Kąsnelis šiaurės Prancūzijos

Užtrunkam ilgai: norisi atsigrožėti, pasisemti ramybės. Bet dar šiandien neturim kur miegoti. Aišku, galim grįžti į Paryžiaus kempingą, bet nenoriu

Na ne šiaip prancūzai geri sodininkai, net kelio medžių lajos pakeri



Toliau važiuojam į kempingą netoli Dieppe. Turiu atsispausdinus informaciją. Atvykus, moteriškė su mumis kalba tik prancuziškaii. Duoda suprast, kad namukai VISI užimti, o palapinėj aš kol kas nenoriu miegoti. Gal kiek vėliau...
Važiuojam į patį miestelį. TIC duoda lankstinuką. Kol vyras bendrauja su kempingų atstovais, mes su vaikais vaikštinėjam po uostą. Bet netrukus brangiausias jau kviečia lipti į mašiną, nes važiuojam į pirmą paskambintą kempingą. O paklausus, ar jie turi laisvų namukų, atsakymas “Of course”!!!!
Valio!







Recepsijoj laaaabai žavi prancūzaitė viską paaiškina, parodo, ir mes jau laimingi prie savo namuko





2* kempingas laabai tvarkingas ir gan nebrangus (pirma naktis 60€, o kitos po 40€ 4 žmonėms). Užsisakom 4 naktim. Dai mergina įspėja, kad išvažiuodami turėsim palikti sutvarkytą, arba nuskaičiuos 50€ už tvarkymą... Susitvarkysim

Vyras nulekia prekybcentriuką, o mes tvarkomės namuke, ruošiam griliuką vakarienei
Atostogoooos

atostogos

Faina, eina sau... Ir kempinge kaina ne tokia ir baisi . Dabar irgi mąstau apie vasaros kelionę, tik šiemet nepavyks labai toli nuvažiuot, tai norisi nors iki Estijos ar Latvijos - ten kempinguose namukai ir panašiai kainuoja

Ačiū, kad dalinatės

Kaip apsidžiaugiau, pamačiusi Normandijos nuotraukas
Nekantrauju pamatyti dar daugiau grožybių.

Šeštoji kelionės diena

Pažadina saulėtas rytas Normandijoje.
Gal šiek tiek apie ją.
Normandijoj nėra vynuogynų, bet daug vaismedžių sodų, daug dirbamų laukų, karvių bandų. Matyt todėl Normandija žymi sidru (raugintom obuolių, kriaušių sultim), kalvadosu (obuolių brendžiu), sūriais, jūros gėrybėmis.

Normandija padalinta į aukšutinę ir žemutinę. Žemutinė garsėja savo baltosiomis kalkakmenio pakrančių uolomis (falaises), impresionistų darbais. Aukšutinė - dar visai nesena, krauju nuplauta istorija.

Jei jau prakalbom apie istoriją, tai paminėsiu dalykus:
*Viskas prasidėjo IX amžiuje, kai ją užkariavo vikingai, ir žemės apie Rueną tapo jų. Ir Normandijos pavadinimas kilęs iš Nord man.
*Vėliau Viljamas Užkariautojas 1066 m. nugalėjo Anglijos karalių ir taip normanas tapo Anglijos karaliumi. Įsivaizduoju, kad čia ištakos prancūzų-anglų meilių-nemeilių vieni kitiems.
*Normandija dalyvavo Šimtamečiame kare, kuriame pasižymėjo Žana d’Ark. Ir kuri, aukštutinės Normandijos sostinėje, Ruane, buvo sudeginta.
*XVI a. Normandijoj vyko katalikų ir hugenotų karai. Apie tai rašė ir Aleksandras Diuma savo romanuose. Vykusios didelės hugenotų žudynės vadinamos Baltramiejaus naktimi (tiesa, jos vyko Paryžiuje).
*Normandijoj vyko II pasaulio karo mūšiai. Garsiausias puolimas vadinamas kodiniu pavadinimu "Neptūnas", o sąjungininkų išlaipinimo vietos - D-Day. Viskas baigėsi ne tik Normandijos išvadavimu iš hitlerinės okupacijos, bet buvo išlaisvintas ir Paryžius, ir atstatyta Prancūzijos respublika. Apie tai sukurtas filmas "Gelbstint eilinį Rajaną"

****************

Pusryčiaujam. Iš vakaro užsisakėm kruasanų. Šviežut šviežutėliai...
O kokie planai? Važiuojam pasivaikščioti į Dieppe. Pasistatom mašiną prie prieplaukos. Visai šalia žuvų turgus. Nusiperkam žuvies?! Gal grįždami.
Šiaušiam į turgelį. Perkam sūrio, salotų, braškių, sidro, vytintų mėsyčių. Vaikštinėjam po miestelį.

Mažai erdvės tokiai katedrai, tai net nufotografuoti normaliai neišeina....













Nusiperkam macaroon’ų



O grįždami dar teberandam žuvų turgelį



Tai griebiam dvi plekšnes, dar dvi gaunam dovanų savo mažiausiesiems ir skuodžiam namo pasigaminti šviežių pietų



Mūsų rytinis "laimikis". Sidras buvo reto šlykštumo, tai sumaitinom jį kriauklei...

Prisivalgę sugalvojam pasivažinėti po pakrantes miestelius ir pasigrožėti baltosiomis falaises’mis

Pourville-sur-Mer











Fenetres Sur-Mer (miestukus užsirašius, bet nuotraukų sraute kartais sunku atskirti, kur prasideda, ir kur baigias, tai jei kur suklysiu, atleiskit)



Diedukai žaidžia boules




Papildyta:


Randam paminklą ir mano vyrukai užkimba





Saint-Valery-en-Caux

Taip norisi drambliukus pamatyt, tai jei jau į tą pusę važiuojam, tai nušaunam ir iki Etretato. Pakeliui užsukam į ūkelį ir nusiperkam sidro. Buteliai su gražiomis etikėtėmis, na tikiuosi skonis irgi bus geras
Pravažiuojam Fecampą, kuriame Benediktinų vienuolynas, gaminantis žymųjį benediktinų likerį. Bet čia dar grįšim... Eretrato miestelyje važiuojam vadovaudamiesi nuorodom "vaizdingas maršrutas" ir greit atsirandam ant "mažojo drambliuko nugaros".

O štai vaizdas nuo jo:





Ir dabar man dar šiurpuliukai gerąją prasme eina, matant tuos vaizdus...





Radom tik du drambliukus ir niekaip nesuprantam kur tas trečiasis....











Lietus pradeda pilti kaip iš kibiro, nėbėr laiko ieškoti ... Bėgam į mašiną...

O dabar pabūsiu višta perekšle, ir papasakosiu, kaip kelionei sekėsi mūsų pačiai mažiausiai keliauninkei

Kadangi važiuoti jai gėris, tai kažkokių sunkumų dėl to nebuvo. Tik ilgiau važiuojant, ji užmigdavo, ir kai privažiuodavom kažkokį objektą, buvo gaila žadinti vaiką. Tai tikrai ne vienoj vietoj darėm taip, kad kažkas turėdavo pasilikti su mažąja, arba tiesiog tekdavo važiuoti toliau...

Ir šiek tiek vargom dėl sveikatytės. Pradžioj, kaip jau rašiau, prireikė kremuko nuo iššutimų (kaip aš jį sugebėjau palikti namuose ) ir nuo burnos pienligės. MB ėjo į vaistinę nupirkti cinko oksido tepalo ir sodos burnytei skalauti. Aišku, negavo. Tiksliau davė kažkokį tepalą nuo iššutimų, kurio negalima ant pažeistos odos tepti... O vaistininkei supratus, kad jai ne dantukai, o mikozė, pasakė, kad jokių vaistų parduoti negali ir užrašė gydytojo telefoną. Šiaip tai, lygiai tas pats ir pas mus būtų, bet vis tas naivumas

Pas gydytoją nesiruošiau važiuoti, nebuvo dar tiek viskas rimta, tai bandėm šturmuoti maisto parduotuves ieškodami krakmolo vietoj cinko tepalo ir sodos - burnos pienligei gydyti. Deja, irgi nesėkmingai....Per tą laiką, kol ieškojom, užpakalį vėdinom ir problemą lyg ir išsprendėm, o dėl burnos nelabai... Neradus sodos, kuri pakeičia burnos rugštinę terpę į šarminę, ir visokie bjaurybės grybeliai žūsta, sugalvojau, kad turėtų sodos būti kepimo milteliuose, ir jų radau prekybcentrį. Skalavom jais burną, ir nežinau ar jie tikrai padėjo, bet pienligė dingo.....

Deja, užbėgant į priekį, vis dėl to Bretanėj, mūsų laukė vizitas pas gydytoją, tik dėl kitų ligų...

Kokie gražūs vaizdai

Rimuk, ir mums
Plekšnės kokios gražuolės, tokių ir valgyt truputį gaila

Trečiasis didžiausias dramblys yra dar toliau už to antrojo, kuris yra miestelio kairėje, jei žiūrėt į jūros pusę. Jūs tiesiog privažiavote iš kitos miestelio pusės.




Patinka man tokie nuovokūs žmonės

Septintoji kelionės diena

Penktadienis. Šią savaitės dieną Fekampo krantinėje veikia žuvies ir jūros gėrybių turgus. Lekiame link jo. Visą naktį mažė triukšmavo, todėl galvos kaip tušti kibirai, skambėte skamba, bet gerai, kad ne į darbą

Fekampas nedidelis miestukas, apie 19 tūkstančių gyventojų. Iki VI a. tai buvo žvejų kaimelis, kol nepradėjo į jį taukti minios piligrimų.
Ne iš karto surandam turgų, tai ta proga pasivaikštom po miestelį, nueinam iki TIC, išsiaiškinam ir kur turgus, ir kur didysis dramblys...







Turgelis su numeriukais, vieną pusę nusiplėši, kita su numeriuku lieka pardavėjui, kuris kviečia pirkėjus pagal juos ir krauna užsakymus. Imame numeriuką ir laukiame savo eilės. O kiek čia gėrybių. Net nežinojau, kad tiek yra krevečių rūšių. Apie žuvis, sraiges nekalbu... Prieš mus virš 20 pirkėjų, tai šiek tiek užtrunka. Pradeda lyti. Pasiimam du kiliukus krevečių (vienos alia krevetės mutantės, su ohoho žnyplėm) ir rūkytą žuvį. Pardavėjas mane pamoko, kad skaičių vieną reikia rodyti ne su smilium, o su nykščiu... Ups.





Mašiną pasistatėm velniai žino kur, kol prieinam iki jos, jau visiškai šlapučiai. O kaip Benediktinų vienuolynas?? Eisim? Vaikai pareiškia, kad jau nebenori vėl laukti... Na, kažin, ar bus kitas kartas, bet ką dabar. Dar norėjau pamatyti vaizdelį nuo cap Fagnet, bet juk irgi ne lyjant.

Ką veikti per lietų. Vyras pasiūlo važiuoti ten kur lietaus nėra . Bijau, kad gali tekti toli važiuoti, bet kempinge irgi nesėdėsi.
Pagal patį pirminį planą buvo numatytos 3 nakvynės aukštutinėj Normandijoj, ir 2 žemutinėj. Bet kažkaip suradę kempingą, taip apsidžiaugėm, kad nutarėm 4 paras praleisti tik aukštutinėj Normandijoj ir nebevažiuoti į žemutinę, nors joje pamatyti irgi yra ką.
Tai vyras, po vakarykščio paminklo-patrankos tyrinėjimo pasiūlo nuvažiuoti į žemutinę Normandiją, į D-Day paplūdimius. Dukra pavarčius gidą, užsimano į didžiausias amerikiečių kapines Europoje. MB paantrina, kad jose prasidėjo ir baigėsi filmas “Gelbstint eilinį Rajaną”.
Na tai kaip ir nuspręsta, kad tik oras pasitaisytų.
Aš dar ir turiu norą... užsukti į Bayeux, pažiūrėti siuvinėtos istorijos. Taip taip, tai apie 70 metrų ilgio drobė, kurioje vilnoniais siūlais išsiuvinėti įvykiai normanams užkariaujant Angliją.

Važiuojam (kaip gide parašyta) per 2 km ilgio futuristinį Normandijos tiltą, kuris yra per Seną, tarp Le Havro ir Honfleuro.






Papildyta:
Įvažiuojam į Kalvadoso regioną. Lietus nebelyja, vau
Gaila, kad nuorodas į Trouville ir Deauville miestukus jau pravažiavom, būtų smagu pasivaikščioti paplūdimiu. Šie miestukai savaitgaliais mėgstami paryžiečių...

Išalkom, stojam aikštelėj gaminti pietus





Tik spėjom pavalgyti, mus pasivijo lietus. Liūdesys... Važiuojam toliau. Cayeną vos matom pro pliaupiantį lietų, mašinos valytuvai sunkiai susitvarko.