Kąsnelis šiaurės Prancūzijos

Taip ir įsivaizduoju kaip supykusi trepsi
O reportažas nuostabus

Jsgute, aš čia mintyse sau patrepsiu, palengvėja tam kartui ir toliau važiuojam

Ačiū

Labai "skaniai" perskaičiau, ačiū už pasakojimą Šią vasarą planuojame keliauti į tą pusę, todėl randu daug naudingos informacijos.
Laukiam tęsinio

Trylikta kelionės diena

Išsiregistruojam iš kempingo. Oras apniukęs. Tai pratrūksta lietus, tai vėl nustoja. Mintyse galvoju, gal ir gerai, kad sukamės atgal...
Važiuojam link Luaros pilių, bet pakeliui bus Saumuras. Kažkaip visiškai negirdėtas miesteliukas, bet ko tik jame nėra: įspūdinga pilis (tiesa, tik iš lauko matėm), tankų muziejus, nacionalinė jojikų mokykla, grybų muziejus, ir, pasirodo, Coco Chanel gimtasis miestas (tik dabar sužinojau besitikslindama informaciją ).
O mes važiuojam į netoli Saumuro esančius Trogloditų kaimus - gyvenvietes. Jos išraustos žemėje, arba tiksliau baltojo tufo uoloje, iš kurios ir pastatytos daugėlis Luaros pilių.
Dangus prašviesėja, išlenda saulutė
Bandom nuvažiuoti prie didžiausio Trogloditų kaimo, bet... pradedam vadovautis nuorodomis ir mes jau trijų namų ekspozicijoje... Gaunam aprašymą ir einam nuo vienos pažymėtos vietos link kitos ir aiškinomės kur kaminas buvęs, kur tvartas...





Pradedam ekskursiją nuo "stogų"





Ir mes jau "pirmam" aukšte:





Čia vaizdas, kaip normalaus namuko, nesvarbu, kad išėjimo kitam gale nėra

Pasirodo, tokių gyvenviečių yra ne tik Prancūzijoje, bet ir Turkijoje (Kapadokijoje (žinojau, tik galų nesuvedžiau) , ir Olandijoje )











Na, čia pasivaikščiojimą baigėm, klausimas, ar važiuojam ieškoti didžiausiojo Trogloditų kaimo, 2 ha plote, kuriame "gyvena" žmonės, auginami gyvuliai?!
Na, gal šiek tiek pamatėm ir traukiam link pilių

Pirmoji, arčiausiai Saumuro, planuota pilis - sužavėjusi AŠA natūralumu -Chateau de Breze. O, bet, tačiau... kai kas užmiega, ir ką daryt??? Važiuojam toliau...
Vilandry pilis, tiksliau jos sodai. Mažoji šiek teik numigo, žadinam ją ir pirmyn:



Labiausiai nustebina bilietų pardavėjas, paklausęs iš kokios mes šalies ir pasisveikina lietuviškai Įsivaizduojat, Prancūzijoj Jiems gi nereik pritraukinėt turistų, turistai patys veržiasi. Bet smaaagu
Papildyta:
Truputi "fotografo" ranka sudrebėjo, tai pilis pakrypusi





Obelys kaip gyvatvorė





Kopūstai:



Salotos kelių rūšių








Papildyta:
Vaikų žaidimo aikštelės kamputis





Labirintas







Fontanėliai:

Kiekvienas kvadratėlis reiškia meilę, bet vis kitokią. Nuo viršaus dešinės, einant pagal laikrodžio rodyklę: aistringą, nepastovią, tragišką ir švelnią

Nusėda fotikas , tai tenka pasiskolinti iš dukters muilinukę















Pasivaikščiojimą po sodus baigėm. Jie nuostabūs . Kad ir kiek pagyrų girdėjau prieš išvažiuojantm, vis tiek aikčiojau bevaikščiodama

Važiuojam link sekančio objekto - Amboise miestelio , kurio Le Clos-Luce pily palaidotas Da Vinčis, ir dairomės nakvynės vietos. Deja, pakeliui taip nieko ir nerandam, tai pačiam miestelyje užsukam į kempingą su nerealiu vaizdu į pilį
Namelių jie neturi, vietos tik palapinems ir kemperiams. O mes, su karšiuojančiu vaiku, palapinėj nežadam miegoti. Tada, laabai paslaugus jaunuolis (kažkaip nedaug tokių sutikom), paskambina kolegai į kitą kempingą su namukais ir rezervuoją mums vieną. Duoda žemėlapį ir nubraižo kur važiuoti Valiooo Paskutinis žvilgsnis į pilį ir už poros kilometrų mūsų nakvynės vieta. Pasitinka šeimininkas su svetingu auksaspalviu retriveriu, palydi mus į namuką. Pats namukas šiek tiek padevėtas, bet reikia džiaugtis, kad iš vis gavom
Papildyta:
Dar peržvelgiam rytojaus planus. Be Amboise mūsų dar laukia dvi išsirinktos pilys: Chenonceux - damų pilis ir Chambord - karalių medžioklės pilis.
Ir liuliuku

Rimuk, jau sodų grožis Tokie iščiustyti Bet kiek daug jūs apkeliavot, su tokia mažiuke, vis neatsistebiu.

Man ir labai gražūs tie sodai pasirodė
47.21 minutėj galima pažiūrėti trumpą interviu su Vilandry pilies savinininku

Ingel, aš tikėjausi daugiau

Keturiolikta kelionės diena

Ryte mažajai tebėra temperatūra... Jau trys paros su puse, vadinasi ne tridienė karštinė (grįžus pasiskaičiau, kad ji gali tęstis iki 7 parų, tik pavadinimas toks ) ir reikia vėl kreiptis į gydytojus arba... važiuoti namo.... Ką darom? Su MB nutariam važiuoti namo, nėr reikalo likimą tampyt už ūsų. Rezervuojam tą patį viešbutį kaip važiuojant į priekį, netoli Magdeburgo. Atsisveikinam su kempingo šeimininku ir į kelią. Lekiam autostradomis gan greitai.
Sustojam pasipildyti kuro degalinėj, kol vyrukai išėję, fotografuojam šalia stovinčius kaimynus:





Po geros valandos sūnus prašo vėl stabtelti. MB pabamba, kad nustotų gerti, nes jei kas valandą stovinėsim, - toli nenuvažiuosim, ir užsuka į artimiausią aikštelę .
Sunūs išlipa savo reikalais, o MB apeina mašiną. Grįžęs praneša naujieną, kad net nepatikiu: leidžia galinė dešinė padanga... Girdisi net šnypštimas. OMG. Kaip, kur, kodėl, už ką??????
Pradedam kraustyti bagažinę.... Reiks nuimti atsarginį ratą.
Pro šalį eina pagyvenusių anglų pora. Moteriškė paklausia, ar nereik mums pagalbos. Padėkoju, ir pasakau, kad nereikia. Klausia, ar turim valgyti, gerti. Ypač mažajai ar turim vandens. Ir tada tai nepažįstamai moteriai pasiryžusi pulti iš dėkingumo ant kaklo. Pilna aikštelė žmonių ir niekam neįdomu kas ten mums, esam civilizuotoj šaly, susitvarkysim . Bet aikštelėj nėra nei parduotuvėlės, nieko, tik tualetai. Gerai, kad mes pastoviai vežamės maisto ir vandens, o ką darytumėm, jei neturėtumėm... Žodžiu, myliu anglus
MB niekaip nenuima atsarginio rato. Kažkas ten neatsipalaiduoja. Tiesa, mes jo nei karto neesam nuėmę, tipo atsarginį turim ir valio. Bet vis tiek pradeda suktis negražios mintys apie MB (bet kaip gerai, kad tik mintys, nes būtų ne vieną kartą tekę atsiprašyti). Dar aš, kaip alia žinovė, palendu po mašinos bagažine, patampau trosą, ant kurio kabo padanga, ir patvirtinu, kad nenusiima....
MB eina iki pagalbos telefono, o aš mąstau: sėdim vidury Prancūzijos, 2000 km iki namų, mašina nevažiuoja, mažoji serga... Pala pala, mažoji..., taigi senai praėjo 6 valandos, pamiršau per tą padangą sugirdyti vaistus nuo temperatūros... Pamatuoju - temperatūros nėra.
Valioooo! Pasveikom!!!! Daktariukas buvo teisus
Gyvenimas gražus!
Grįžta vyras, džiaugiasi susišnekėjęs ir išsikvietęs pagalbą.
Neužilgo atvažiuoja ir traliukas. Dabar jau kalbam gestais. Jis rodo: ar nuimt atsarginę padangą ir uždėt vietoj kiauros ar “garaž”. Mes - nu gerai, pakeisk padangą. Bando nuimti atsarginę - nenusiima. Dar kartelį. Knisasi po bagažine ir purto galva. Sako: garaž. Gerai, garaž, tai garaž. Susiskambina su kažkokiu servisiuku, paklausia ar turės tokių padangų, užtraukia mūsų mašinytę, mes į kabiną ir pirmyn. Trumpinam kelią per autostradose esančius vartus į šukeliukus. Ir neužilgo mes servisiuke (ant sąskaitos Fagnieres miestukas, tai gal net ten ir nuvežė mus). Turi dvi padangas. Valio. Techninės pagalbos vairuotojas užpildo dokumetus, ir susimokam už paslaugas: 144 € už atvažiavimą ir vežtą kilometražą, ir atskirai už nuvažiuotus kilometrus autostrada.
Pagaliau mes su naujais "batais" . Sugaišom 4 valandas. Kada atvažiuosim į viešbutį????
Lekiam toliau autostradom.
Netoli Liuksemburgo toks vaizdelis, penktadienio vakaras:



Netrukus ir sutemsta. Tamsoje vokiškos autostrados ne tokios ir mielos, ypač dėl kelio remontų....

Penkiolikta kelionės diena

Kaip sūnus sako, mūsų momozelę užkniso mašina galutinai, tai ji ten visai rodė nepasitenkinimą, bet viskas gerai baigėsi .
Viešbutį pasiekiam po vidurnakčio...
Kadangi apsistojam antrą kartą (ar dar dėl kažkokių priežasčių), gaunam nuolaidą. Va, kaip smagu .
Ryte žygiuojam pusryčiauti, vaikai prisikrauna prancūziškų ragelių ir nevalgo, neskanūs lyginant su prancūziškais . Išlepo....
Užtat mes su MB pasiilgę kiaušininienės, omletų, šoninės. Tai lapnojam, net ausys linksta. Restorano darbuotoja rūpinasi mūsų mažąja, atima kūdikių maitinimo kėdutę iš kitų svečių, kurie jau pavalgę, bet dar nesikelia. O aš nemoku pasakyti, kad nereikia, ji vis tiek joje nesėdės...

Dar viena bėda, nelabai turim lauktuvių, ir šiaip... užsukam į miestelį šalia viešbučio. O ten prekybcentriukas dirba nuo 7 ryto. Oho. Pavaro vokiečiai, nes dar šeštadienis Tai nusiaubiam jį ir traukiam tiesiai namo su menkais sustojimais .

Mūsų kelionė baigėsi. Grįžom šiek tiek pavargę ir gerokai anksčiau nei planavom, bet už tat nemažai pamatę . MB spėjo pailsėti iki oficialių atostogų pabaigos ir prieš einant į darbą, nusprendė, kad galėtų vėl važiuoti .
Automobilį nuvarė į servisą Lietuvoje, tai du mestriukai pakėlę mašiną prasikniso daugiau nei valandą su tuo atsarginio rato atsipalaidavimo mechanizmu (jei taip galima pavadinti) . Tai dabar jau tvarka (bet tikiuosi - neprireiks).

Stengiausi įmesti ne tik tai kur buvom, bet ką prieš kelionę įdomaus radau, bet dėl vienų ar kitų priežasčių nepavyko aplankyti/pamatyti. Tikiuosi kam nors bus naudinga ta mano rašliava.

Ačiū visiems, kad skaitėt.
Gerų kelionių ir gero vėjo
Telydi jus (ir mus) kelionių angelas

AČIŪ už nuostabią virtualią kelionę