mums svarbiausia buvo, kad vaikai neturėtų kažkokių ryškių apsigimimų. Esu minėjusi, kad mums vaikų pasirinkimas buvo ir yra nepriimtinas. Nelabai įsivaizdavau kaip imsiu med kortelę, skaitysiu ir, jeigu kas strigs, sakysiu, kad nenoriu. Taip liežuvis ir neapsivertė paprašyti tos kortelės, pakako įvaikinimo tarnybos pateiktos info apie vaikų sveikatą. Vaiko įsčiose irgi nepasirenkame. Sveikatos kortelės iki dabar nemačiau, paprašiau kad persiųstų į mūsų med centrą po įvaikinimo, mūsų šeimos gydytoja peržiūrėjo tada ir pasakė, kad ok, nors ir būtų ne ok nieko nepakeistume. Jonė tik širdies ydą turi, bet apie tai žinojome. Žinote, aš kažkaip pasikliaunu, visgi, Dievu, likimu kas kaip nori tas taip, lai, įvardina. Mūsų vaikai su kiekviena diena tampa vis šaunesni ir protingesni, o kai ėmėme tai auklėtojos sakė, kad jau bus vargo su jais ir t.t. Buvo, dar kartais ir yra, bet kasdien vis geryn.
šiaip tai, viena iš istorijų realių. Gražuolis sūnus, protingas, tėvai dėjo visas viltis ir vaikinui - artritas, tėvas 18metį neša, jeigu jau pačiam sunku būna eiti. Čia trumpai ir esmė ta, kad mums tik atrodo, kad nuo mūsų daug kas priklauso.
pati turiu sirdies yda, susigyvenau su ja, gerai, kad MB tobulai sveikas..tfu tfu...taip pat esu labai alergiska, daug kam..todel tokios ligos, imant vaikiuka, negasdina. Mes laikomes tokios nuostatos - imsim pirma mazyle, kuria mums pasiulys. Tik kalbejau apie tyrimus del visokiu sindromu, apsigimimu, tik to bijau.
QUOTE(Virvytė @ 2013 03 19, 00:07)
alfija, viena yra teigti, kad nieko nebijai, visai kita - auginti tokį vaiką. Dirbu su projektais šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, todėl žinau savo ribas. Kiek LT įvaikinama/nuolat globojama vaikų su negalia?
Sakai, kad mišrus raidos sutrikimo, autizmo būtum nepaisiusi. Turbūt žinai, kad mišrus raidos sutrikimas - tai nediferencijuota diagnozė, kuri nustatoma vaikams iki 5 m. Jis gali būti įvairaus laipsnio (nuo lengvos iki sunkios negalios, kai nustatoma slauga) ir dėl įvairių priežasčių - elementaraus socialinio apleistumo, protinio atsilikimo, įvairių sindromų, cerebrinio paralyžiaus, hidrocefalijos ir kt. Taigi didelis skirtumas, ką su tuo galėsi padaryti. Autizmo spektras - nuo genijų iki fekalijomis tepančių sienas. Augintum kurį?
Šeimos bijo to, su kuo nėra susidūrusios, kas pareikalautų didžiulio aukojimosi, ko jos nepajėgtų pagal savo supratimą, esamą padėtį, gydymosi galimybes LT ir t.t.
Tiesa, kūdikius norinčios įsivaikinti poros kartais vaiką supranta kaip kokį aukso puodą, kuris juos padarys laimingus, todėl labai įsikirtusios į "kokybiško" vaiko idėją, nes patys būna labai kokybiški.
Sakai, kad mišrus raidos sutrikimo, autizmo būtum nepaisiusi. Turbūt žinai, kad mišrus raidos sutrikimas - tai nediferencijuota diagnozė, kuri nustatoma vaikams iki 5 m. Jis gali būti įvairaus laipsnio (nuo lengvos iki sunkios negalios, kai nustatoma slauga) ir dėl įvairių priežasčių - elementaraus socialinio apleistumo, protinio atsilikimo, įvairių sindromų, cerebrinio paralyžiaus, hidrocefalijos ir kt. Taigi didelis skirtumas, ką su tuo galėsi padaryti. Autizmo spektras - nuo genijų iki fekalijomis tepančių sienas. Augintum kurį?
Šeimos bijo to, su kuo nėra susidūrusios, kas pareikalautų didžiulio aukojimosi, ko jos nepajėgtų pagal savo supratimą, esamą padėtį, gydymosi galimybes LT ir t.t.
Tiesa, kūdikius norinčios įsivaikinti poros kartais vaiką supranta kaip kokį aukso puodą, kuris juos padarys laimingus, todėl labai įsikirtusios į "kokybiško" vaiko idėją, nes patys būna labai kokybiški.
Virvyte, va Šelmos vaikų brolis ir sesė su sutrikimais. Mišriu raidos sutrikimu, mažoji su VAS. Ne dėl mūsų nepasirengimo jie bus/vo gražinti į šeimą. Kai bus dar kartą išimti, o išimti bus- mažuosius auginsiu aš.
Mano vidurinėlis turi VAS sindromą, turi emocijų sutrikimų, turi potrauminio streso sutrikimą ir baldų tapnojimas išvama, išmatom- man ne paslaptis. Kas yra iagnozės, kaip jos ten ir ką- aš žinau. Man pasakoti nereikia.
O dabar, kad jau pradėjom tai gal kaip nors gali papsakoti- kaip tu nustatysi vaikui iki metų- jog jis autistas?
Kur stovi tas echoskopas kuris nenuginčytinai parodys jog šitas vaikas sienas išmatom teplios. Kuris aparatas negičijamai parodys jog šitam vaikui niekas nesikompensuos, kaip jis parodys kaip toliau vystysis tie smegenys? Gali parodyt kaip yra- kaip bus, niekaip neparodys.
kažkaip atrodo ,kad per dauag aštriai čia, svarbiausia gerbti vieni kitus. Vieni ima globoti ar ivaikina vaikiukus su negaliom, kiti, sveikus...joks, aisku, kad joks echo neparodys kas bus po metu, penkiu ar desimt. kaip jau minejau, niekada negali buti tikras del savo bio vaiku...mes taip laukiam savo vaiko, esam jau taip pasiruose tevystei, motinystei...jei kas vaikui "islystu", kokia liga ar pan., niekada negrazintume..Dieve, net kraupiai skamba taip sakyti...cia mano nuomone
QUOTE(Virvytė @ 2013 03 16, 18:21)
Dėl sveikatos kažkaip nesijaudinu. Teks pasitikėti įrašais, auklėtojom, administracija.
Žinau, kad kiti veža, tiria. Žinau, kad ir renkasi, tariasi.
Tas ne man.
Žinau, kad kiti veža, tiria. Žinau, kad ir renkasi, tariasi.
Tas ne man.
Pacituosiu pati save.
QUOTE(alfija @ 2013 03 19, 09:03)
Virvyte, va Šelmos vaikų brolis ir sesė su sutrikimais. Mišriu raidos sutrikimu, mažoji su VAS. Ne dėl mūsų nepasirengimo jie bus/vo gražinti į šeimą. Kai bus dar kartą išimti, o išimti bus- mažuosius auginsiu aš.
Mano vidurinėlis turi VAS sindromą, turi emocijų sutrikimų, turi potrauminio streso sutrikimą ir baldų tapnojimas išvama, išmatom- man ne paslaptis. Kas yra iagnozės, kaip jos ten ir ką- aš žinau. Man pasakoti nereikia.
O dabar, kad jau pradėjom tai gal kaip nors gali papsakoti- kaip tu nustatysi vaikui iki metų- jog jis autistas?
Kur stovi tas echoskopas kuris nenuginčytinai parodys jog šitas vaikas sienas išmatom teplios. Kuris aparatas negičijamai parodys jog šitam vaikui niekas nesikompensuos, kaip jis parodys kaip toliau vystysis tie smegenys? Gali parodyt kaip yra- kaip bus, niekaip neparodys.
Mano vidurinėlis turi VAS sindromą, turi emocijų sutrikimų, turi potrauminio streso sutrikimą ir baldų tapnojimas išvama, išmatom- man ne paslaptis. Kas yra iagnozės, kaip jos ten ir ką- aš žinau. Man pasakoti nereikia.
O dabar, kad jau pradėjom tai gal kaip nors gali papsakoti- kaip tu nustatysi vaikui iki metų- jog jis autistas?
Kur stovi tas echoskopas kuris nenuginčytinai parodys jog šitas vaikas sienas išmatom teplios. Kuris aparatas negičijamai parodys jog šitam vaikui niekas nesikompensuos, kaip jis parodys kaip toliau vystysis tie smegenys? Gali parodyt kaip yra- kaip bus, niekaip neparodys.
alfija, tokių žmonių kaip tu labai reikia. Bet ne visi tokie.
Apie aparatus. Nėra tyrimo, kuris atskleistų viską. Galima atlikti viso kūno echoskopiją, neurosonogramą, kraujo tyrimus, konsultuotis pas neurologą, LOR, oftolmologą... Tyrimai, manau, suteikia šiokio tokio laikino saugumo tiems, kurie nori sveiko, gražiai "įsipaišančio" į jų šeimas, kuriems tai pirma motinystės/tėvystės patirtis, kurie nori didžiuotis vaiku, savimi, kažkokiu gyvenimo išsipildymu. Tas nerimas dėl "kokybės" gali išlikti ilgam. Kai kuriuos (net ir dėl biologinių vaikų) jis kankina visą gyvenimą. Juk dalis moterų atlieka genetinius tyrimus ir nutraukia nėštumą, jei tikimybė susilaukti nesveiko vaikelio didesnė, nei šeima mano galinti panešti. Todėl ir sakau, kad suprantu tokias šeimas, kurios prieš įsivaikindamos/globodamos nori išsamių tyrimų.
Aš už tai, kad kuo daugiau vaikų, ypač kūdikių, nė nepatektų į globos namus, o būtų paauginti, palydėti, pamylėti tokių kaip Germinė. Už tai, kad šeimos, realiai įvertinusios savo galimybes, imtų globoti/įsivaikinti. Kad būtų kuo mažiau grąžintų, vėtytų, mėtytų. Juk jei Žiogas būtų patekęs iš karto pas tave, alfija, o ne pas tą tobulą turtingą moterį, jis būtų kitoks vaikas. Ir ji gal būtų kitokia įmotė, jei įvaikis būtų "kokybiškesnis", jos akimis.
QUOTE(IEVA7 @ 2013 03 19, 08:39)
pati turiu sirdies yda, susigyvenau su ja, gerai, kad MB tobulai sveikas..tfu tfu...taip pat esu labai alergiska, daug kam..todel tokios ligos, imant vaikiuka, negasdina. Mes laikomes tokios nuostatos - imsim pirma mazyle, kuria mums pasiulys. Tik kalbejau apie tyrimus del visokiu sindromu, apsigimimu, tik to bijau.
IEVA7, labai suprantu Jūsų baimes, nes pati tokių turėjau ir galvojau pradžioj apie tyrimus, bet mano vyras man "per galvą" davė ir baigėsi mano baimės. Bijojau tik atsidaryti vaikų foto kompe, bijojau, kad pamatysiu ką nors negero, bet kai atsidariau, tai net nusišypsojau
Jeigu jau akim nesimatė tų apsigimimų, o po susitikimo ir pasirodė, kad normalūs vaikai, tai visiškai nerūpėjo jokie tyrimai.
Skaitau ir galvoju, kaip man pasisekė, kad nereikėjo visko pagal taisykles daryti, kad likimas kitaip mano didelę šeimą nulėmė, nes labai jau painu ir sunku taip, rinktis, svarstyti, spręsti 
Kita vertus, man 30 tebuvo, kai Klaidas iš Dangaus nukrito, dabar, ne tik amžiumi, bet ir branda, patirtimi daug stipresnė esu, galiu daug daugiau padaryti dėl vaiko
Kita vertus, man 30 tebuvo, kai Klaidas iš Dangaus nukrito, dabar, ne tik amžiumi, bet ir branda, patirtimi daug stipresnė esu, galiu daug daugiau padaryti dėl vaiko
Rinkimasis vaiko irgi ne man, bet kaip gavau pirmaji pasiulyma vaiko, su begale ligu, kuriu isgydyti neimanoma, vaikas net nebutu galejes lankyti normalios mokyklos, tik pagalbine, net neabejojus parasiau atsisakyma, toks vaikas ne man, netureciau nei salygu, nei finansu toki auginti. Taigi sakyti, kad sutiksiu su pirmu pasiulytu vaiku, taip nereiketu, nes pirmas pasiulytas gali tureti dideliu sveikatos problemu, nors jusu prasyme ir bus parasyta, kad pageidaujate SVEIKO vaikelio.
Pazystu seima, kuri isivaikino vaikeli su daugybe ligu, tikejo, kad ju meile begaline gali viska, kad su pastangom sugebes pasivyti savo bendraamzius, deja taip nenutiko...... vaikas lanko pagalbine mokykla. Ir jeigu jie susitike su vaiku butu vadovavesi protu, o ne emocijom, tikrai tas vaikelis negyventu pas juos. Nereikia vadovautis emocijom, cia zingsnis visam gyvenimui ir reikia apsispresti koki vaikeli galetumet auginti.
Ne viso turim tiek ziniu ir galimybiu kaip Alfija
Kai buvo musu seimos pradzia link ivaikinimo, tikrai svajojau apie kudiki, bet ta nuomone pasikeite perskaicius begales straipsniu del kai kuriu ligu, ir apsisprendem jeigu jau isivaikinti, tai ne mazesni kaip 2 metu vaika.
Ir isties, nuo 2-3 metu vaikelio jau net veide gali perskaityti kai kurias ligas.
Taip kad tikrai merginos rekomenduoju vadovauti protu, o ne emocijos
Pazystu seima, kuri isivaikino vaikeli su daugybe ligu, tikejo, kad ju meile begaline gali viska, kad su pastangom sugebes pasivyti savo bendraamzius, deja taip nenutiko...... vaikas lanko pagalbine mokykla. Ir jeigu jie susitike su vaiku butu vadovavesi protu, o ne emocijom, tikrai tas vaikelis negyventu pas juos. Nereikia vadovautis emocijom, cia zingsnis visam gyvenimui ir reikia apsispresti koki vaikeli galetumet auginti.
Ne viso turim tiek ziniu ir galimybiu kaip Alfija
Kai buvo musu seimos pradzia link ivaikinimo, tikrai svajojau apie kudiki, bet ta nuomone pasikeite perskaicius begales straipsniu del kai kuriu ligu, ir apsisprendem jeigu jau isivaikinti, tai ne mazesni kaip 2 metu vaika.
Ir isties, nuo 2-3 metu vaikelio jau net veide gali perskaityti kai kurias ligas.
Taip kad tikrai merginos rekomenduoju vadovauti protu, o ne emocijos
QUOTE(Virvytė @ 2013 03 19, 10:03)
bet vaikai nėra daiktai, kuriuos būtų galima neštis, tirti, atlikti ekspertizes ir grąžinti, kaip brokuotą gaminį.
QUOTE(Sypsena777 @ 2013 03 19, 09:48)
gavau pirmaji pasiulyma vaiko, su begale ligu, kuriu isgydyti neimanoma, vaikas net nebutu galejes lankyti normalios mokyklos, tik pagalbine, net neabejojus parasiau atsisakyma, toks vaikas ne man, netureciau nei salygu, nei finansu toki auginti.
Mūsų irgi klausė,ar sutiktume auginti vaikutį su negalia.Tada atsisakiau.Klausė,kodėl.Paaiškinau,kad labai tokio vaiko gailėčiau,nesugebėčiau objektyviai įvertinti jo galimybių,o tai,ko gero,trukdytų ugdymui ir pažangai.Bet gi buvau tokia ryškiai žalia,kad prisiminus net akis skauda 
Dabar jau ir galėčiau,ir norėčiau.Jau išbandžiau save visaip-ir su laikina globa,ir incesto pažeistu vaiku... 
Žinau,kad esu tvirta,galiu pakovoti už vaiką,o meilės dar geras širdies kampas likęs.Todėl svajojam apie berniuką.Tik kad va istorija su ta mergyte,tai nenorėčiau,kad atrodytų,jog esu paveikta žiniasklaidos ir laikino gailesčio.Ir buto klausimas pastrigo dėl mūsų nepamatuoto išrankumo 
QUOTE(Sypsena777 @ 2013 03 19, 10:48)
mano galimybės yra visiškai tokios pat, kaip bet kurio kito žmogaus. Vat niekuo ne didesnės. Žinių apie vaikų auginimą turiu nemažai, todėl kad teko auginti kartu su sese jos ketvertuką.
O toliau viskas visai vienodai kaip kitiems su astmom gyventi mokomės, su diabetu mokomės, jei dar kas bus mokysimės ir su tuo gyventi.
