ž.
Atsakyti