Psichologiniai nevaisingumo aspektai - kaip viskas veikia.
Streso įtakoje sutrinka hormonų veikla, yra blokuojami tie, kurie dalyvauja reprodukcinės sistemos veikloje.
Streso įtakoje įsitempia raumenys. Kaip žinia moters reprodukcijos organai pagrinde sudaryti iš raumenyno (kiaušintakiai, gimda), embrionui būna sunku įsitvirtinti, išgyventi.
Streso įtakoje pasikeičia žmogaus kvėpavimas, jis tampa dažnas, negilus, tokiu būdu vidaus organai ir smegenys blogiau aprūpinami deguonimi.
Yra dar keletas stresą lydinčių kūno simptomų - padažnėja širdies plakimas, išsiplečia vyzdžiai, žmogų pila prakaitas, gali kamuoti nemiga arba kaip tik perdėtas mieguistumas ir kt, bet mums svarbiausi išvardinti viršuje.
Šios fiziologinės reakcijos vyksta automatiškai, taip kaip kvėpavimas ar žiovulys. Jūs išgyvenate stresą ir aukščiau minėti simptomai iškart pasirodo.
Kas stresą sukelia? Priežastys gali būti pačios įvairiausios ir labai skirtingos.
Aš išvardinsiu tuos psichologinius blokus, kurie dažniausiai pasitaiko atėjusiems į mano kabinetą.
Pirmiausia pats nevaisingumas. Didelis noras turėti vaikų gali tapti dideliu įtampos šaltiniu. Diagnozė, nesėkmės gydymo procese ir pan.
Iki tol buvę prarasti nėštumai, vaikelio netektis.
Nesaugumas šeimoje, tame tarpe ir finansinis, stringantys tarpusavio santykiai. Konsultacijose skypu turiu emigrantų, gana dažnai pasitaiko, kad atsiradus emociniam, finansiniam saugumui, suradus "savo vietą po saule" atsiranda ir vaikeliai.
Pastoti gali trukdyti emocinės praeities traumos, tokios kaip išprievartavimai ar bandymas tai padaryti, griežtos, dažniausiai fizinės bausmės vaikystėje. Komplikuoti santykiai su tėvais ar komplikuoti santykiai tarp pačių tėvų, tuomet užaugę vaikai nesąmoningai vengia sulaukti savo vaikų, kad tiems netektų kentėti taip, kaip jie patys kentėjo.
Nerimas dėl savo sveikatos, gyvybės, neštumo, kūno pokyčių, gimdymo baimė.
Baimė sulaukti vaikelio su negale, ypač jei šeimoje, draugų rate yra tokių atvejų.
Nerimas dėl darbinių santykių, karjeros.
Realios ar įsivaizduojamos praeities "klaidos", tokios kaip abortai, kaltė dėl praeities šėliojimų, audringos paauglystės, kaltė dėl kontracepcijos, kažkada buvusio susilaikymo ir pan.
Moteriško identiteto problema, "vyriškasis", "racionalusis" moterų tipažas, pasitikėjimo savimi, kaip moterimi trūkumas ir pan.
Na regis pagrindinius blokus jau ir būsiu surašiusi.
Net jeigu tvirtinsite, kad Jums šios priežastys tikrai svetimos, svarbu žinoti, kad kai kurie dalykai vyksta nesąmoningai, kai kas gali būti atsinešta iš tolimos praeities.
Pabaigai svarbu pridurti, kad skiriasi kiekvieno žmogaus reakcijos į stresą intensyvumas. Vieni iš mūsų yra dideli nerimautojai, kiti ramesni. Reikėtų žiūrėti kaip reaguojate kitose gyvenimiškose situacijose, jei esate iš tų jautriųjų, nerimautojų, tuomet didesnė tikimybė kad ir pastojime Jūsų emocijos gali būti didelis stabdis. Arba kaip tik, tinkamai naudojamos, emocijos gali būti stipriu įrankiu
Gydymas. Yra du keliai: panaikinti streso šaltinius, t.y. spręsti neišspręstas problemas, gydyti baimes ir pan. Ir kitas kelias, didinti atsparumą stresui, mokytis įvairiausių streso įveikimo įgūdžių, keisti požiūrį į stresą.
O dabar jau pačiai pačiai pabaigai privalau pridurti, kad šalia psichologinio įvertinimo ir terapijos, būtinai turi būti atliktas ir medicinins įvertinimas. Mes galime medituoti ar spręsti santykių problemas vieną konsultaciją po kitos, bet jeigu pvz kiaušintakiai nepraeinami, pastoti bus sunku.
QUOTE(tokia profesija @ 2014 11 18, 12:15)
Psichologiniai nevaisingumo aspektai - kaip viskas veikia.
Streso įtakoje sutrinka hormonų veikla, yra blokuojami tie, kurie dalyvauja reprodukcinės sistemos veikloje.
Streso įtakoje įsitempia raumenys. Kaip žinia moters reprodukcijos organai pagrinde sudaryti iš raumenyno (kiaušintakiai, gimda), embrionui būna sunku įsitvirtinti, išgyventi.
Streso įtakoje pasikeičia žmogaus kvėpavimas, jis tampa dažnas, negilus, tokiu būdu vidaus organai ir smegenys blogiau aprūpinami deguonimi.
Yra dar keletas stresą lydinčių kūno simptomų - padažnėja širdies plakimas, išsiplečia vyzdžiai, žmogų pila prakaitas, gali kamuoti nemiga arba kaip tik perdėtas mieguistumas ir kt, bet mums svarbiausi išvardinti viršuje.
Šios fiziologinės reakcijos vyksta automatiškai, taip kaip kvėpavimas ar žiovulys. Jūs išgyvenate stresą ir aukščiau minėti simptomai iškart pasirodo.
Kas stresą sukelia? Priežastys gali būti pačios įvairiausios ir labai skirtingos.
Aš išvardinsiu tuos psichologinius blokus, kurie dažniausiai pasitaiko atėjusiems į mano kabinetą.
Pirmiausia pats nevaisingumas. Didelis noras turėti vaikų gali tapti dideliu įtampos šaltiniu. Diagnozė, nesėkmės gydymo procese ir pan.
Iki tol buvę prarasti nėštumai, vaikelio netektis.
Nesaugumas šeimoje, tame tarpe ir finansinis, stringantys tarpusavio santykiai. Konsultacijose skypu turiu emigrantų, gana dažnai pasitaiko, kad atsiradus emociniam, finansiniam saugumui, suradus "savo vietą po saule" atsiranda ir vaikeliai.
Pastoti gali trukdyti emocinės praeities traumos, tokios kaip išprievartavimai ar bandymas tai padaryti, griežtos, dažniausiai fizinės bausmės vaikystėje. Komplikuoti santykiai su tėvais ar komplikuoti santykiai tarp pačių tėvų, tuomet užaugę vaikai nesąmoningai vengia sulaukti savo vaikų, kad tiems netektų kentėti taip, kaip jie patys kentėjo.
Nerimas dėl savo sveikatos, gyvybės, neštumo, kūno pokyčių, gimdymo baimė.
Baimė sulaukti vaikelio su negale, ypač jei šeimoje, draugų rate yra tokių atvejų.
Nerimas dėl darbinių santykių, karjeros.
Realios ar įsivaizduojamos praeities "klaidos", tokios kaip abortai, kaltė dėl praeities šėliojimų, audringos paauglystės, kaltė dėl kontracepcijos, kažkada buvusio susilaikymo ir pan.
Moteriško identiteto problema, "vyriškasis", "racionalusis" moterų tipažas, pasitikėjimo savimi, kaip moterimi trūkumas ir pan.
Na regis pagrindinius blokus jau ir būsiu surašiusi.
Net jeigu tvirtinsite, kad Jums šios priežastys tikrai svetimos, svarbu žinoti, kad kai kurie dalykai vyksta nesąmoningai, kai kas gali būti atsinešta iš tolimos praeities.
Pabaigai svarbu pridurti, kad skiriasi kiekvieno žmogaus reakcijos į stresą intensyvumas. Vieni iš mūsų yra dideli nerimautojai, kiti ramesni. Reikėtų žiūrėti kaip reaguojate kitose gyvenimiškose situacijose, jei esate iš tų jautriųjų, nerimautojų, tuomet didesnė tikimybė kad ir pastojime Jūsų emocijos gali būti didelis stabdis. Arba kaip tik, tinkamai naudojamos, emocijos gali būti stipriu įrankiu
Gydymas. Yra du keliai: panaikinti streso šaltinius, t.y. spręsti neišspręstas problemas, gydyti baimes ir pan. Ir kitas kelias, didinti atsparumą stresui, mokytis įvairiausių streso įveikimo įgūdžių, keisti požiūrį į stresą.
O dabar jau pačiai pačiai pabaigai privalau pridurti, kad šalia psichologinio įvertinimo ir terapijos, būtinai turi būti atliktas ir medicinins įvertinimas. Mes galime medituoti ar spręsti santykių problemas vieną konsultaciją po kitos, bet jeigu pvz kiaušintakiai nepraeinami, pastoti bus sunku.
Streso įtakoje sutrinka hormonų veikla, yra blokuojami tie, kurie dalyvauja reprodukcinės sistemos veikloje.
Streso įtakoje įsitempia raumenys. Kaip žinia moters reprodukcijos organai pagrinde sudaryti iš raumenyno (kiaušintakiai, gimda), embrionui būna sunku įsitvirtinti, išgyventi.
Streso įtakoje pasikeičia žmogaus kvėpavimas, jis tampa dažnas, negilus, tokiu būdu vidaus organai ir smegenys blogiau aprūpinami deguonimi.
Yra dar keletas stresą lydinčių kūno simptomų - padažnėja širdies plakimas, išsiplečia vyzdžiai, žmogų pila prakaitas, gali kamuoti nemiga arba kaip tik perdėtas mieguistumas ir kt, bet mums svarbiausi išvardinti viršuje.
Šios fiziologinės reakcijos vyksta automatiškai, taip kaip kvėpavimas ar žiovulys. Jūs išgyvenate stresą ir aukščiau minėti simptomai iškart pasirodo.
Kas stresą sukelia? Priežastys gali būti pačios įvairiausios ir labai skirtingos.
Aš išvardinsiu tuos psichologinius blokus, kurie dažniausiai pasitaiko atėjusiems į mano kabinetą.
Pirmiausia pats nevaisingumas. Didelis noras turėti vaikų gali tapti dideliu įtampos šaltiniu. Diagnozė, nesėkmės gydymo procese ir pan.
Iki tol buvę prarasti nėštumai, vaikelio netektis.
Nesaugumas šeimoje, tame tarpe ir finansinis, stringantys tarpusavio santykiai. Konsultacijose skypu turiu emigrantų, gana dažnai pasitaiko, kad atsiradus emociniam, finansiniam saugumui, suradus "savo vietą po saule" atsiranda ir vaikeliai.
Pastoti gali trukdyti emocinės praeities traumos, tokios kaip išprievartavimai ar bandymas tai padaryti, griežtos, dažniausiai fizinės bausmės vaikystėje. Komplikuoti santykiai su tėvais ar komplikuoti santykiai tarp pačių tėvų, tuomet užaugę vaikai nesąmoningai vengia sulaukti savo vaikų, kad tiems netektų kentėti taip, kaip jie patys kentėjo.
Nerimas dėl savo sveikatos, gyvybės, neštumo, kūno pokyčių, gimdymo baimė.
Baimė sulaukti vaikelio su negale, ypač jei šeimoje, draugų rate yra tokių atvejų.
Nerimas dėl darbinių santykių, karjeros.
Realios ar įsivaizduojamos praeities "klaidos", tokios kaip abortai, kaltė dėl praeities šėliojimų, audringos paauglystės, kaltė dėl kontracepcijos, kažkada buvusio susilaikymo ir pan.
Moteriško identiteto problema, "vyriškasis", "racionalusis" moterų tipažas, pasitikėjimo savimi, kaip moterimi trūkumas ir pan.
Na regis pagrindinius blokus jau ir būsiu surašiusi.
Net jeigu tvirtinsite, kad Jums šios priežastys tikrai svetimos, svarbu žinoti, kad kai kurie dalykai vyksta nesąmoningai, kai kas gali būti atsinešta iš tolimos praeities.
Pabaigai svarbu pridurti, kad skiriasi kiekvieno žmogaus reakcijos į stresą intensyvumas. Vieni iš mūsų yra dideli nerimautojai, kiti ramesni. Reikėtų žiūrėti kaip reaguojate kitose gyvenimiškose situacijose, jei esate iš tų jautriųjų, nerimautojų, tuomet didesnė tikimybė kad ir pastojime Jūsų emocijos gali būti didelis stabdis. Arba kaip tik, tinkamai naudojamos, emocijos gali būti stipriu įrankiu
Gydymas. Yra du keliai: panaikinti streso šaltinius, t.y. spręsti neišspręstas problemas, gydyti baimes ir pan. Ir kitas kelias, didinti atsparumą stresui, mokytis įvairiausių streso įveikimo įgūdžių, keisti požiūrį į stresą.
O dabar jau pačiai pačiai pabaigai privalau pridurti, kad šalia psichologinio įvertinimo ir terapijos, būtinai turi būti atliktas ir medicinins įvertinimas. Mes galime medituoti ar spręsti santykių problemas vieną konsultaciją po kitos, bet jeigu pvz kiaušintakiai nepraeinami, pastoti bus sunku.
Labai ačiū už išsamų paaiškinimą.
Ar tai reiškia, kad jei yra kokie nors jūsų minėti blokai ar jų derinys , lytinių santykių metu užsispazmuoja kiaušintakiai ir "pats organizmas" neleidžia pastoti?
Nes aišku, turbūt kiekviena gali rasti bent vieną ar keletą jūsų minėtų "blokų", bet nepastoja tik salyginai nedidelis procentas, o dar juo labiau, mažai nepastojančių be fiziologinių ar anatominių sutrikimų.
Pvz., kad ir fizinės bausmės vaikystėje, ko gero absoliuti dauguma dabartinio reprodukcinio amžiaus žmonių buvo auklėjami diržu. Bet nepastoja tik mažuma...
Problemos su tėvais, sutuoktiniais, išprievartavimai, smurtas ir t.t., bet tokiu atveju, asocialios šeimos ar šeimos kuriose smurtaujama apskritai neturėtų vaikų, o juk taip nėra. Juk būna pastojimų ir po išprievartavimų... Ar tie žmonės turi kažkokių išsiugdytų ar įgimtų "saugiklių" į stresą?
Kokiu būdu galima savyje "atpažinti" stresą ar bloką?
QUOTE(Viltė14 @ 2014 11 18, 05:17)
labas visoms. Buvau rašiusi anksčiau, kad nepastojame, dėl psichologiniu bėdų. Kai abu su vyru po metų bandymų nutarėm, jog laikas kreiptis į medikus vos apsimetysim darbus. Taip praėjo du mėnesiai visiškai negalvojant apie vaikus. Ir nepasirodė mėnesinės galvoju ciklas eilinį kart sutriko, nuėjau pas ginekologė tik po 2 savaičių ir ten džiugi žinia jūs nėščia 5 savaites. O buvau buvus vos prieš tris savaites pas ginekologė, kuri pasakė, kad teks gerti hormonus dėl cistu ir t.t aišku begali džiaugiamės. Šiandien nėštumas jau 13 savaičių, viskas vyksta labai lėtai, savaitė namie savaitę ligoninėj, vis pakraujuoju, vaikutis vystosi, labai tvarkingai, tik placenta laikosi žemai,. Ir progesteronas ne idealus, bet tikiuosi, Dievulis padės mums. Sėkmės visoms, kam šiuo metu labai sunku, stiprybes.
O didžiausi sveikinimai, sėkmės nešiojant
Papildyta:
QUOTE(tokia profesija @ 2014 11 18, 08:15)
Psichologiniai nevaisingumo aspektai - kaip viskas veikia.
Streso įtakoje sutrinka hormonų veikla, yra blokuojami tie, kurie dalyvauja reprodukcinės sistemos veikloje.
Streso įtakoje įsitempia raumenys. Kaip žinia moters reprodukcijos organai pagrinde sudaryti iš raumenyno (kiaušintakiai, gimda), embrionui būna sunku įsitvirtinti, išgyventi.
Streso įtakoje pasikeičia žmogaus kvėpavimas, jis tampa dažnas, negilus, tokiu būdu vidaus organai ir smegenys blogiau aprūpinami deguonimi.
Yra dar keletas stresą lydinčių kūno simptomų - padažnėja širdies plakimas, išsiplečia vyzdžiai, žmogų pila prakaitas, gali kamuoti nemiga arba kaip tik perdėtas mieguistumas ir kt, bet mums svarbiausi išvardinti viršuje.
Šios fiziologinės reakcijos vyksta automatiškai, taip kaip kvėpavimas ar žiovulys. Jūs išgyvenate stresą ir aukščiau minėti simptomai iškart pasirodo.
Kas stresą sukelia? Priežastys gali būti pačios įvairiausios ir labai skirtingos.
Aš išvardinsiu tuos psichologinius blokus, kurie dažniausiai pasitaiko atėjusiems į mano kabinetą.
Pirmiausia pats nevaisingumas. Didelis noras turėti vaikų gali tapti dideliu įtampos šaltiniu. Diagnozė, nesėkmės gydymo procese ir pan.
Iki tol buvę prarasti nėštumai, vaikelio netektis.
Nesaugumas šeimoje, tame tarpe ir finansinis, stringantys tarpusavio santykiai. Konsultacijose skypu turiu emigrantų, gana dažnai pasitaiko, kad atsiradus emociniam, finansiniam saugumui, suradus "savo vietą po saule" atsiranda ir vaikeliai.
Pastoti gali trukdyti emocinės praeities traumos, tokios kaip išprievartavimai ar bandymas tai padaryti, griežtos, dažniausiai fizinės bausmės vaikystėje. Komplikuoti santykiai su tėvais ar komplikuoti santykiai tarp pačių tėvų, tuomet užaugę vaikai nesąmoningai vengia sulaukti savo vaikų, kad tiems netektų kentėti taip, kaip jie patys kentėjo.
Nerimas dėl savo sveikatos, gyvybės, neštumo, kūno pokyčių, gimdymo baimė.
Baimė sulaukti vaikelio su negale, ypač jei šeimoje, draugų rate yra tokių atvejų.
Nerimas dėl darbinių santykių, karjeros.
Realios ar įsivaizduojamos praeities "klaidos", tokios kaip abortai, kaltė dėl praeities šėliojimų, audringos paauglystės, kaltė dėl kontracepcijos, kažkada buvusio susilaikymo ir pan.
Moteriško identiteto problema, "vyriškasis", "racionalusis" moterų tipažas, pasitikėjimo savimi, kaip moterimi trūkumas ir pan.
Na regis pagrindinius blokus jau ir būsiu surašiusi.
Net jeigu tvirtinsite, kad Jums šios priežastys tikrai svetimos, svarbu žinoti, kad kai kurie dalykai vyksta nesąmoningai, kai kas gali būti atsinešta iš tolimos praeities.
Pabaigai svarbu pridurti, kad skiriasi kiekvieno žmogaus reakcijos į stresą intensyvumas. Vieni iš mūsų yra dideli nerimautojai, kiti ramesni. Reikėtų žiūrėti kaip reaguojate kitose gyvenimiškose situacijose, jei esate iš tų jautriųjų, nerimautojų, tuomet didesnė tikimybė kad ir pastojime Jūsų emocijos gali būti didelis stabdis. Arba kaip tik, tinkamai naudojamos, emocijos gali būti stipriu įrankiu
Gydymas. Yra du keliai: panaikinti streso šaltinius, t.y. spręsti neišspręstas problemas, gydyti baimes ir pan. Ir kitas kelias, didinti atsparumą stresui, mokytis įvairiausių streso įveikimo įgūdžių, keisti požiūrį į stresą.
O dabar jau pačiai pačiai pabaigai privalau pridurti, kad šalia psichologinio įvertinimo ir terapijos, būtinai turi būti atliktas ir medicinins įvertinimas. Mes galime medituoti ar spręsti santykių problemas vieną konsultaciją po kitos, bet jeigu pvz kiaušintakiai nepraeinami, pastoti bus sunku.
Streso įtakoje sutrinka hormonų veikla, yra blokuojami tie, kurie dalyvauja reprodukcinės sistemos veikloje.
Streso įtakoje įsitempia raumenys. Kaip žinia moters reprodukcijos organai pagrinde sudaryti iš raumenyno (kiaušintakiai, gimda), embrionui būna sunku įsitvirtinti, išgyventi.
Streso įtakoje pasikeičia žmogaus kvėpavimas, jis tampa dažnas, negilus, tokiu būdu vidaus organai ir smegenys blogiau aprūpinami deguonimi.
Yra dar keletas stresą lydinčių kūno simptomų - padažnėja širdies plakimas, išsiplečia vyzdžiai, žmogų pila prakaitas, gali kamuoti nemiga arba kaip tik perdėtas mieguistumas ir kt, bet mums svarbiausi išvardinti viršuje.
Šios fiziologinės reakcijos vyksta automatiškai, taip kaip kvėpavimas ar žiovulys. Jūs išgyvenate stresą ir aukščiau minėti simptomai iškart pasirodo.
Kas stresą sukelia? Priežastys gali būti pačios įvairiausios ir labai skirtingos.
Aš išvardinsiu tuos psichologinius blokus, kurie dažniausiai pasitaiko atėjusiems į mano kabinetą.
Pirmiausia pats nevaisingumas. Didelis noras turėti vaikų gali tapti dideliu įtampos šaltiniu. Diagnozė, nesėkmės gydymo procese ir pan.
Iki tol buvę prarasti nėštumai, vaikelio netektis.
Nesaugumas šeimoje, tame tarpe ir finansinis, stringantys tarpusavio santykiai. Konsultacijose skypu turiu emigrantų, gana dažnai pasitaiko, kad atsiradus emociniam, finansiniam saugumui, suradus "savo vietą po saule" atsiranda ir vaikeliai.
Pastoti gali trukdyti emocinės praeities traumos, tokios kaip išprievartavimai ar bandymas tai padaryti, griežtos, dažniausiai fizinės bausmės vaikystėje. Komplikuoti santykiai su tėvais ar komplikuoti santykiai tarp pačių tėvų, tuomet užaugę vaikai nesąmoningai vengia sulaukti savo vaikų, kad tiems netektų kentėti taip, kaip jie patys kentėjo.
Nerimas dėl savo sveikatos, gyvybės, neštumo, kūno pokyčių, gimdymo baimė.
Baimė sulaukti vaikelio su negale, ypač jei šeimoje, draugų rate yra tokių atvejų.
Nerimas dėl darbinių santykių, karjeros.
Realios ar įsivaizduojamos praeities "klaidos", tokios kaip abortai, kaltė dėl praeities šėliojimų, audringos paauglystės, kaltė dėl kontracepcijos, kažkada buvusio susilaikymo ir pan.
Moteriško identiteto problema, "vyriškasis", "racionalusis" moterų tipažas, pasitikėjimo savimi, kaip moterimi trūkumas ir pan.
Na regis pagrindinius blokus jau ir būsiu surašiusi.
Net jeigu tvirtinsite, kad Jums šios priežastys tikrai svetimos, svarbu žinoti, kad kai kurie dalykai vyksta nesąmoningai, kai kas gali būti atsinešta iš tolimos praeities.
Pabaigai svarbu pridurti, kad skiriasi kiekvieno žmogaus reakcijos į stresą intensyvumas. Vieni iš mūsų yra dideli nerimautojai, kiti ramesni. Reikėtų žiūrėti kaip reaguojate kitose gyvenimiškose situacijose, jei esate iš tų jautriųjų, nerimautojų, tuomet didesnė tikimybė kad ir pastojime Jūsų emocijos gali būti didelis stabdis. Arba kaip tik, tinkamai naudojamos, emocijos gali būti stipriu įrankiu
Gydymas. Yra du keliai: panaikinti streso šaltinius, t.y. spręsti neišspręstas problemas, gydyti baimes ir pan. Ir kitas kelias, didinti atsparumą stresui, mokytis įvairiausių streso įveikimo įgūdžių, keisti požiūrį į stresą.
O dabar jau pačiai pačiai pabaigai privalau pridurti, kad šalia psichologinio įvertinimo ir terapijos, būtinai turi būti atliktas ir medicinins įvertinimas. Mes galime medituoti ar spręsti santykių problemas vieną konsultaciją po kitos, bet jeigu pvz kiaušintakiai nepraeinami, pastoti bus sunku.
TŪKSTANTIS AČIŪ Jums daktare, kaip nekeista visi tie blokai yra pas mane, turiu visus šiuos blokus
QUOTE(molevape @ 2014 11 18, 17:26)
1.Ar tai reiškia, kad jei yra kokie nors jūsų minėti blokai ar jų derinys , lytinių santykių metu užsispazmuoja kiaušintakiai ir "pats organizmas" neleidžia pastoti?
2.Nes aišku, turbūt kiekviena gali rasti bent vieną ar keletą jūsų minėtų "blokų", bet nepastoja tik salyginai nedidelis procentas.
3.Kokiu būdu galima savyje "atpažinti" stresą ar bloką?
2.Nes aišku, turbūt kiekviena gali rasti bent vieną ar keletą jūsų minėtų "blokų", bet nepastoja tik salyginai nedidelis procentas.
3.Kokiu būdu galima savyje "atpažinti" stresą ar bloką?
1.Procesą aprašiau supaprastintai, bet esmė išties tokia - pats organizmas neleidžia sau pastoti. Tik ne vien kiaušintakiai už tai "atsakingi".
2.Situacijų, kurias aš paminėjau, pasitaiko daugumos iš mūsų gyvenime, bet vieniems jos palieka antspaudą, o kitiems ne - kažkas išgyvena, kad tėvai alkoholikai, kažkas ne, kažką graužią sąžinė dėl kadaise atlikto aborto, kažką ne. Esmė ne pati situacija, bet kaip tam tikras žmogus į ją sureagavo, kiek ją įsidėjo širdin.
Yra teigiančių, kad nevaisingumas tai "mąstančių", išsilavinusių, inteligentiškų, "protingų" žmonių "liga". Paprastuoliai gyvena ir nesuka sau galvos. Ir gimdo vaikus.
3.Technikų aš Jums neaprašysiu, bet galite pamąstyti šiomis temomis - kodėl viena Jūsų pusė nori pastoti, o kita "ne". Dėl kokių priežasčių organizmas galėtų priešintis pastojimui?Ko labiausiai bijote? Kaip pasikeis Jūsų gyvenimas, kai pastosite - ką prarasite, ko neteksite? Ar yra kažkas gyvenime, dėl ko labai gailitės, graužiatės, gėdinatės? Ar yra kažkas, už ką negalite sau atleisti, gėdinatės, pykstate? Kodėl norite vaikų? Ir t.t. ir t.t.
Papildyta:
QUOTE(Tigrera86 @ 2014 11 18, 19:05)
Oj, kaip Jūs suskubote save įvertinti... Ar tikrai turite? Be to didžioji dauguma situacijų yra išsprendžiamos
Viltė14 sveikatos, stiprybės ir sėkmės visą nėštumą. Svekinimai.
Ingbri, apie blastocistas jau žinau, galvojam rizikuot , bet.. žiūrėsim kaip bus, nes šįkart iš 3 atitirpo tik 1, o kitas Fet bus beveik po metų, tai nežinia kaip seksis atitrpinti likusiems trims snaigiukams.
Tokia profesija, ačiū už paaiškinimą. Šiuo metu jaučiuosi geriau, gal todėl, kad kartais nubraukiu ašarėlę ir suprantu visus tris Jūsų paminėtus pliusus.
Ingbri, apie blastocistas jau žinau, galvojam rizikuot , bet.. žiūrėsim kaip bus, nes šįkart iš 3 atitirpo tik 1, o kitas Fet bus beveik po metų, tai nežinia kaip seksis atitrpinti likusiems trims snaigiukams.
Tokia profesija, ačiū už paaiškinimą. Šiuo metu jaučiuosi geriau, gal todėl, kad kartais nubraukiu ašarėlę ir suprantu visus tris Jūsų paminėtus pliusus.
QUOTE(tokia profesija @ 2014 11 20, 23:28)
1.Procesą aprašiau supaprastintai, bet esmė išties tokia - pats organizmas neleidžia sau pastoti. Tik ne vien kiaušintakiai už tai "atsakingi".
2.Situacijų, kurias aš paminėjau, pasitaiko daugumos iš mūsų gyvenime, bet vieniems jos palieka antspaudą, o kitiems ne - kažkas išgyvena, kad tėvai alkoholikai, kažkas ne, kažką graužią sąžinė dėl kadaise atlikto aborto, kažką ne. Esmė ne pati situacija, bet kaip tam tikras žmogus į ją sureagavo, kiek ją įsidėjo širdin.
Yra teigiančių, kad nevaisingumas tai "mąstančių", išsilavinusių, inteligentiškų, "protingų" žmonių "liga". Paprastuoliai gyvena ir nesuka sau galvos. Ir gimdo vaikus.
3.Technikų aš Jums neaprašysiu, bet galite pamąstyti šiomis temomis - kodėl viena Jūsų pusė nori pastoti, o kita "ne". Dėl kokių priežasčių organizmas galėtų priešintis pastojimui?Ko labiausiai bijote? Kaip pasikeis Jūsų gyvenimas, kai pastosite - ką prarasite, ko neteksite? Ar yra kažkas gyvenime, dėl ko labai gailitės, graužiatės, gėdinatės? Ar yra kažkas, už ką negalite sau atleisti, gėdinatės, pykstate? Kodėl norite vaikų? Ir t.t. ir t.t.
Papildyta:
2.Situacijų, kurias aš paminėjau, pasitaiko daugumos iš mūsų gyvenime, bet vieniems jos palieka antspaudą, o kitiems ne - kažkas išgyvena, kad tėvai alkoholikai, kažkas ne, kažką graužią sąžinė dėl kadaise atlikto aborto, kažką ne. Esmė ne pati situacija, bet kaip tam tikras žmogus į ją sureagavo, kiek ją įsidėjo širdin.
Yra teigiančių, kad nevaisingumas tai "mąstančių", išsilavinusių, inteligentiškų, "protingų" žmonių "liga". Paprastuoliai gyvena ir nesuka sau galvos. Ir gimdo vaikus.
3.Technikų aš Jums neaprašysiu, bet galite pamąstyti šiomis temomis - kodėl viena Jūsų pusė nori pastoti, o kita "ne". Dėl kokių priežasčių organizmas galėtų priešintis pastojimui?Ko labiausiai bijote? Kaip pasikeis Jūsų gyvenimas, kai pastosite - ką prarasite, ko neteksite? Ar yra kažkas gyvenime, dėl ko labai gailitės, graužiatės, gėdinatės? Ar yra kažkas, už ką negalite sau atleisti, gėdinatės, pykstate? Kodėl norite vaikų? Ir t.t. ir t.t.
Papildyta:
Dėkui už patikslinimus.
Gal rekomenduotumėte kur ir pas ką būtų galima kreiptis šiuo klausimu ?
Visada prašom Rašykite, klauskite, viską mielai paaiškinsiu.
Parašykite man asmeniškai, kontaktus matote apačioje. Ieškosim būdų padėti.
QUOTE(molevape @ 2014 11 24, 15:49)
Gal rekomenduotumėte kur ir pas ką būtų galima kreiptis šiuo klausimu ?
Parašykite man asmeniškai, kontaktus matote apačioje. Ieškosim būdų padėti.
Labos,
Džiaugiuosi atradusi šią temą, manau, kad laikas ir man prisijungti. Nesulaukiam stebuklėlio jau trys metai. Nežinau, kas veikia psichiką, ar hormoninis gydymas, ar nesėkmės po taikomo gydymo, ar visuomenės "nurašymas", kad jums nelemta, ar kad kenčiate už tėvų/ protėvių klaidas, įkyrus sūlymas įsivaikinti, nepabandžius gydymo. Esu realistė, o ne filosofė, todėl manau, kad jei nepagimdai iki 25 m, tai po to keičiasi moters fiziologija, hormonų pusiausvyra, prasideda moteriškos bėdos, tokios kaip miomos, endometriozė, policistinės kiaušidės. Manau jei būčiau sutikusi savo žmogų iki 25 m, tai ir bučiau pagimdžiusi, o dabar man 33m., natūralu, kad pastojimas tapo sunkesnis, tai paaiškina moters fiziologija, medicininės būklės. Reikėtų atmesti tą visuomenės primetamą priežastį dėl kontraceptikų ir abortų. Daug moterų sėmingai gimdo po abortų ir KS vartojimo. Aš nevartojau niekada kontraceptikų, neturėjau aborto, o mano draugė pastojo su kontraceptiniu pleistru ir ilgai pries tai išbandžiusi įvairius kontraseptikus, taigi ta teorija nepatvirtinta. Kodėl paprastos susilaukia dažniau negu išsilavinusios? Išsilavinusios moterys atidžiau renkasi vyrą, negula į lovą su bet kuo, tai ir neturi kaip tos paprastosios 4 vaikų nuo skirtingų vyrų, ir vieniša augina tuos keturis vaikus iš pašalpų. Natūralu ir tai, kad jau virš 25m turime darbus, šioje ekonominėje situacijoje jis neteikia stabilumo, nuolatinė įtampa, stresas, darbuose dažnai nesi motyvuojamas, o jei gerai dirbi, vadinasi už tai gauni pinigus, kol neatsiras toks, kuris dirbs už pigiau. Kaip gerai žinomas psichoterapijos profesorius E. Laurinaitis yra pasakęs, tarybų Sąjungos laikais visi turėjo darbą, ir žinojo, kad jį turės, nors ir nedaug uždirbdavo, bet žmogus, svarbiausia, jautėsi saugus; 21a. žmogus turi darbą, gal net gerai uždirba, bet nejaučia saugumo, stabilumo darbe, nemotyvuojamas, nevertinamas kaip darbuotojas,o tai sukelia, žinoma, papildomą įtampą, stresą. Apie knygą, Aleksandro žarskaus "iš dangaus nusileidau", vertinu kaip nieko vertą, žmogus, kuris rašo akivaizdžiai tiesiogiai nežino kaip jaučiasi moteris, kuri ilgus metus negali susilaukti savo vaiko, tos mintys apie neva "tu neverta motina ar kenti už protėvių klaidas" primena raganų laikus, o ne 21 amžių, kur pasiketė mityba i blogą, moterys ėmė vėliau gimdyti, o tai sąlygoja moterų ligotumą, didėjantis gyvenimo tempas kelia stresą visuomenei. Tai gal ir kitas ligas pagal autorių, tokias kaip insultas/miokardo infarktas siunčia piktosios dvasios? Nesumokėtos klaidos už protėvius yra visos ligos? Juk dabar 21 amžius, negi rimtai tikite tais filosofo marazmais. O kaip tos, kurioms padėjus, sureguliavus hormonų pusiausvyrą ima ir susilaukia vaiko, tai tada jau nebėra dvasių pykčio, absurdas. Geriau skaitykite knygas tų moterų, kurios praėjo tą kelią, kurios dabar augina tuos stebuklėlius, nes filosofų knygos tik dar labiau gniuždo mus moteris, negalinčias pastoti, mums reikia palaikymo, o ne "teismų" ir "kaltinimu" savomis sugalvotomis teorijomis. Nuo tokių knygų dar labiau psichika gali pavažiuoti ir nustosi siekti savo tikslo, gydytis ir mąstyti pozityviai. Taip kai jis rašo, masto didžioji dalis visuomenės, kuri nesusidurusi su nevaisingumu ir jie žiaurūs, nes nesupranta to, kaip kenčia moterys, kurios negaėi turėti pilnaveryės šeimos. Aš visą gyvenimą tikiu D, manau, kad man tai tik sunkus išbandymas ir tiek ir neklausiu, kodėl man. Aš pastosiu, tik turiu tuo patikėti ir nesėdėti rankų sudėjusi. Jei po 10 m taip neatsitiks, tada ir galvosiu apie alternatyvas.
Džiaugiuosi atradusi šią temą, manau, kad laikas ir man prisijungti. Nesulaukiam stebuklėlio jau trys metai. Nežinau, kas veikia psichiką, ar hormoninis gydymas, ar nesėkmės po taikomo gydymo, ar visuomenės "nurašymas", kad jums nelemta, ar kad kenčiate už tėvų/ protėvių klaidas, įkyrus sūlymas įsivaikinti, nepabandžius gydymo. Esu realistė, o ne filosofė, todėl manau, kad jei nepagimdai iki 25 m, tai po to keičiasi moters fiziologija, hormonų pusiausvyra, prasideda moteriškos bėdos, tokios kaip miomos, endometriozė, policistinės kiaušidės. Manau jei būčiau sutikusi savo žmogų iki 25 m, tai ir bučiau pagimdžiusi, o dabar man 33m., natūralu, kad pastojimas tapo sunkesnis, tai paaiškina moters fiziologija, medicininės būklės. Reikėtų atmesti tą visuomenės primetamą priežastį dėl kontraceptikų ir abortų. Daug moterų sėmingai gimdo po abortų ir KS vartojimo. Aš nevartojau niekada kontraceptikų, neturėjau aborto, o mano draugė pastojo su kontraceptiniu pleistru ir ilgai pries tai išbandžiusi įvairius kontraseptikus, taigi ta teorija nepatvirtinta. Kodėl paprastos susilaukia dažniau negu išsilavinusios? Išsilavinusios moterys atidžiau renkasi vyrą, negula į lovą su bet kuo, tai ir neturi kaip tos paprastosios 4 vaikų nuo skirtingų vyrų, ir vieniša augina tuos keturis vaikus iš pašalpų. Natūralu ir tai, kad jau virš 25m turime darbus, šioje ekonominėje situacijoje jis neteikia stabilumo, nuolatinė įtampa, stresas, darbuose dažnai nesi motyvuojamas, o jei gerai dirbi, vadinasi už tai gauni pinigus, kol neatsiras toks, kuris dirbs už pigiau. Kaip gerai žinomas psichoterapijos profesorius E. Laurinaitis yra pasakęs, tarybų Sąjungos laikais visi turėjo darbą, ir žinojo, kad jį turės, nors ir nedaug uždirbdavo, bet žmogus, svarbiausia, jautėsi saugus; 21a. žmogus turi darbą, gal net gerai uždirba, bet nejaučia saugumo, stabilumo darbe, nemotyvuojamas, nevertinamas kaip darbuotojas,o tai sukelia, žinoma, papildomą įtampą, stresą. Apie knygą, Aleksandro žarskaus "iš dangaus nusileidau", vertinu kaip nieko vertą, žmogus, kuris rašo akivaizdžiai tiesiogiai nežino kaip jaučiasi moteris, kuri ilgus metus negali susilaukti savo vaiko, tos mintys apie neva "tu neverta motina ar kenti už protėvių klaidas" primena raganų laikus, o ne 21 amžių, kur pasiketė mityba i blogą, moterys ėmė vėliau gimdyti, o tai sąlygoja moterų ligotumą, didėjantis gyvenimo tempas kelia stresą visuomenei. Tai gal ir kitas ligas pagal autorių, tokias kaip insultas/miokardo infarktas siunčia piktosios dvasios? Nesumokėtos klaidos už protėvius yra visos ligos? Juk dabar 21 amžius, negi rimtai tikite tais filosofo marazmais. O kaip tos, kurioms padėjus, sureguliavus hormonų pusiausvyrą ima ir susilaukia vaiko, tai tada jau nebėra dvasių pykčio, absurdas. Geriau skaitykite knygas tų moterų, kurios praėjo tą kelią, kurios dabar augina tuos stebuklėlius, nes filosofų knygos tik dar labiau gniuždo mus moteris, negalinčias pastoti, mums reikia palaikymo, o ne "teismų" ir "kaltinimu" savomis sugalvotomis teorijomis. Nuo tokių knygų dar labiau psichika gali pavažiuoti ir nustosi siekti savo tikslo, gydytis ir mąstyti pozityviai. Taip kai jis rašo, masto didžioji dalis visuomenės, kuri nesusidurusi su nevaisingumu ir jie žiaurūs, nes nesupranta to, kaip kenčia moterys, kurios negaėi turėti pilnaveryės šeimos. Aš visą gyvenimą tikiu D, manau, kad man tai tik sunkus išbandymas ir tiek ir neklausiu, kodėl man. Aš pastosiu, tik turiu tuo patikėti ir nesėdėti rankų sudėjusi. Jei po 10 m taip neatsitiks, tada ir galvosiu apie alternatyvas.
QUOTE(Akontalija @ 2014 12 07, 12:47)
Ne tik moterys blogai jaučiasi negalėdamos susilaukti vaikiuko. Ne ką geriau jaučia si vyrai
Net ir po 10 metų (tikrai to nelinkiu) jei tik bus nors viena maža kibirkštėlė susilaukti savo ir savo mylimo žmogaus vaikiuko, apie alternatyvas negalvosi
Sunkus šis kelias, duobėtas, aštriais akmenimis nubarstytas, ašaromis nulaistytas, bet juo tikrai daug porų eina. Vieniems sekasi geriau, kitiems prasčiau, o kas tą reguliuoja nesužinosim, bet tikrai ne protėvių išgalvotos nuodėmės
Linkiu paties geriausio
Ar kas nors skaitėte knygą "Kiek kainuoja vaikai" Viktorija Butautis. Ištrauka: "Šviesiausias įsivaizduojamas stebuklas - gyvybė. Ar gali toks gėris sugriauti pasaulius? Kas vyksta, kai siekdami gyvybės stebuklo du žmonės savo gyvenmo kelionėje nebemato nieko daugiau, tik tą Vienintelį
Tikslą? Kiek kartų įmanoma keltis ir vėl klupti, mėginti iš vis smulkesnių šukių klijuoti dūžtančias viltis, ir "kas sakė, kad tik katės turi devynis gyvenimus" ? Tai romanas apie porą, kuri norėdama susilaukti vaikų naudojasi pagalbinio apvaisinimo procedūromis. Pamažu atskleidžiami šios tyliai tyliai supančios problemos užkulisiai, apie kuriuos ten buvę nemėgsta šnekėti, siekiantys ten patekti nežino, kas jų laukia, o juos smerkiantys dažnai nė neįsivaizduoja kiek iš tiesų kainuoja vaikai. " Šios knygos faktai, patirtys yra tikros,pajaustos, išgyventos.
Tikslą? Kiek kartų įmanoma keltis ir vėl klupti, mėginti iš vis smulkesnių šukių klijuoti dūžtančias viltis, ir "kas sakė, kad tik katės turi devynis gyvenimus" ? Tai romanas apie porą, kuri norėdama susilaukti vaikų naudojasi pagalbinio apvaisinimo procedūromis. Pamažu atskleidžiami šios tyliai tyliai supančios problemos užkulisiai, apie kuriuos ten buvę nemėgsta šnekėti, siekiantys ten patekti nežino, kas jų laukia, o juos smerkiantys dažnai nė neįsivaizduoja kiek iš tiesų kainuoja vaikai. " Šios knygos faktai, patirtys yra tikros,pajaustos, išgyventos.
QUOTE(Akontalija @ 2014 12 07, 17:10)
Ar kas nors skaitėte knygą "Kiek kainuoja vaikai" Viktorija Butautis. Ištrauka: "Šviesiausias įsivaizduojamas stebuklas - gyvybė. Ar gali toks gėris sugriauti pasaulius? Kas vyksta, kai siekdami gyvybės stebuklo du žmonės savo gyvenmo kelionėje nebemato nieko daugiau, tik tą Vienintelį
Tikslą? Kiek kartų įmanoma keltis ir vėl klupti, mėginti iš vis smulkesnių šukių klijuoti dūžtančias viltis, ir "kas sakė, kad tik katės turi devynis gyvenimus" ? Tai romanas apie porą, kuri norėdama susilaukti vaikų naudojasi pagalbinio apvaisinimo procedūromis. Pamažu atskleidžiami šios tyliai tyliai supančios problemos užkulisiai, apie kuriuos ten buvę nemėgsta šnekėti, siekiantys ten patekti nežino, kas jų laukia, o juos smerkiantys dažnai nė neįsivaizduoja kiek iš tiesų kainuoja vaikai. " Šios knygos faktai, patirtys yra tikros,pajaustos, išgyventos.
Tikslą? Kiek kartų įmanoma keltis ir vėl klupti, mėginti iš vis smulkesnių šukių klijuoti dūžtančias viltis, ir "kas sakė, kad tik katės turi devynis gyvenimus" ? Tai romanas apie porą, kuri norėdama susilaukti vaikų naudojasi pagalbinio apvaisinimo procedūromis. Pamažu atskleidžiami šios tyliai tyliai supančios problemos užkulisiai, apie kuriuos ten buvę nemėgsta šnekėti, siekiantys ten patekti nežino, kas jų laukia, o juos smerkiantys dažnai nė neįsivaizduoja kiek iš tiesų kainuoja vaikai. " Šios knygos faktai, patirtys yra tikros,pajaustos, išgyventos.
Akontalija, labai graziai rasai..Bet, kaip supranti, esam sioje temuteje "nesulaukiancioms gandru", nes, deja, mums jau net nebereikia tos knygos..ir mes esam herojai, kiekviena ir kiekvienas, mes tai isgyvename, kiekviena akimirka..mes kovojame - menesius, metus, metu metus..desimtmecius..Ar skaitei skyreli "iveikiau nevaisinguma" - pasiskaityk, ikvepiantis..baisiai siurpulingai realistinis..Aisku,mes zinome ta knyga deja, knyga ne apie ta viena pora, o apie daug poru, apie mus visas, nors turbut viesai neskelbiama, labai daug portu susiduria su nevaisingumo problemomis; paziurek, kiek cia nariu - visos tikros, isgyventos, pajaustos istorijos. Deja, mums jau net nebereikia knygu skaityti apie kitu patirtis, nes musu gyvenimai gaunasi kaip istisa knyga, istisas filmas..kai kiti tiesiog suranda savo antra puse, susituokia, susilaukia vaiku ir gyvena "normaliai", jie gali tiesiog "gyventi". Niekas negali ismatuoti, kurio skausmas didenis..Ar vienos poros skausmas gali buti didesnis, nei kitos? Tai neismatuojama, ir, kaip sakoma, kiekvienam jo skausmas yra didziausias. Noreciau, kad sia knyga paskaitytu ne is skyrelio "nesulaukiancioms gandru", o TIE KITI, bet jiems ir tosknygos nepakaks turbut..kad suvoktu realia situacija, arba kad butu supratingesni.
Papildyta:
QUOTE(Akontalija @ 2014 12 07, 14:47)
Džiaugiuosi atradusi šią temą, manau, kad laikas ir man prisijungti. Nesulaukiam stebuklėlio jau trys metai. Aš visą gyvenimą tikiu D, manau, kad man tai tik sunkus išbandymas ir tiek ir neklausiu, kodėl man. Aš pastosiu, tik turiu tuo patikėti ir nesėdėti rankų sudėjusi. Jei po 10 m taip neatsitiks, tada ir galvosiu apie alternatyvas.
Taip, Jus pastosit - tik laikas nelaukia, reikia issitirti - ir vyra taip pat, nes visokiu tvarkytinu reikalu buna ir pas vyrus. Palinkesiu, ka pati zinote - nesedeti "sudejus ranku" ir ryztingai zengti tikslo link pasitelkiant visas imanomas priemones
QUOTE(Nica79 @ 2014 12 07, 17:20)
Akontalija, labai graziai rasai..Bet, kaip supranti, esam sioje temuteje "nesulaukiancioms gandru", nes, deja, mums jau net nebereikia tos knygos..ir mes esam herojai, kiekviena ir kiekvienas, mes tai isgyvename, kiekviena akimirka..mes kovojame - menesius, metus, metu metus..desimtmecius..Ar skaitei skyreli "iveikiau nevaisinguma" - pasiskaityk, ikvepiantis..baisiai siurpulingai realistinis..Aisku,mes zinome ta knyga
deja, knyga ne apie ta viena pora, o apie daug poru, apie mus visas, nors turbut viesai neskelbiama, labai daug portu susiduria su nevaisingumo problemomis; paziurek, kiek cia nariu - visos tikros, isgyventos, pajaustos istorijos. Deja, mums jau net nebereikia knygu skaityti apie kitu patirtis, nes musu gyvenimai gaunasi kaip istisa knyga, istisas filmas..kai kiti tiesiog suranda savo antra puse, susituokia, susilaukia vaiku ir gyvena "normaliai", jie gali tiesiog "gyventi". Niekas negali ismatuoti, kurio skausmas didenis..Ar vienos poros skausmas gali buti didesnis, nei kitos? Tai neismatuojama, ir, kaip sakoma, kiekvienam jo skausmas yra didziausias. Noreciau, kad sia knyga paskaitytu ne is skyrelio "nesulaukiancioms gandru", o TIE KITI, bet jiems ir tosknygos nepakaks turbut..kad suvoktu realia situacija, arba kad butu supratingesni.
Tiesiai į dešimtuką