Darbo paieškos, patarimai.

Nesuprantu ko taip tie darbdaviai aukstina studentus, kurie studijuoja ir dirba? Juk visad kazkas bent siek tiek nukencia.
Jei tik finansai leis, tikrai neleisiu savo globotiniui studiju metais dirbt. Geriau tegul labiau studijom domisi, issimiega naktim, nei tipo karjera pradeda daryt. Pati studijavau ir dirbau, zinau ka tai reiskia tiek darbui, tiek studijoms, todel niekam to nelinkiu. O cia, pasirodo, anot darbdaviu, tinginy tu neraliuotas, ko nedirbai studijuodamas, lotre tu

(netaikau konkreciai Bites seselio komentarui, aplamai darbdaviu poziuriui)

Aš irgi esu tos pačios nuomonės, kad jei studentas yra dirbantis, labai kenčia studijų kokybė. Nes jis jei tik įmanoma, praleidžia paskaitas, atsiskaito bele kad atsiskaityt, tikriausiai kokį rašto darbą ir nusiperka, nes nėra, kada rašyti. O nedirbantis gali eit į visas paskaitas, visokius renginius, papildomas paskaitas, dalyvaut organizuojant renginius, susipažinti su daug žmonių, gilintis į studijuojamą dalyką.
Ir šiaip, spės prisidirbt per visą gyvenimą. Nors pradžioj gal ir sunku bus susirasti tą pirmą darbą.

Pritariu, kad situacija turėtų būti kitokia, ir tikrai būtų kur kas smagiau, jei studentai, kurie nenori dirbti, galėtų mėgautis tik studentišku gyvenimu.
Bet, deja, taip nėra, ir, kadangi pasaulio pakeist nesugebėsi, reikia derintis pačiam Deja deja, Lietuvoj darbo rinka yra negailestinga

Dėl ko nesutikčiau su jumis - dėl studijų kokybės nukentėjimo.
Darbą galima susirasti pusei etato arba, jei jau labai dideli krūviai, 0,25.
O jei tik bus noro, viską įmanoma suderinti - mūsų kurse apie pusė dirbome, pusė - ne. Rezultatai nuo to, dirbi ar ne, niekaip nepriklausė - čia tik pasiteisinimas Tie, kas mokėsi nekaip prieš pradėdami dirbti, ir toliau taip mokėsi, tie, kas labai gerai mokėsi - rezultatai nekentėjo.
Mano atveju, net pagerėjo - kai pradėjau dirbti puse etato po pirmo kurso, jutau iš tėvų, aplinkos būtent tokią stereotipinę nuomonę "pradėjai dirbt, apleisi mokslus". Nu ne, galvoju, palaukit - ir ką? bakalauro gale jau dirbau pilnu etatu, po to įstojau į dieninį magistrą, jį irgi baigiau dirbdama, ir visą tą laiką studijavau nemokamai

Aišku, nesakau, kad visi irgi turi taip daryti. Bet aš to norėjau pati - esu veiklus žmogus, tai kai buvo toks tarpas, kai tik studijavau, nedirbau - lipau sienomis, kaip man veiklos trūko

Čia tikriausiai pagal kiekvieną žmogų skirtingai. Aš nedirbau studijų metais, ir nesigailiu. Užtai du kartus keliavau į Ameriką vasarom (work & travel programa), važiavau į Erasmus (iš čia draugai visoj Europoj), Taize, organizavau renginius, kurių dėka dabar turiu daug neblogų pažinčių (nes visi tie aktyvistai daro neblogas karjeras pabaigę mokslus, o geros pažintys nuo studijų suolo laikų visada praverčia, ypač kai Lietuva tokia maža). Taigi turėjau gerą laiką, daug pamačiau ir bent jau mano pasaulėžiūrai tai tikrai daug davė. Jei būčiau dirbus, vargu, ar būčiau važiavus į Ameriką ar pasimokyt į kitą šalį.

o Amerikoje visgi dirbote, kaip suprantu? Teko susidurti, kai išvažiavę plauti indų, po savaitės jau darbuojasi viešbučio administratoriais
Tad nėra taip, kad CV tuščias po studijų buvo
O šiaip, aišku, kiekvienas atvejis individualus.

Tik, žinokit, kad kai darbdavys į vieną vietą gauna porą šimtų CV, jam tie individualumai...
Tuomet, jei nėra patirties, lieka galimybė išsiskirti ir patraukti akį fantastišku CV ir motyvaciniu. (Būna ir tokių atvejų).

Nesuprantu kartais tų darbdavių. Šiandien man paskambino sako tinkate į buhalteres, gegužės mėn. buhalterė išeina iš darbo, tai mane spėtu apmokinti. Sako nuo pirmadienio pradėtu. Turėjau nuvažiuoti su buhaltere susitarti dėl laiko. Nuvažiuoju, o jau sako nebe priima manęs, nes atsirado kelios buhalterės su patirtimi. Tai kam tada skambina ir sako, kad jau gavau darbą, jei tai netiesa. Taip visa diena sugadino.....

O man atejo tokia mintis, sakote reikejo dirbti studiju metais, nedirbai reiskia tinginiavai, bet palauk, studiju metais taip pat nedirbtum pagal specialybe,nes gi neturi patirties, dirba daugiausiai kokiais pardavejais, padavejais, tai nesuprantu, ka duos tas darbas, jei pvz.zmogus po studiju nori buti finansininku ar ekonomistu, gi ir i cv liepiama rasyti darbo patirti susijusia su ieskomu darbu...
Papildyta:
Apskritai uzburtas ratas,norint darbo reikia patirties, jei ieskai geresnio darbo tokie darbai kaip pardavejai, kambarines ar dar kazkas tau patirties neprideda, jei kandidatuoji i rimta pozicija.
Isvis nesuprantu kam tie mokslai Lietuvoj, jei darbdaviai nenori uzsiauginti darbuotojo, suteikti galimybes panaudoti turimas zinias...

o tai Jūs įsivaizduojate, kad darbdavius domina patirtis užsieniuose, jie net nežiūri, ką ten dirbai ir pagal kokias programas...deja...
ir aplamai, manau laikas būti moksleiviu, laikas būti studentu, o dirbti būnant studentu ne visiems pavyksta (žiūrint kokios studijos)...
neturiu darbo patirties, bet tai nereiškia, kad nesu dirbusi, esu: ir per tas programas teko padirbėti vasarėlę Anglijos ūkiuose, ir metelius fabrike, ir netgi valstybės tarnyboje pusmetis (tarp mokslų tarpas buvo), netgi teko pusmetį dirbti turguje, neoficialiai, na ir kas, kam tai rūpi? neįdomu jiems...dabar esu bedarbė, namų šeimininkė...niekam nereikalinga, nes turėjau vieną vaiką, sakė turėsi kitą, kas žiūrės, dabar turiu dar dukrytę, kol kas paauginsiu, bet mintys apie darbo paieškas neduoda ramybės, nes prieš tai metai darbo biržoje...žodžiu prognozės liūdnos, jaučiuosi neįvertinta, svarbiausia, kad niekas net neduoda pabandyti...o gyventi taip pat reikia, nes pajamos tik vyro...

Sveikos, beieškančios darbo .

Pati jau šiek tiek virš pusmečio ieškau. Rašau, nes gana įdomi situacija atsitiko ir turiu abejonių, tai galvoju gal patarimų iš patirties ar kitokių gausiu. Vakar siuntinėjau cv ir šiandien sulaukiau skambučio. Pakvietė pirmadienį į pokalbį. Likau nustebus, kad šiandien paskambino. Todėl dar kartą peržiūrėjau darbo skelbimą ir pagoolinau apie įmonę daugiau ir suradau, kad registruota ji Kaune, veiklos sektorius mažai kur aprašytas bei turi normalų su įmonės pavadinimų el. pašto adresą, o skelbime gmail'inis adresas su vardu pavarde. Tai kažkaip esu dabar pasimetusi ir abejojanti, nes skelbimo informacija ir informacija apie įmonę internete skiriasi ir dar šeštadienį paskambino...žinau, kad prieš siunčiant cv reikia apie įmonę pasidomėti internete, taip ir darau, bet vakar kažkaip praleidau tai. Kaip galvojat ar eiti?

Ne visai sutikčiau. Likus pusmečiui iki bakalauro studijų baigimo radau darbo skelbimą. Ir arti specialybės, ir 0.5 etato. Siunčiau CV, paskambino, pakalbėjom, viskas būtų gerai, jei ne - tvarkaraštis. Jiems reikėjo darbuotojo, kuris dirbtų kasdien po 4 val. Sakau, man pirmadienį dvi paskaitos ryte, viena nuo 15 val. Galiu už tai visą penktadienį atidirbt. Ne, netiko

Įsivelsiu ir aš į diskusiją dėl darbo patirties neturėjimo. Aš kaip, kažkas išsireiškė esu "sena" be darbo patirties Aš kai studijavau bakalaure pas mus du metus buvo labai kvailas tvarkaraštis visą diena praktiškai paskaitos maždaug nuo dešimtos, tada pora laisvų valandžiukių tada vėl paskaitos. Kažkaip pirmais metais nelabai ir ieškojau, nes stipendiją gavau, o ir suderinti nelabai būtų buvę kaip. Veliau, kai tvarkaraštis gavosi normalesnis vis skelbimus pažiūrėdavau, kur už pusę etato, nusiųsdavau CV, bet į pokalbius kažkaip nekvietė, o veliau prasidėjo visų žinoma krizė, darbuotojų atleidinėjimai ir darbo jėgos su darbo patirtimi buvo į valias. Paskui įstojus į magistratūrą ieškojau jau intensyviau, bet tada su darbais vis dar buvo sunku, o ir be darbo patirties niekas tavęs nenori. Taip ir gavosi, kad mokslus baigiau be jokios oficialios darbo patirties ir dabar darbo nerandu. Aišku galiu verkti, kaltinti krizę ir aišku save pačią, kad reikėjo aktyviau darbo ieškotis, bet kaip sakant šaukštai jau po pietų, kad pradėsiu galvoti, kas būtų, jeigu būtų man nuo to nei kiek geriau nebus, o atvirkščia tik save blogai psichologiškai nuteiksiu. Todėl stengiuosi apsišarvuoti kantrybe ir ieškoti darbo, kad ir nekvalifikuoto, ne pagal specialybę, dalyvauju valstybės tarnybos konkursuose ir stengiuosi nenuleisti rankų. Aišku kartais apima neviltis ir prarandi pasitikėjimą savimi, bet gyvenimas tęsiasi.

Bachure aš tai patarčiau nueiti (na nebent darbo pokalbis, kur kokiame užkampyje-garažiuke ir baisu dėl to eiti). Gal jie veiklą plečia tai dėl to ir skelbimo ir internetinio puslapio informacija skiriasi. Be to, patirtis darbo pokalbiuose irgi naudinga, o jei nuėjus kils kokių įtarimų ar pan. visada galite atsisakyti ten dirbti, nes ne tik darbdavys renkasi, bet ir jūs.

Manau, čia tik stereotipas, kad studentas būtinai turi dirbti.
Kaip tik, iš mano patirties, studentas koks antrakursis tikrai nepatrauks darbdavio dėmesio ir niekas jo dėl sugebėjimo dirbti studijų metu neaukštins.
Iš tokio darbuotojo nei naudos, nei patikimumo...
Va, jei koks baigiamojo kurso studentas pradeda domėtis, klausinėti dėl praktikos su perspektyva įsidarbinti - visai kas kita.
Tada praktikos metu galima įvertinti, ar žmogus tinkamas, galbūt net norėtų likti dirbti.

Bet jau esu susidūrusi, kad kiekviename mieste ssavi požiūriai.