QUOTE(alfija @ 2013 03 19, 12:20)
Ute, o kaip tu vertintum - pasigimdei, ir tiri. Tyrimai nepatiko, sakai nebeimu.
Kiek pamenu - globos namuose visada yra vaikų, kurie yra atsisakyti savo tėvų dėl negalios.
Kiek pamenu - globos namuose visada yra vaikų, kurie yra atsisakyti savo tėvų dėl negalios.
QUOTE(Ute @ 2013 03 19, 12:50)
Pritariu kiekvienam žodžiui. Beje, po savo minėtos patirties priežiūros su negalia, labai bijojau kūdikėlio, nes tai irgi reiškia daug mėnesių kasnakt kelis kartus keltis. Galvojau, kad gal čia mano organizmo problema ir visai nesugebėsiu ištverti to kasnaktinio kilnojimosi fiziškai.
Pasirodo tai nesulyginamos patirtys. Net nesugebu paaiškinti kodėl. Po kelių mėnesių su savo mažyle kai su ja būnu 24 val. per parą ir keliuosi kiekvieną naktį nesijaučiu nė dešimtosios dalies tiek pavargusi tada per savaitę.
bet tu bent supranti jog tu kalbi kaip vartotojas, kad tu renkiesi kaip prekę. Ir kas, kad jis dabar tuo tarpu sveikas. Jei tu žinai, kad tu nesusidorosi su tuo , anuo ar trečiu, kitaip sakant vaiko auginimu- kurių velnių tu jį ėmei? Visos problemos, kurias išvardinai gali atsitikti tavo vaikui. Tos, su kuriom tu sakaisi nesusidorosi. Tai kur tu tuos vaikus dėsi.Ką darysi su visiškai neįgaliu vaiku?
As pries vaiku tampyma tirti. Jeigu jau vaikas protiskai atsilikes (manau sito labiausiai bijo merginos), matosi is kart, nereikia nei tirti, nekalbu apie vaikus iki 2 metu.
O jeigu negimdai, tai kodel negali rinktis vaiko pagal sveikatos bukle? Globos/ivaikinimo atveju kaip tik sakyciau ir reikia rinktis vaika pagal sveikatos bukle, pagal tai ar gebesi auginti vaika su negalia, o ne vadovautis emocijom, oi koks grazutis, oi koks vargsas vaikas, man jo gaila imu, o tada susiduria, kad negali tokio vaiko auginti ir prasideda visai seimai didziules sveikatos problemos, kuomet net ir psichiatru pagalbos reikia. Auginti ne bio vaika labai sunku, sunku kol ismoksti priimti toki koks yra, kuriam sugebi greit atleisti, nagrineti ir t.t., o auginti ne biovaika, kuris turi ir protine negalia is vis yra sakyciau sudetinga. Ir tikrai cia nieko tokio kai seimos renkasi vaika pagal sveikatos bukle.
O jeigu negimdai, tai kodel negali rinktis vaiko pagal sveikatos bukle? Globos/ivaikinimo atveju kaip tik sakyciau ir reikia rinktis vaika pagal sveikatos bukle, pagal tai ar gebesi auginti vaika su negalia, o ne vadovautis emocijom, oi koks grazutis, oi koks vargsas vaikas, man jo gaila imu, o tada susiduria, kad negali tokio vaiko auginti ir prasideda visai seimai didziules sveikatos problemos, kuomet net ir psichiatru pagalbos reikia. Auginti ne bio vaika labai sunku, sunku kol ismoksti priimti toki koks yra, kuriam sugebi greit atleisti, nagrineti ir t.t., o auginti ne biovaika, kuris turi ir protine negalia is vis yra sakyciau sudetinga. Ir tikrai cia nieko tokio kai seimos renkasi vaika pagal sveikatos bukle.
QUOTE(Karusia @ 2013 03 19, 13:27)
Kiek pamenu - globos namuose visada yra vaikų, kurie yra atsisakyti savo tėvų dėl negalios.
tikros, ar menanos. Nes Utė kol kas apie menamas negalias kalba.
Papildyta:
QUOTE(Sypsena777 @ 2013 03 19, 13:30)
As pries vaiku tampyma tirti. Jeigu jau vaikas protiskai atsilikes (manau sito labiausiai bijo merginos), matosi is kart, nereikia nei tirti, nekalbu apie vaikus iki 2 metu.
O jeigu negimdai, tai kodel negali rinktis vaiko pagal sveikatos bukle? Globos/ivaikinimo atveju kaip tik sakyciau ir reikia rinktis vaika pagal sveikatos bukle, pagal tai ar gebesi auginti vaika su negalia, o ne vadovautis emocijom, oi koks grazutis, oi koks vargsas vaikas, man jo gaila imu, o tada susiduria, kad negali tokio vaiko auginti ir prasideda visai seimai didziules sveikatos problemos, kuomet net ir psichiatru pagalbos reikia. Auginti ne bio vaika labai sunku, sunku kol ismoksti priimti toki koks yra, kuriam sugebi greit atleisti, nagrineti ir t.t., o auginti ne biovaika, kuris turi ir protine negalia is vis yra sakyciau sudetinga. Ir tikrai cia nieko tokio kai seimos renkasi vaika pagal sveikatos bukle.
O jeigu negimdai, tai kodel negali rinktis vaiko pagal sveikatos bukle? Globos/ivaikinimo atveju kaip tik sakyciau ir reikia rinktis vaika pagal sveikatos bukle, pagal tai ar gebesi auginti vaika su negalia, o ne vadovautis emocijom, oi koks grazutis, oi koks vargsas vaikas, man jo gaila imu, o tada susiduria, kad negali tokio vaiko auginti ir prasideda visai seimai didziules sveikatos problemos, kuomet net ir psichiatru pagalbos reikia. Auginti ne bio vaika labai sunku, sunku kol ismoksti priimti toki koks yra, kuriam sugebi greit atleisti, nagrineti ir t.t., o auginti ne biovaika, kuris turi ir protine negalia is vis yra sakyciau sudetinga. Ir tikrai cia nieko tokio kai seimos renkasi vaika pagal sveikatos bukle.
tai aš ir sakau- pagal kortelę. Prašau skaitai, ir jei netinka tai ką perskaitei ir pas vaiką neini.
Mes buvom apsisprendę nesirinkti, nors prašyme užpildėm, kad norim sveiko vaiko arba su minimaliais sveikatos sutrikimais. Mūsų apsisprendimas turėjo tam tikrą dinamiką. Iš pradžių, dar kai buvo tik idėja vaikintis, norėjau mergaitės iki metų, sveikos. Kol atėjo laikas rašyti prašymą, tapom atviresni. Pasakėm sau, kad imtume, jei vaiką pamačius nekils vien neigiamos emocijos. Mūsų ribos prasiplėtė iki 3 metų, bet kokios lyties.
Apie informaciją. Tai, kokia ji buvo pateikta VTAs ir kokią perskaičiau iš ambulatorinės kortelės, kai dėl vaiko jau apsispredėm skyrėsi žiauriai. Gimimas ir naujagimystė: stebiuosi kaip liko gyvas ir kad pasekmės tokios minimalios; kūdikystėje - irgi balansavo tarp gyvybės ir mirties. Kai lankėm - pirmas įspūdis, kad autistas. Augam su prieraišumo sutrikimu ir potrauminio streso sindromu. Šalia to yra minimalių bent jau šiuo metu smegenų disfunkcijos požymių.
Kai pirmą kartą pamatėm jausmų buvo įvairių. Šypsena labiausiai užkabino. Bet mačiau ir tam tikrus elgesio niuansus, kurie iki šiol mane neigiamai kabina, mokausi juos priimti
Apie informaciją. Tai, kokia ji buvo pateikta VTAs ir kokią perskaičiau iš ambulatorinės kortelės, kai dėl vaiko jau apsispredėm skyrėsi žiauriai. Gimimas ir naujagimystė: stebiuosi kaip liko gyvas ir kad pasekmės tokios minimalios; kūdikystėje - irgi balansavo tarp gyvybės ir mirties. Kai lankėm - pirmas įspūdis, kad autistas. Augam su prieraišumo sutrikimu ir potrauminio streso sindromu. Šalia to yra minimalių bent jau šiuo metu smegenų disfunkcijos požymių.
Kai pirmą kartą pamatėm jausmų buvo įvairių. Šypsena labiausiai užkabino. Bet mačiau ir tam tikrus elgesio niuansus, kurie iki šiol mane neigiamai kabina, mokausi juos priimti
QUOTE(alfija @ 2013 03 19, 13:20)
Ute, o kaip tu vertintum - pasigimdei, ir tiri. Tyrimai nepatiko, sakai nebeimu. Nežinau kas po penkių metų bus ir 18 metų niekas garantijos neišrašė. Gali sugesti, tada gali nepriimti- atiduodu iš karto.
Butent taip ir yra - pasigimdei - jei kazkas kelia nerima, itarima - tiri, gydai, zodiu "taisai" kaip baisiai beskambetu, juk tokia ir yra tevu pareiga- tada kas bebutu - augini, priimi ir myli...nes....neturi kito pasirikimo - tiesiog - neturi. Juk paklauskim bent vienos mamos, pagimdziusios neigalu - ar ji pati tai pasrinko? Ar norejo, ar samoningai? Ar dar karta samoningai tai pasirinktu?
Cia gi skirtumas didziulis - isivaikindami - mes samoningai pasirinkam arba ne, ivertine savo galimybes, nes tokia tokia teise, kad ir ribota - turime.
Ir lenkiu galva pries TAS, kurios samonigai pasirenka auginti "sunkiau, sunkiai"...
QUOTE(alfija @ 2013 03 19, 12:35)
tikros, ar menanos. Nes Utė kol kas apie menamas negalias kalba.
menama gali būti ir tikra.
QUOTE
As pries vaiku tampyma tirti. Jeigu jau vaikas protiskai atsilikes (manau sito labiausiai bijo merginos), matosi is kart, nereikia nei tirti, nekalbu apie vaikus iki 2 metu.
Šypsena - mano vaikas iš pirmo ir antro nei trečio žvilgnio negali būti net įtartas protinio atsilikimo bet kokiomis užuominomis. tą patį pasakė psichologė, kai vedžiau tirti pirmą kartą (pragyvenus du metus namie). Linksmas bendraujantis vaikas, žvitri, guvi ir 'su ugnele". Padariusi testus - prabilo kitaip. Sutrikimai šen, sutrikimai ten, tą galima įveikti, tą - nelabai. Praėjo du metai, pakartotinis tikrinimas (reikėjo mokyklai) - tą įveikėme, tą sušvelninome, ano neįveiksime (įgimta arba gimdymo trauma). bet iki vidutinio intelekto nedatemps. Plius - charakterio ypatumai, ribojantys ją pačią.
Reiktų jausti skirtumą tarp šeimos nario ir ne. Pasiūlytas vaikas nėra šeimos narys, o auginami, pagimdyti/įvaikinti vaikai yra šeimos nariai.
Jei pagimdei ir atsisakai šeimos nario dėl tyrimų rezultatų - mano požiūris neigiamas. Lygiai taip pat neigiamas, jei įsivaikinai/paėmei į globą, pamatei tyrimų rezultatus ir skubiai priduodi atgal.
Jei pagimdei ir atsisakai šeimos nario dėl tyrimų rezultatų - mano požiūris neigiamas. Lygiai taip pat neigiamas, jei įsivaikinai/paėmei į globą, pamatei tyrimų rezultatus ir skubiai priduodi atgal.
QUOTE(alfija @ 2013 03 19, 12:20)
Ute, o kaip tu vertintum - pasigimdei, ir tiri. Tyrimai nepatiko, sakai nebeimu.
QUOTE(alfija @ 2013 03 19, 12:30)
kalbi kaip vartotojas, kad tu renkiesi kaip prekę.Jei tu žinai, kad tu nesusidorosi su tuo- kurių velnių tu jį ėmei? Visos problemos, kurias išvardinai gali atsitikti tavo vaikui. Tos, su kuriom tu sakaisi nesusidorosi. Tai kur tu tuos vaikus dėsi.Ką darysi?
Tu nesirinkai.Ar esi tikra,kad tu-geriausias variantas savo vaikams?Aš nesu savim taip garantuota.Jei galimybės leidžia-tegul renkasi.Tegul svarsto rimtai ir atsakingai.Kas čia blogo?Svarstys,tirs,prisiriš,pamils ir negalvos apie negalias.Gal pasiims labiausiai paliegusį ir bus laimingi iki negalėjimo.Bevaikiai jau ir taip likimo nuskriausti,daug netekę 
QUOTE(alfija @ 2013 03 19, 10:08)
imčiau. Net galvos nesukčiau. Žiogas va ir yra, kaip vėliau paaiškėjo vidutinę proto negalią turinčios motinos vaikas. Ir nieko tame nematau. Mokosi vaikas gerai, intelektas aukštas, bendrąsias programas įveikia. Raidos sutrikimų neturi. Paimtas buvo nekalbantis ir ne per puikiausia vaikštantis, po didelio rachito, su funkciniais širdies sutrikimais.
VAS ir mokosi gerai? (ar ne Žiogui VAS?) Parašykit daugiau apie VAS kas žinot.
Kuo daugiau skaitau, tuo labiau matau, jog... mažai žinau ir suprantu. Realiai imant globon kūdikėlį juk jo medicininėj kortelėj turi ir būti visos diagnozės surašytos, kurios kūdikiui ir matos? Ką dar galima papildomai tirti ir pamatyti? Labai keistas tas atvėjis, kai gydytojai kūdikiui VAS nematė o būsima globėja pamatė, bet tikiu, kad taip gali būti.
Imant KN užaugusį dvimetį (kur neleidžiama ropot, ribojami skysčiai, nes pampersus taupo, nevedami vaikai į lauką visiškai ir visi kiti džiaugsmai ) jo raidos atsilikimai juk tas diagnozes visas užgožia, plius prieraišumo sutrikimas ir potrauminio streso sindromas juk rezultatas to buvimo KN. Mano draugė senokai savanoriauja KN, pasakoja apie kūdikius kurie keičiasi.. KN savaitėm, keičiasi į blogą pusę.
QUOTE(Karusia @ 2013 03 19, 13:50)
tai va, kadangi gali būti- ir yra menama. Ir šiaip geriausias pavyzdys kaip gali atrodyti tyrimai ir ištirta teisybė apie ligas- gyd. Kilda. Jau jis kaip ištyrė, tai kažkoks pipiecas. Tai kie dar tokių kildų gali sutikti. Kai pas mus taip gerai skaito šifruotes, tai gali tik mirksėt akim. Realybėj šiaip nepasitaiko per mažai parašytų dalykų- per daug, dažniausia.
Kai gimė Rimantas, oho kiek visko galėjo būti. Buvo visi duomenys, ir tyrimai rodė tik viena- kad yra galimėbė didesnė už vidutinę- didelė silpnaprotystė, neišsivystę smegenys, geriausiu atveju nemokytinas, mukovicidozė, aklumas, aklumas, kurtumas ir dar nežinia kas. Tyrimai visi tai rodė. Galimas cerebrinis paralyžius ir visa kita. Ir tai buvo po gimimo, ne iki gimstat nustatyta. Kaip tolimesnė eiga parodė- galimybės su realybe neturėjo. Niekas nieko nelavino specialiai, jokių ankstyvųjų korekcijų nebuvo tuo laiku, galų gale ir mamos sveikata, bei ateinantis brolis, bei dar dvi mergytės nalabai jau kur davė išsiplėst. Net elementariam auginime.Įskaitint tai, kad ir sąlygos buvo bendrabutyje su bendrais patogumais. Ir net ne tai dar. Vaikai, nepaimti iš tokių pat pijokių kaimuose gimę būna ne su geresnėm diagnozėm, ir vis dėl to Lietuva nepasižymi išskirtinai kaip su silpnaprotyste, bei kitokiais susirgimais žymi šalis. Statistinis europinis vidurkis.
Papildyta:
QUOTE(Germinė @ 2013 03 19, 14:05)
Tu nesirinkai.Ar esi tikra,kad tu-geriausias variantas savo vaikams?Aš nesu savim taip garantuota.Jei galimybės leidžia-tegul renkasi.Tegul svarsto rimtai ir atsakingai.Kas čia blogo?Svarstys,tirs,prisiriš,pamils ir negalvos apie negalias.Gal pasiims labiausiai paliegusį ir bus laimingi iki negalėjimo.Bevaikiai jau ir taip likimo nuskriausti,daug netekę
na žinai, kažkaip palauksiu vėlesnių laikų, kai vaikai man pasakys- kuo bloga, tai tada tau parašysiu. Tai, kad tu su savo PZ nesulaukei biologinių- esat nuskriausti?
QUOTE(liute @ 2013 03 19, 14:09)
Labai keistas tas atvėjis, kai gydytojai kūdikiui VAS nematė o būsima globėja pamatė, bet tikiu, kad taip gali būti.
Na, jis visai nekeistas, tas atvejis...
Vaikas augo nedideliuose GN, provincijoj, mazam miestely, I GN papuole is seimos 1,5m. del neprieziuros, tevu girtvimo etc., po triju men. dokumentai buvo sutvarkyti, nes tevai patys atsisake teisiu i vaika, 1,8m. vaikas pasiulytas ivaikinimui - per ta laika niekuo, apart slogos nesirgo - jokie medikai jo nemate, GN savo mediko neturi, jei kas - kvieciasi vietini - miestelio p-kos.
Vaiko gimimo istorijoje apart to, kad gime laiku, bet labai mazo svorio, ugio, galvos apimties, daugiau jokiu uzuominu I VAS nebuvo.
Stai ir atvejis.
