QUOTE(barda @ 2013 04 29, 08:21)
Sveikos...
ilgai ieškojau darbo, įdarbino sausį, kovą atleido... Atsirado kažkokie pažįstami, kuriems "labiau" reikia darbo vietos... Viena gražią dieną atėjo ir sako - viskas, gali šiandien jau eiti namo, pasiimk savo visus daiktus iš kabineto. Va taip, dėl nieko. Nes buvau įdarbinta ne per pažįstamus, nebuvo nieko, kas galėtų mane ten užstoti.
Vėl sustojo gyvenimas, kaip koks gumulas gerklėj kiekvieną dieną stovi užstrigęs, esu pasimetus, jaučiuosi kaip primušta. Verkiu kasdien be priežasties, pati nežinau kas su manimi darosi.....
ilgai ieškojau darbo, įdarbino sausį, kovą atleido... Atsirado kažkokie pažįstami, kuriems "labiau" reikia darbo vietos... Viena gražią dieną atėjo ir sako - viskas, gali šiandien jau eiti namo, pasiimk savo visus daiktus iš kabineto. Va taip, dėl nieko. Nes buvau įdarbinta ne per pažįstamus, nebuvo nieko, kas galėtų mane ten užstoti.
Vėl sustojo gyvenimas, kaip koks gumulas gerklėj kiekvieną dieną stovi užstrigęs, esu pasimetus, jaučiuosi kaip primušta. Verkiu kasdien be priežasties, pati nežinau kas su manimi darosi.....
Pažinojau vieną vyruką, kuris taip buvo susiradęs, o po kelių mėnesių jį atleido, nes kažkokio ten iš pažįstamų vaikas neparašė baigiamojo darbo laiku ir jam reikėjo darbo, kuo užsiimti. Tai atleido tą naujai priimtą ir priėmė pažįstamą.