Globėjų ir įtėvių kursai

Deja, kad ir kaip nenoreciau, tenka pasirasyti po kiekvienu Jusu zodziu... Nors dar pries metus ko gero buciau puolus I atlapus...



Taip, skamba tikrai kraupiai - lyg automobili renkantis - sumokejai uzsatata, pasiemei, pasivazinejai - netiko - nepatiko - grazinai...bet...deja, manau, jei tik kyla pagristu itarimu, nerimo - verciau perlipti per savo morales normas, paprasyti tyrimu, nedaryti spontaniniu sprendimu, ne uzsimerkti - nes atsimerkus gali viskas pasirodyti gerokai kitaip...suprasite, kad tai ne Jums, ne Jusu galimybems, kas tada?
O visiems , kurie sventai tiki, kad ims pirma psiulyta +- sveika vaika, viena trumpa istorija...
Gaunate pasiulyma - 1,5m. Vaikas sveikas - jokiu irasu istorijoje, isskyrus nereiksmingus. Tik veluoja raida - misri...gerokai...na, bet "kas cia tokio" - juk vaikas KN nuo gimimo - visu ju raida veluoja daugiau maziau, kazkokiu itarimu kaip ir neturetu kelti. Tada skaitot toliau - "motina nevartojo alkoholio, narkotiniu medziagu, taciau vaikas buvo paimtas I KN del motinos negebejimo juo rupintis, del socialiniu igudziu stokos, del lengvos proto negalios. Ir vaiko motina uzaugusi GN nuo gimimo, nes jos motina taip pat negalejo ja rupintis del tu paciu priezasciu - nesocialumo, proto negalios"...
Imate? Tai pirmas , sveikas Jums pasiulytas vaikas...

Ko gero imčiau. Jei Dievas siunčia, vadinasi tai man skirta. Jei bus skirta tą pamoką išmokti, tai gausiu ją kitu keliu, galbūt pasiėmusi "super" sveiką vaiką, tik vėliau tas išlįs, jei nebus lemta man ta pamoka, tada mergaitė prasilenks su tuo. Viskas kas gyvenime įvyksta, turi įvykti, jei ta pamoka reikalinga vadinasi ji ir bus. Priimu iš gyvenimo viską ką jis duoda šituo požiūriu.

Tada kaip Žiogui... Ir psichikoj štampas visam gyvenimui

Nereikia painioti sveikatos tyrimų su apsisprendimu imti/neimti ir dar labiau su grąžinimu. Tai trys skirtingi dalykai.

Atsisakymas neimti perskaičius sveikatos kortelę niekuo nesiskiria nuo atsisakymo neimti po to kai vaikas nuvežtas tyrimas ir išryškėjo sveikatos problema su kuria šeima mano nesusitvarkysianti. Pačiam vaikui yra geriau, kad ta problema išryškėjo negu kad būtų likusi nežinoma.

Tai jokiu būdu nėra grąžinimas, nes vaikas dar negyveno šeimoje ir nesusiformavęs ryšys.

Lengva apie tai svarstyti kai nesimato, kad nors viena forumietė augintų vaiką su tokiomis problemomis, kurių nepajėgia įveikti. Juk esmė ir yra šeimos galimybėse su jomis gyventi ir jas įveikti. Alfija gyvena su problemomis su kuriomis gali gyventi, kaip panašu ir kiti.

Galimybės nėra vienodos pirmiausia todėl, kad žmonės nėra vienodi. Ne tik žinios, patirtis, finansai, bet ir psichiniai-emociniai gebėjimai. Jeigu vaikui nustačius didelę negalią mama susirgs depresija, tai nereikia savęs apgaudinėti, kad šeima labai gerai padarė, kad paėmė pirmą pasiūlytą ir tikėtis, kad dabar vaikui gerai.

Nuspėti kaip bus negali jei neturi jokios patirties tokioje situacijoje. Kadangi susidūriau su tuo iš labai arti (nors tai ne mano vaikas/įvaikis) tai jokia didvyre nesijaučiu. Kai pagelbėjau man pirmiausia pritrūko fizinės ištvermės, nes priežiūros reikėjo ir naktį. Nuo nemigos ir nuovargio man po savaitės ėmė "važiuoti stogas" ir dėl nuovargio tapo sunku su emocijomis. Spėju, kad tai buvo vienas sunkesnių atvejų, bet...
Viskas priklauso nuo konkrečios problemos - bet mano matytais atvejais pinigai buvo labai svarbus faktorius.

Andro teko priimti sunkų sprendimą dėl globotinio.Gaila,kad nebeateina į SM.Pasidalintų patirtim

Viena yra galeti iveikti (manau, kad mes galime iveikti daugiau nei isivaizduojame,daznai gyvenime - tie sunkumai iskyla netiketai, to nelukiant, ir tenka iveikti, nesulisi juk I zeme su vaiku) bet...visai kas kita, kai prisiimi ta atskomybe - iveikti - samoningai, taciau neivertini pasekmiu - situacijos seimoje, jos mikroklimato, neivertini kaip paveiks visa seima emociskai. T.y. neivertini kokia kaina to "iveikimo".
Alfijai - pagarba, ji ne tik iveikia, ka ir mes kiekviena privaletume padaryti, bet panasu, kad padaro tai taip, kad nenukentetu nei Jos, nei kitu seimos nariu gyvenimo kokybe. Savo galimybes vertinu realiai, manau taip nesugebeciau.

Sis aprasymas atitinka mano ivaiki, tik nebuvo irasyta veluojanti raida.
Bet jis budamas 3,3 m. sugebejo pasakyti aiskiai tik mamyte ir tai kai pradejom ji lankyti. Nezinojo, nei kas yra obuolys, apelsinas, mandarinas, nezinojo kas tas stalas, laikrastis ir visi kiti dalykai, ziauriai daug dirbom, kol suzinojo pacius paprasciausius dalykus, net paprasius atnesti wc popieriaus pasimesdavo ir nezinodavo kas tai yra, kur jis gali buti ir panasiai.
Seimoj pas mus gyvena 1,6 m. darzelyje yra pats gabiausias vaikas, be problemu girdi zodzio pirma ir paskutines garsa, tai ivardija pasako kokia pirma zodzio raide, kokia paskutine, zino skaiciaus drauga didesni ir mazesni, viska ka turi zinoti, moketi ir gebeti 4-5 metu vaikas jis sugeba. Zodynas gausus, kai kurias raides nelabai aiskiai taria, lankom logopedo pamokas, bet is visos grupes yra tik 4 nelankantys logopedo pamoku, 22 vaikai lanko, tai velgi negaleciau prilyginti atsilikimui. Tiek logopedas, tiek aukletojos, ivardija kaip gabu, norinti kuo daugiau suzinoti ir ismokti vaika, labiausiai ir greiciausiai tobulenti is visos grupes. O kas bus toliau nezinau. Bet vaikas gabus ir tikrai labai protingas.

Pritariu kiekvienam žodžiui. Beje, po savo minėtos patirties priežiūros su negalia, labai bijojau kūdikėlio, nes tai irgi reiškia daug mėnesių kasnakt kelis kartus keltis. Galvojau, kad gal čia mano organizmo problema ir visai nesugebėsiu ištverti to kasnaktinio kilnojimosi fiziškai.

Pasirodo tai nesulyginamos patirtys. Net nesugebu paaiškinti kodėl. Po kelių mėnesių su savo mažyle kai su ja būnu 24 val. per parą ir keliuosi kiekvieną naktį nesijaučiu nė dešimtosios dalies tiek pavargusi tada per savaitę.

imčiau. Net galvos nesukčiau. Žiogas va ir yra, kaip vėliau paaiškėjo vidutinę proto negalią turinčios motinos vaikas. Ir nieko tame nematau. Mokosi vaikas gerai, intelektas aukštas, bendrąsias programas įveikia. Raidos sutrikimų neturi. Paimtas buvo nekalbantis ir ne per puikiausia vaikštantis, po didelio rachito, su funkciniais širdies sutrikimais.

Vadinasi, sis aprasymas visikai neatitinka Jusu vaiko... Nes visa tai, ka parasete tebuvo paprasciausiu igudziu stoka...del gyvenimo ne namuose, del nesusidurimo su elementariais dalykais, su kuriais kas akimirka susiduria "naminiai" vaikai ir tik tokiu budu mokosi juos pazinti ir perprasti.
Is kur jis gali zinoti - kas yra apelsinas, nes jei jo ir gaudavo - gaudavo nulupta, skiltelemis, is kur gali zonoti kas yra laikrastis - jei nebuvo jo net mates, kaip ir nezinojo greiciausiai kas yra automobilis, indaplove ir tt. Kai kurie net sulauke 18-kos, iseje is GN I savarankiska gyvenima taip pat daugeli, mums elementariu dalyku tik tada ir suzino - pvz, kad arbata siaip savaime near saldi, kad tokia ji tampa, kai I ja idedama cukraus
Kalbejau apie misru raidos sutrikima ir apie tai, kokiam kontekste tai buvo...
P.s. labai dziugu del Jusu ir Jusu gudrucio

Ute, o kaip tu vertintum - pasigimdei, ir tiri. Tyrimai nepatiko, sakai nebeimu. Nežinau kas po penkių metų bus ir 18 metų niekas garantijos neišrašė. Gali sugesti, tada gali nepriimti- atiduodu iš karto. Vaikui nei šilta nei šalta kiek žmonių perskaitė jo kortelę, bet kai pradedi eiti į grupę ir baksnoti pirštu- šitą tirk, aną tirk tai tikra eugenika. Ir žiogo nėjau rinktis. Nematydama priėmiau sprendimą jog šitą imsiu. Jis buvo didelis- lankiau.
Papildyta:


jūs čia dabar apie ką apie globos namus? Kokios valstybės?

Taip, apie GN, LT