Sveikos gyvos,
Sveikos prisijungusios.
Sąmoningai neskaitau jokių knygų šia tema, nes tiesiog siaubas kartais ima ir dar labiau gniuždo.
O dėl amžiaus ir priežasčių, taip, vaisingumas su metais laipsniškai mažėja būtent dėl įvairių ligų. Bet jei pora visapusiškai ištirta ir nieko, absoliučiai nieko nerandama prie ko prikibti? Jei vaikų nepavyksta susilaukti ne nuo 33, o nuo 22 metų (iki 30 m) ? Jei lygiai taip pat, niekada nevartota kontraceptikų, jokių abortų, persileidimų, jokių ligų, o visi tyrimai tiesiog pavyzdiniai?
Aš taip pat realistė, ir man skamba labai mistiškai tas psichologinis nevaisingumas. Netikiu jokiom karmom, čakrom ir protėvių prakeikimais, o psichologiniai blokai, kliudantys pastoti, atrodo neįtikėtinai (nors ir daugelis gydytojų ėmė nurašyti psichologijai nepastojimą). Man, kaip realistei, tiesiog rodosi, kad medicina nepakankamai pažengusi ir tiesiog kai kurių negalavimų kol kas nesugeba identifikuoti... Gal ir klystu, gal būt tikrai, tikintiems žmonėms padeda ir maldos, ir užkalbėjimai, ir įvairūs pseudogydimai, turintys placebo efektą... Gal ir tiesa, kad intelektualioms moterims sunkiau pastoti, nes viskam reikia loginio paaiškinimo, logiškos ir mediciniškai pagrįstos priežasties.
O dėl tų primygtinių siūlymų vaikintis ar moterų kaltinimo, taip, tai masinis reiškinys, vos pasirodžius straipsniui apie pagalbinį apvaisinimą šimtai tokio pobūdžio komentarų. Bet ne tik, jeigu net nevaisingumo specialistai, neradę nevaisingumo priežasčių siūlo vaikintis, tai ką aš žinau...
QUOTE(molevape @ 2014 12 08, 06:26)
Sveikos gyvos,
Sveikos prisijungusios.
Sąmoningai neskaitau jokių knygų šia tema, nes tiesiog siaubas kartais ima ir dar labiau gniuždo.
O dėl amžiaus ir priežasčių, taip, vaisingumas su metais laipsniškai mažėja būtent dėl įvairių ligų. Bet jei pora visapusiškai ištirta ir nieko, absoliučiai nieko nerandama prie ko prikibti? Jei vaikų nepavyksta susilaukti ne nuo 33, o nuo 22 metų (iki 30 m) ? Jei lygiai taip pat, niekada nevartota kontraceptikų, jokių abortų, persileidimų, jokių ligų, o visi tyrimai tiesiog pavyzdiniai?
Aš taip pat realistė, ir man skamba labai mistiškai tas psichologinis nevaisingumas. Netikiu jokiom karmom, čakrom ir protėvių prakeikimais, o psichologiniai blokai, kliudantys pastoti, atrodo neįtikėtinai (nors ir daugelis gydytojų ėmė nurašyti psichologijai nepastojimą). Man, kaip realistei, tiesiog rodosi, kad medicina nepakankamai pažengusi ir tiesiog kai kurių negalavimų kol kas nesugeba identifikuoti... Gal ir klystu, gal būt tikrai, tikintiems žmonėms padeda ir maldos, ir užkalbėjimai, ir įvairūs pseudogydimai, turintys placebo efektą... Gal ir tiesa, kad intelektualioms moterims sunkiau pastoti, nes viskam reikia loginio paaiškinimo, logiškos ir mediciniškai pagrįstos priežasties.
O dėl tų primygtinių siūlymų vaikintis ar moterų kaltinimo, taip, tai masinis reiškinys, vos pasirodžius straipsniui apie pagalbinį apvaisinimą šimtai tokio pobūdžio komentarų. Bet ne tik, jeigu net nevaisingumo specialistai, neradę nevaisingumo priežasčių siūlo vaikintis, tai ką aš žinau...
Sveikos prisijungusios.
Sąmoningai neskaitau jokių knygų šia tema, nes tiesiog siaubas kartais ima ir dar labiau gniuždo.
O dėl amžiaus ir priežasčių, taip, vaisingumas su metais laipsniškai mažėja būtent dėl įvairių ligų. Bet jei pora visapusiškai ištirta ir nieko, absoliučiai nieko nerandama prie ko prikibti? Jei vaikų nepavyksta susilaukti ne nuo 33, o nuo 22 metų (iki 30 m) ? Jei lygiai taip pat, niekada nevartota kontraceptikų, jokių abortų, persileidimų, jokių ligų, o visi tyrimai tiesiog pavyzdiniai?
Aš taip pat realistė, ir man skamba labai mistiškai tas psichologinis nevaisingumas. Netikiu jokiom karmom, čakrom ir protėvių prakeikimais, o psichologiniai blokai, kliudantys pastoti, atrodo neįtikėtinai (nors ir daugelis gydytojų ėmė nurašyti psichologijai nepastojimą). Man, kaip realistei, tiesiog rodosi, kad medicina nepakankamai pažengusi ir tiesiog kai kurių negalavimų kol kas nesugeba identifikuoti... Gal ir klystu, gal būt tikrai, tikintiems žmonėms padeda ir maldos, ir užkalbėjimai, ir įvairūs pseudogydimai, turintys placebo efektą... Gal ir tiesa, kad intelektualioms moterims sunkiau pastoti, nes viskam reikia loginio paaiškinimo, logiškos ir mediciniškai pagrįstos priežasties.
O dėl tų primygtinių siūlymų vaikintis ar moterų kaltinimo, taip, tai masinis reiškinys, vos pasirodžius straipsniui apie pagalbinį apvaisinimą šimtai tokio pobūdžio komentarų. Bet ne tik, jeigu net nevaisingumo specialistai, neradę nevaisingumo priežasčių siūlo vaikintis, tai ką aš žinau...
O iš kur atsiranda tokie stebuklai, kai pora nustoja galvoti apie vaikų darymą, tai po kiek laiko ir pastoja, šis forumas pilnas tokių istorijų, netgi gtokių, kad gydytojai pasakė, kad be šansų pastoti, tada nuleidžia rankas, pradeda gyventi ir pastoja natųraliai. Išvada tokia, kad viskas susiję psihologiškai, mes galime neigti, sakyti, kad čia nęsamonės, bet tiesa yra tokia, kad mūsų mintys yra mūsų valdovės.
Na leiskit nesutikti, kad nustojus galvoti pastojama, tai pastoja tada tik tos poros, kurios negalvoja ir nenori vaiku, taip iseina? na gal cia truputi i krastutinuma...
Mano pirmagymis netyciukas, antras vaikas planuotas, antra menesi po planavimo tapau
. Su antru vyru palnuojam desimt metu, neaiskios kilmes nevaisingumas, pirmus keturis metus intensyviai dirbom siuo klausimu, tyrimai, nevaisingumo specialistai, proceduros ir nieko. Paskutinius sesis metus nieko neplanavom, nieko nedarem, pakeitem sali, gyvenimo buda, na ir tikrai nebuvau uzsiciklinus noru pastoti, net sitam forume nesilankiau, buvau visiskai atitolusi nuo tos temos, kokio dar didesnio atsipalaidavimo reikia?
Mano pirmagymis netyciukas, antras vaikas planuotas, antra menesi po planavimo tapau
. Su antru vyru palnuojam desimt metu, neaiskios kilmes nevaisingumas, pirmus keturis metus intensyviai dirbom siuo klausimu, tyrimai, nevaisingumo specialistai, proceduros ir nieko. Paskutinius sesis metus nieko neplanavom, nieko nedarem, pakeitem sali, gyvenimo buda, na ir tikrai nebuvau uzsiciklinus noru pastoti, net sitam forume nesilankiau, buvau visiskai atitolusi nuo tos temos, kokio dar didesnio atsipalaidavimo reikia?
QUOTE(Tigrera86 @ 2014 12 08, 13:04)
O iš kur atsiranda tokie stebuklai, kai pora nustoja galvoti apie vaikų darymą, tai po kiek laiko ir pastoja, šis forumas pilnas tokių istorijų, netgi gtokių, kad gydytojai pasakė, kad be šansų pastoti, tada nuleidžia rankas, pradeda gyventi ir pastoja natųraliai. Išvada tokia, kad viskas susiję psihologiškai, mes galime neigti, sakyti, kad čia nęsamonės, bet tiesa yra tokia, kad mūsų mintys yra mūsų valdovės.
Manyčiau, ne stebuklai, o tiesiog sveikatos pasitaisymas. Juk pati rašot, kad gydytojai sako "be šansų pastoti". Reiškia, žmonės turėję ar turintys sveikatos problemų, kurios pasitaisė.
QUOTE(molevape @ 2014 12 08, 10:26)
...psichologiniai blokai, kliudantys pastoti, atrodo neįtikėtinai...
Nuo tų blokų ir pradėkit.
QUOTE(molevape @ 2014 12 08, 16:26)
Manyčiau, ne stebuklai, o tiesiog sveikatos pasitaisymas. Juk pati rašot, kad gydytojai sako "be šansų pastoti". Reiškia, žmonės turėję ar turintys sveikatos problemų, kurios pasitaisė.
Sutinku 100%.
Sutinku su Renete, kad būtent sveikata pasitaiso, nes šiame skyrelyje nėra nei vienos, kuri negalvotų kaip pastoti, net tos, kurios pataria kovoti su blokais 
. Mano draugė pakeitė darbą, pradėjo ilgiau miegoti, reguliariai valgyti, todėl organizmui buvo mažiau streso, po keleto metų nepastojimo susilaukė vaiko. Nors ta pati draugė suveda,kad jau galvojo apie įsivaikinimą, turbūt todėl pastojo. O esmė,kad pakeitė darbą ir atsirado daugiau poilsio. Būtent miego metu gaminasi lytiniai hormonai, tai svarbu bioritmui. kitos pradeda sportuoti, gerina sveikatą. Tikrai netikiu, kad nustoja galvoti apie savo vaiką.
Papildyta:
Esu operuota, ištirta aš ir vyras, prižiūrima VK. Ankstesnėse temose rašiau savo situaciją. Bet ačiū už palinkėjimus Linkiu to paties.
. Mano draugė pakeitė darbą, pradėjo ilgiau miegoti, reguliariai valgyti, todėl organizmui buvo mažiau streso, po keleto metų nepastojimo susilaukė vaiko. Nors ta pati draugė suveda,kad jau galvojo apie įsivaikinimą, turbūt todėl pastojo. O esmė,kad pakeitė darbą ir atsirado daugiau poilsio. Būtent miego metu gaminasi lytiniai hormonai, tai svarbu bioritmui. kitos pradeda sportuoti, gerina sveikatą. Tikrai netikiu, kad nustoja galvoti apie savo vaiką.Papildyta:
QUOTE(Nica79 @ 2014 12 07, 18:20)
Akontalija, labai graziai rasai..Bet, kaip supranti, esam sioje temuteje "nesulaukiancioms gandru", nes, deja, mums jau net nebereikia tos knygos..ir mes esam herojai, kiekviena ir kiekvienas, mes tai isgyvename, Papildyta:
Pati dar neskaičiau tos knygos, klausiau, kas skaitėte, norėjau išgirsti vertinimą ir nuomonę, jei neskaitėte, tai negalima ir vertinti - gera,bloga?
Taip, Jus pastosit - tik laikas nelaukia, reikia issitirti - ir vyra taip pat, nes visokiu tvarkytinu reikalu buna ir pas vyrus. Palinkesiu, ka pati zinote - nesedeti "sudejus ranku" ir ryztingai zengti tikslo link pasitelkiant visas imanomas priemones
Pati dar neskaičiau tos knygos, klausiau, kas skaitėte, norėjau išgirsti vertinimą ir nuomonę, jei neskaitėte, tai negalima ir vertinti - gera,bloga?
Taip, Jus pastosit - tik laikas nelaukia, reikia issitirti - ir vyra taip pat, nes visokiu tvarkytinu reikalu buna ir pas vyrus. Palinkesiu, ka pati zinote - nesedeti "sudejus ranku" ir ryztingai zengti tikslo link pasitelkiant visas imanomas priemones
Esu operuota, ištirta aš ir vyras, prižiūrima VK. Ankstesnėse temose rašiau savo situaciją. Bet ačiū už palinkėjimus
Linkiu to paties.
Gal kazkas patartu 
Kuo toliau tuo blogiau kazkaip man sekasi...nezinau...galvoju, kad cia gal kas padetu,patartu... sakykite ar gali buti depresija del sutrikusiu hormonu? Turejau IVF, daug visokiu hormonu i save ikisau, ir siiaip per puse metu,daug ju subadziau,prarijau... ir bemaz pries 2 savaites turejau punkcija,,po kurios man buvo labai bloga tiek fiziskai tiek emociskai.fizinis skausmas praejo, bet atsirado depresijos pozymiu, uzmigt negaliu,nors akis merkiasi jau 12 nakties, o vartausi iki 2-3 nakties, lenda i galva momentines blogos mintis netgi apie nenora gyventi...neprisileidziu ju labai arti,ir bijau net isigilinti i jas, ir paziureti kas toliau bus,jei sia minti pradesiu svarstyti gyliaau..kaip minejau buna tokie momentiniai uztemimai, kad pavargaau, nieko nereikia man,nieko nerupi... BET as turiu graziausia seima, nuostabiausia vyra, kurio laukiau visa savo gyvenima, sunus antrokas, namas, nuosavas verslas, geri darbai, daug gyvunu, kuriuos dievinu,ir rupinuosu visada,paremiu ir finansiskai labai daug kam... Visi mane pazista ir vadina kompanijos siela, buvau visada linksma, pilna optimizmo, tik i prieki, neturiu bedu niekur... vaikelio aisku norime antro, bet jis tikrai bus, del sito kazkaip nera sunku... bet kas man darosi nezinau....velniskai bijau...jau siandien pradejau ieskotis psichoterapeuto, nes jau bijau,mintis aplanko vis dazniau... Vyras isitikines, kad cia del tu hormonu, tikrai pades man gydytojas... bet ar gali buti taip? Gali pravirkti net is liudnos reklamos, net keliauti noro nera,nors esu apvaziavus jau labai daug,ir cia yra mano gyvenimo variklis,seima ir pamatyti kuo daugiau pasauly. Grizau is atostogu tik pries 1.5 menesio... vyras siulo vaziuoti vel, net to nenoriu, nes zinau tas nepades.kazkas cia rimciau...nenoriu mirti
Kuo toliau tuo blogiau kazkaip man sekasi...nezinau...galvoju, kad cia gal kas padetu,patartu... sakykite ar gali buti depresija del sutrikusiu hormonu? Turejau IVF, daug visokiu hormonu i save ikisau, ir siiaip per puse metu,daug ju subadziau,prarijau... ir bemaz pries 2 savaites turejau punkcija,,po kurios man buvo labai bloga tiek fiziskai tiek emociskai.fizinis skausmas praejo, bet atsirado depresijos pozymiu, uzmigt negaliu,nors akis merkiasi jau 12 nakties, o vartausi iki 2-3 nakties, lenda i galva momentines blogos mintis netgi apie nenora gyventi...neprisileidziu ju labai arti,ir bijau net isigilinti i jas, ir paziureti kas toliau bus,jei sia minti pradesiu svarstyti gyliaau..kaip minejau buna tokie momentiniai uztemimai, kad pavargaau, nieko nereikia man,nieko nerupi... BET as turiu graziausia seima, nuostabiausia vyra, kurio laukiau visa savo gyvenima, sunus antrokas, namas, nuosavas verslas, geri darbai, daug gyvunu, kuriuos dievinu,ir rupinuosu visada,paremiu ir finansiskai labai daug kam... Visi mane pazista ir vadina kompanijos siela, buvau visada linksma, pilna optimizmo, tik i prieki, neturiu bedu niekur... vaikelio aisku norime antro, bet jis tikrai bus, del sito kazkaip nera sunku... bet kas man darosi nezinau....velniskai bijau...jau siandien pradejau ieskotis psichoterapeuto, nes jau bijau,mintis aplanko vis dazniau... Vyras isitikines, kad cia del tu hormonu, tikrai pades man gydytojas... bet ar gali buti taip?
Gali pravirkti net is liudnos reklamos, net keliauti noro nera,nors esu apvaziavus jau labai daug,ir cia yra mano gyvenimo variklis,seima ir pamatyti kuo daugiau pasauly. Grizau is atostogu tik pries 1.5 menesio... vyras siulo vaziuoti vel, net to nenoriu, nes zinau tas nepades.kazkas cia rimciau...nenoriu mirti
Vajetau... gal tikrai pradžiai pas psichologę nueik 
Foksiuke, nuo hormonu zinoma gali buti depresija, gal tik jos mediciniskai netinka taip vadinti. Cia jau lai specialistai kalba. Pastebek save, ar tavo nuotaikos turi kazkoki svyravima? Ar labiau tokios duobes budingos ciklo pradziai ar pabaigai? Jei turejai IVF< buvo ziauriai isikista i labai subtilia sistema, kuri moters ir nuotaikas ir visa savijauta veikia ne prasciau nei kokie vaistai. Juk del tu paciu hormonu disbalanso moterims kyla pogimdyvine depresija ir t.t... zinoma, tai nebutinai vienintele priezastis tavo savijautai. Bet tu sauniai laikaisi ir teisingai darai neprisileisdama tu minciu. Sekmes susirandant gera psichoterapeuta, tikrai protingas sprendimas. Dar be psichoterapeuto gali padeti ir ismintingas zmogus, dvasininkas. Kas neismegino, gal nustebtu, kaip pokalbis su tokiu zmogum gali grazinti ramybe 
QUOTE(nefifi @ 2014 12 11, 15:44)
Kalbant apie "negalvojimus ir atsipalaidavimus"... sorry, neįsivaizduoju, kaip planuojanti moteris gali imti ir negalvoti ar nesitikėti pastojimo? Net kai bandėm "atsipalaiduoti ir gyventi", negalvoti vistiek nepavyksta - artėjant mmm vistiek sukirba mintis "o gal".
Tikrai taip
