QUOTE(arna @ 2013 04 29, 10:27)
Liute, kaip seminaras?
Labai labai patiko.
Nuostabus tas profesorius, šalia to, jog 30 metų dirba su vaikais ugdymo ir psichologijos srityje, jis ir pats augina du neįgalius sūnus. Labai šilta buvo atmosfera, daug savų veidų, pažįstamų iš katalikiškų renginių ar stovyklų. Sekmadienį, kuris kaip tik sutapo su Bažnyčioje švenčiama Gyvybės Diena, per šv. Mišias skaitė Kauno vyskupų laišką, raginantį globoti ir įsivaikinti.
Keletas minčių.
Kiekvienas žmogs žemėje turi vieną tėvą ir vieną motiną, kuri jį pagimdė, tačiau jis gali turėti ne vieną mamą ir tėtį. Paėmę ne savo gimdytą vaiką, nesvarbu kiek jam laiko, turite jam pasakyti: "tavo motina tave pagimdė, o mes būsim tavo mama ir tėtis". Kažkaip aš visad panašiai ir jaučiau, kad taip galvoti būtų teisinga. Kai išgirdau šitaip kalbant žmogų, kurio praktika dirbant su įvaikintais vaikais virš 30 metų, labai nurimau, susidėliojo viskas į vietas.
Tikroji meilė yra paimti žmogaus skausmą (baimę, nerimą, kaltę, vienišumą) ir duoti jam pozityvą, tai ne jausmas, tai veiksmas.
Įvaikintas/globojamas vaikas visada yra PALIKTAS vaikas. Tai yra didžioji jo gyvenimo žaizda, jo skausmas, kurį jis išlies... negražiu būdu, nes jis tik vaikas. Išlies tam, kurį jis myli labiausiai. Jei reaguosim su meile, jo žaizda gis.
Vaikas turi šventą teisę žinoti tiesą apie save, savo šaknis, bet tėvai turi išmintingai atskleisti jam ją taip, jog ta tiesa būtų vaikui pakeliama.
Kiek pamenu ses. Daiva žadėjo sudėti seminaro įrašus. Kai sudės ir aš įkelsiu nuorodą į čia . Bet ar tikrai niekas taip ir nebuvo tam seminare?..