Įkraunama...
Įkraunama...

Globėjų ir įtėvių kursai

QUOTE(Karusia @ 2013 02 19, 14:03)
vedėjai nebūtinai super vien dėl to, kad atitinka tavo nuomonę ar išankstines nuostatas. smile.gif


Karusia, nesupratau komentaro. Istatymai- ne mano nuomone ir ne isankstines nuostatos.
Atsakyti
QUOTE(Karusia @ 2013 02 19, 15:03)
vedėjai nebūtinai super vien dėl to, kad atitinka tavo nuomonę ar išankstines nuostatas. smile.gif


šiaip man kursai patinka. Vedėjai, eina jie sau, čia atskira dalis, bet va kiek draugų randi. Duksis sako, tavo telefonas amžinai užimtas.
Tai tam skambini, tai tau skambina. Kažkaip pasiklausai, išgirsti ir tiek ką tau sako. Net užvakar biggrin.gif mane galų gale pasiekė tai ką tu sakai, ką jurgaitė sakė, ir dar iš kursų moteriškės, na tos kur žviegiančius turi kiek ilgiau nei aš. Ne aš gi žviegiu, jis gi vistiek padaro ką liepiu.
Atsakyti
Prisiminiau vieną straipsnį.
http://www.lrytas.lt...salu-duobes.htm

Kaip su motyvacijomis, sveikata, plotais, pajamomis, teistumais, bendravimais su giminaičiais, gedėjimais šioje situacijoje?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Virvytė: 19 vasario 2013 - 15:11
QUOTE(alfija @ 2013 02 19, 14:58)
o tu buvai toj Rokiškio ligoninėj? Tu tikrai manai jog ten apskritai galima nuvežti va taip? Tau yra tekę matyt, kaip ten bendrauja su priverstinai gydomais?
Ir į ūmių afektų skyrių į pasimatymus vaiko nevedžiočiau. Nei už ką. Nors ten patenkama irgi įvairiais būdais, nuo vaistų netinkamumo, ligos paaštrėjimo ir sukrėtimų, alkoholinė psichozė.


nebuvau. bet 5metį vaiką vežioja. nu ne priverstinai gydoma, pati sutiko, suvokė, kad negerai. Šiaip kai lankiau - prašiau gydytojo mūsų ligoninėje skyriuje palikti, esą nėra vietų, ir taip ilgai guli dry.gif
Atsakyti
QUOTE(Karusia @ 2013 02 19, 16:12)
nebuvau. bet 5metį vaiką vežioja. nu ne priverstinai gydoma, pati sutiko, suvokė, kad negerai. Šiaip kai lankiau - prašiau gydytojo mūsų ligoninėje skyriuje palikti, esą nėra vietų, ir taip ilgai guli dry.gif


tai tada viskas visai kitaip. Iš tokių įstaigų pasakiau kur nevežiosiu/čiau ir viskas. Matyt vežiosiu biggrin.gif . Čia kaip su tuo- berniukus berniukus labiau noriu auginti, dabar tiesiog svaigstu augindama dukriukę. Iš laimės kad ji mergytė biggrin.gif .
Atsakyti
QUOTE(Mikimauz @ 2013 02 19, 14:56)
Cia super vedejai matyt buvo, istatymus zinantys smile.gif


O tu gali parodyti istatyma, kuris priverstu mane kaip imote vezioti ivaiki pas giminaicius? lotuliukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Sypsena777 @ 2013 02 19, 15:28)
O tu gali parodyti istatyma, kuris priverstu mane kaip imote vezioti ivaiki pas giminaicius?  lotuliukas.gif


Visi giliai ikvepiam ir iskvepiam ir taip penkis kartus. Tai as ir sakau, kad vedejai super pas jus buvo, nes laikosi istatymu, pagal kuriuos ivaikintas vaikas praranda visus teisinius rysius su savo bio tevais ir jo iteviai sprendzia, ar jam reikia susitikineti su artimaisiais ar nereikia. Kitaip, nei patarti iki 18 metu palaukti, jie ir negali. Pagal Civilini Kodeksa. Bet pagal PRIDE- gali. Todel ir sakau, super vedejai, atsakingi. Siuo klausimu.
Atsakyti
Pasisakysiu ir aš ką manau šia tema.

Bet kas ką pasakysite kursuose/asmeninio pokalbio metu gali būti panaudota prieš jus.

Pagal dabartinius įstatymus vertintojų išvadą jeigu ji nėra teigiama (dalinai teigiama, teigiama su atidėjimu, neigiama) galite apskųsti tik teismui. Negalite apskųsti pvz. Įvaikinimo tarnybai ar VTAT vertintojų nekompetencijos. Dėl to jie gali pasijusti visagaliais.

Anksčiau kursai buvo atskirti nuo vertinimo ir jų metu būdavo daug atviresni, nuoširdesni pokalbiai. Šeimos kalbėjo apie viską kas jas neramina nebijodami atvirai klausti. Vertintojams, suprantama, buvo sunkiau pažinti šeimą nes jie nedalyvaudavo kursuose.

Apskritai į kursus (bent jau tokius kurių metu nėra vertinama) žiūriu labai teigiamai. Tiek surandi panašiai mąstančių šeimų, tiek išgirsti naujų dalykų.
Atsakyti
O čia viena liūdnoka patirtis iš kursų/vertinimo apie labiausiai per kursus patikusią šeimą norėjusią įvaikinti.

Visoje jų kalboje jautėsi tiek sprendimo apgalvotumas (svarstė gal 5 metus), tiek materialinis pasiruošimas (viskas apsvarstyta kaip kas bus kai atsiras vaikas), tiek nusiteikimas galimiems sunkumams, tiek vertybinis nusiteikimas (tikrai nesirinksime vaiko, nes kiekvienam vaikui reikia šeimos; kalba eina apie mažą vaiką ir įvaikinimą tai kaip galima atstumti mažą nesuvokianti situacijos vaiką nes kažkas nepatinka [išskyrus rimtus sveikatos sutrikimus kurių jie nepajėgūs išspręsti]).

Kadangi pasaulis mažas ir netyčia sužinojau ką jie kalbėjo savo artimiausiems draugams apie įvaikinimą - tai jie iš tiesų tą patį mąstė jau keletą metų ir tą patį kalbėjo ir kitiems. Jų nuoširdumas paliko didelį įspūdį vertintojams ir aišku jie praėjo be problemų.

Praėjus gal metams po kursų susitikau vaikiškoje parduotuvėje ir paklausiau kaip sekasi. Moteris su dideliu džiaugsmu pasakojo koks nuostabus vaikas ir kaip jį mylį, parodė nuotraukas kurių krūvą nešiojosi su savimi. Tik pasiguodė, kad ... retai mato. Nes pasibaigus trumpoms vaiko auginimo atostogoms grįžo į darbą, o darbas atsakingas, vienam pamaininis, kitam daug komandiruočių, ilgos darbo valandos, nėra kaip paimti iš darželio laiku, taigi jie vaiką po kelių savaičių atidavė auginti toli kaime gyvenančiai seseriai. Nuvažiuoja porą savaitgalių per mėnesį. Po poros metų žada atsiimti. Ji nuoširdžiai tiki, kad taip vaikui geriausia. Dabar jį labai myli ir įtėviai ir tetos šeima. O buvo toks apleistas vaikas...

Istorija pati kalba už save ir visai nenoriu, kad pasipiltų krūva smerkiančių komentarų. Jie nieko neduos, o ta šeima tikrai forumo neskaito.

Bet grįžtant prie minčių apie kursus - vertintojams geriausiai pasirodė tie, kas nuoširdžiai, su įkvėpimu (bet ne saldžiai) kalbėjo tuo, kuo tikėjo patys. O kad tas tikėjimas pasikeitė atsiradus vaikui - čia jau kita istorija.





Atsakyti
Ačiū, Ute.
Skaitydama ataskaitas atradau, kad yra ir tokių šeimų, kurios kursuose susipranta, kad ne taip įsivaizdavo globą, ne tokius lūkesčius puoselėjo ir kad tai ne jiems, bent jau tame gyvenimo etape.
Gal ir gerai tas kursų rengėjų "nesicackinimas", bedimas tiesiai į žaizdas, sukrėtimas. Net kai beda ne tau, o kitam, kurio veidas akyse persimaino. Ir nenoriu jokio gyriaus, kokie mes čia labuoliai, teisuoliai.
Mūsų socialiniai - ne jaunikliai, vaikuoti, įvaikinę.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Virvytė: 19 vasario 2013 - 20:09
Ute, siaubinga istorija. Kazin ar likciau abejinga tokiam dalykui, tikriausiai informuociau atitinkamas institucijas.

Mikimauz, ne taip jus supratau wink.gif
Atsakyti
Juridiškai nieko netinkamo nėra.

Vaikas aprengtas, pamaitintas, juo rūpinasi. Įtėviai vaiką išlaiko, kai reikia vežioja pas gydytojus, vežasi atostogų ir pan.

Tai panaši situacija kai tėvai palieka vaikus trims vasaros mėnesiams pas senelius. Juk niekur to nedraudžiama. Iš teisinės pusės tai analogiška situacija ir institucijos negali prisikabinti.

Na o kaip klostysis ir taip traumuoto vaiko raida, kas bus su prieraišumu - čia jau visiškai kita istorija. O ir biologiniam vaikui toks ilgas atskyrimas manau būtų didelė trauma.

Atsakyti