Nevaisingumas ir psichologinės problemos - Puslapis 42 - Nesulaukiančioms gandro

Viltė14

Naujokas

Viltė14

Naujokas

2014-08-22 16:19

22 rugpjūčio 2014 - 16:19

Labas visoms, esu naujokė čia...
mes irgi susidūrėme su nevaisingumo bėda, bet kol kas atrodo, kad vaikutį sūpuosime dar negreit. Jau kai buvau 16 ginekologė perspėjo, kad vaikų neturėsiu, mat nesirgau mėnesinėmis. Būdama 20 gavau gerti KT, dėl policistinių kiaušidžių, bet gydytoja patikino, kad su vaikučiais bėdų nebus. 24 metų papuoliau į sunkų valstybinį darbą, ten visam pusmečiui dingo mėnesinės, pasirodotai įtakojo stresas, nes buvau ne savo vietoje. Dabar jau virš metų esu ištekėjusi einu 27 metus, bet gandriukas ir kopūstas mūsų pusėn mažiuko nepalieka

.... Ginekologė teigia, kad viskas gerai, sulauksime žmogiuko. Jau atrodo, kas mėnesį atsiranda nėštumo simtomai, bet nėštumo testai parodo realybę. Vyras kol kas labai ramus šiuo klausimu, sako kai nesitikėsi tuomet ir bus.... Aš jaučiu, kad per daug užsiciklinau, per daug visko skaitau, per daug proceso metu apie tai galvoju, bet gal žinote, kaip išiungti smegenis, kaip

, ką daryti, kad psichologiškai, per daug galvoju... Nuolat skaitau renku iš forumo informaciją, skaitau teigiamas ir sėkmingas jūsų istorijas apie pastojimą ir gimdymą ir tikiu, jog ir aš su savo brangiausiu susilauksime teigiamų nėštumo testų ir gimdymų

. Gal reikia kokias arbatas, gerti, ką jūs galite patarti žmogui, kuris turi norą ir tikslą, bet eina su per dideliu greičiu ir atkaklumu, galbūt pamiršdamas paprastus dalykus . Ačiū iš anksto

Gufetta

Super senbuvis

Gufetta

Super senbuvis

2014-08-22 17:40

22 rugpjūčio 2014 - 17:40

QUOTE(Viltė14 @ 2014 08 22, 16:19)

<{POST_SNAPBACK}>

idomi man gydytoja, kuriai menstruaciju nebuvimas ir policistines - ne beda

pasakysiu tau tik tiek - pas pacia policistines, bet menstruacijos kaip laikrodukas kas 26 dienas ir ka: bandziau pastot nuo 2002 m. ne tik naturaliai, bet ir IUI pagalba (IVF deja pinigeliu neturejau) ir pastojau naturaliai per paskutines kaledas. netrukus turetu gimti.
TAIP, policistines ne beda, yra tikimybe pastot naturaliai, bet pati paskaiciuok - man tai uztruko 12 metu... ar tikrai nori laukt ir nieko nedaryt? gal pasiseks ir lauksi maziau, o gal atvirksciai... siulyciau pasikonsultuoti su TIKRU vaisingumo specialistu

Viltė14

Naujokas

Viltė14

Naujokas

2014-08-23 16:12

23 rugpjūčio 2014 - 16:12

QUOTE(Gufetta @ 2014 08 22, 18:40)

idomi man gydytoja, kuriai menstruaciju nebuvimas ir policistines - ne beda

<{POST_SNAPBACK}>

Dabartinė mano ginekologė nemato policistiniu kiausidziu sako, kad viskas puikiai veikia... O prieš 4 metus vienas gydytojas nustatė šią bėdą pagėriau hormonus ir nežinau, gal stebuklingai viskas išgaravo

... Kiek gydytoja sakė vaisingumo specialistai priims tik po metų nesėkmingų bandymų pastoti, tad kaip tik laša paskutiniai mėnesiai iki metų ir belsimės į specialistų duris

... bet dar manau, kad aš esu per daug galvojanti apie pastojimą ir kad kažkaip reikia atsipalaiduoti, bet nežinau, kaip tą padaryti, aš visą gyvenimą esu linkusi viską reguliuoti kontroliuoti, nuolat itemtai gyvenu ir bijau kad šias mažiuko planavimas irgi pas mane kažkaip per smarkiai sureikšmintas... O gal visgi vaisingumo specialistai priima nepraėjus metams...tuomet tikrai netampysiu savo nervų

burbuliacija

Super senbuvis

burbuliacija

Super senbuvis

2014-08-23 20:10

23 rugpjūčio 2014 - 20:10

QUOTE(Viltė14 @ 2014 08 23, 16:12)

O gal visgi vaisingumo specialistai priima nepraėjus metams...tuomet tikrai netampysiu savo nervų

<{POST_SNAPBACK}>

Galite laisvai pasakyti kad bandote jau virs metu.. daug kas taip daro jei nenori laukti...
Papildyta:

QUOTE(Viltė14 @ 2014 08 22, 16:19)

bet gal žinote, kaip išiungti smegenis, kaip

, ką daryti, kad psichologiškai, per daug galvoju...

<{POST_SNAPBACK}>

As, is patirties manau, kad isjungti smegenu NIEKAIP neimanoma, kai sis reikalas tampa aktualus... Imanoma tik isgyventi si laikotarpi, islaukti, su laiku viskas apslugsta, ir keiciasi.. Man asmeniskai toks nuolatinis galvojimas ir uzsiciklinimas tesesi apie metus su trupuciu... Po to jau po truputi tas nuolatinis galvojimas vien tik apie pastojima aprimo, ir tapo ne nuolatiniu.. Pavargsti tiesiog.. Vis dar galvoju ir planuoju, bet paraleliai radau ir kitu uzsiemimu, kurie daznai padeda uzsimirsti apie planavima... Manau tas atsijungimas ir atsipalaidavimas ateina tada, kai zmogus visiskai nusivilia visais bandymais ir susitaiko kad galbut teks gyventi be vaiku, arba nusprendzia isivaikint arba kai randa sau atsakymus kaip reiks gyventi su sia beda.. Tai yra labai individualus dalykas, ir kiekviena su siais klausimais dorojasi savaip.. Iki to niekaip neiseis pabegt nuo siu minciu, deja...
Jusu atveju mana reiktu visgi kreiptis i specialistus, nes menesiniu nebuvimas yra rimta priezastis, taciau jei tai tik vienintele priezastis, ji gana lengvai isprendziama vaistu pagalba ir pastoti yra visai imanoma. Tad sekmes, imkites veiksmu, turetu viskas but gerai

Tigrera86

Atkaklus dalyvis

Tigrera86

Atkaklus dalyvis

2014-08-24 09:05

24 rugpjūčio 2014 - 09:05

Sveikos, merginos. Šiame forume randu paguodą, jei ne šis forumas nežinau kaip susitvarkyčiaus su tuo skausmu, kurios mane lydi nuolatos. Nepastojimo stažas 4 metai, vienas persileidimas, vienas nesivystantis, ir plius 3 metai kaip nepastoju. Jau 3 metai kaip apverkiu kiekvienas savo mėnesines, važiuoja stogas, aplink mane draugės, pažįstamos viena po kitos laukiasi, o aš kaip ne taip ne. Visi klausinėja tai kada jus? Nesinori viešinti aplinkiniam savo problemos, nes turėjom patirtį, kad iš manęs labai "gražiai" pasišaipė, kai patyriau nesivystntį, viena artima vyro giminaitė pasakė:, tu esi nevaisinga, niekam tikus moteris, ir man juodai pavydi, kad aš turiu vaiką. Įsivaizduojat kaip turėjau pasijausti, tai šios bobos nekenčiu iki šiol. Todėl nuo šiol ir nesidaliname savo bėda su kitais, kad nebūtų tokių įžeidinėjimų ir žeminimų. Darėmis tyrimus, lyg ir viskas gerai, bet ... kūdikio vis nėra.... Laikausi sveiko gyvenimo būdo, nerukau, negeriu, valgau sveiką maistą, bet.. Važiuoja stogas, nebenoriu nieko, esu visa nusilpusi, jaučiu kaip pradedu depresuoti, niekur beveik nebišeinu iš namų, nes pavargau nuo tų klausimų, tai kada jus turėsit vaiką? Galvoju apie įvaikinimą, bet vyras kategoriškai prieš, nes jam pirma reikia biologinio, bet dėl to biologinio padėjau daug nervų ir sveikatos, o jos vis nėra... Motinystės instiktas toks stiprus, taip norėsi myluoti kūdikėlį, naktimis jį bučiuoti, rūpintis, bet... Pavydžiu tiems, kuriems taip lengvai pavyksta, man taip norisi jiems prieiti ir pasakyti, kokie jūs laimingi žmonės, kaip jus Dievas apdovanojo...

Viltė14

Naujokas

Viltė14

Naujokas

2014-08-25 08:47

25 rugpjūčio 2014 - 08:47

QUOTE(Tigrera86 @ 2014 08 24, 10:05)

Nesinori viešinti aplinkiniam savo problemos, nes turėjom patirtį, kad iš manęs labai "gražiai" pasišaipė, kai patyriau nesivystntį, viena artima vyro giminaitė pasakė:, tu esi nevaisinga, niekam tikus moteris, ir man juodai pavydi, kad aš turiu vaiką. Įsivaizduojat kaip turėjau pasijausti, tai šios bobos nekenčiu iki šiol. Todėl nuo šiol ir nesidaliname savo bėda su kitais, kad nebūtų tokių įžeidinėjimų ir žeminimų.

<{POST_SNAPBACK}>

O siaube... koks žmogus gali šitaip pasakyti, manau, kad Dievas anksčiau ar vėliau tokius žemintojus pastato į vietą... skaitau tą forumą ir guodžiu save, dar iki nėštumo mes tokio sunkaus kelio nenuėjome, dar tiek daug vilčių ir šansų turime, tik va jei visgi tiek nusivylimų teks patirti, tai į ką aš pavirsiu, jei dabar nuo nervų vrš 10kg nukrito... teks ieškoti būdų kaip raminti savo įtampas ir prieš artėjant nelaukiamom mėnesinėm reikės išrasti būdą, kuris neleis taip panikuoti, (pasididinti darbo krūvį, rengti kokius draugų suėjimus arba kažką kita gudresnio)... Ankstesniame forume labai patiko vienos moters idėja įsivaizduoti negimusių vaikučių medį, kuriame vaikai renkasi tėvelius, ir pasirenka tuos, kurie labai gražiai išskirtinai save reklamuoja

... aišku tai tik fantazijos, bet kai kam tai galbūt viltis.... Na ir aišku labai svarbu tikėti...
Papildyta:

QUOTE(burbuliacija @ 2014 08 23, 21:10)

Galite laisvai pasakyti kad bandote jau virs metu.. daug kas taip daro jei nenori laukti...
Papildyta:
As, is patirties manau, kad isjungti smegenu NIEKAIP neimanoma, kai sis reikalas tampa aktualus... Imanoma tik isgyventi si laikotarpi, islaukti, su laiku viskas apslugsta, ir keiciasi.. Man asmeniskai toks nuolatinis galvojimas ir uzsiciklinimas tesesi apie metus su trupuciu... Po to jau po truputi tas nuolatinis galvojimas vien tik apie pastojima aprimo, ir tapo ne nuolatiniu.. Pavargsti tiesiog.. Vis dar galvoju ir planuoju, bet paraleliai radau ir kitu uzsiemimu, kurie daznai padeda uzsimirsti apie planavima... Manau tas atsijungimas ir atsipalaidavimas ateina tada, kai zmogus visiskai nusivilia visais bandymais ir susitaiko kad galbut teks gyventi be vaiku, arba nusprendzia isivaikint arba kai randa sau atsakymus kaip reiks gyventi su sia beda.. Tai yra labai individualus dalykas, ir kiekviena su siais klausimais dorojasi savaip.. Iki to niekaip neiseis pabegt nuo siu minciu, deja...
Jusu atveju mana reiktu visgi kreiptis i specialistus, nes menesiniu nebuvimas yra rimta priezastis, taciau jei tai tik vienintele priezastis, ji gana lengvai isprendziama vaistu pagalba ir pastoti yra visai imanoma. Tad sekmes, imkites veiksmu, turetu viskas but gerai

<{POST_SNAPBACK}>

Ačiū už kiekvieną įpūstą vilties lašiuką...

vėl pradėsiu maratoną pas gydytojus... visgi nuo paskutinio vizito jau praėjo 4 mėnesiai... Gal dabar jau ką nors pamatys...

Ir mūsų šansai padidės

Tigrera86

Atkaklus dalyvis

Tigrera86

Atkaklus dalyvis

2014-08-25 16:25

25 rugpjūčio 2014 - 16:25

[quote=Viltė14,2014 08 25, 04:47]
O siaube... koks žmogus gali šitaip pasakyti, manau, kad Dievas anksčiau ar vėliau tokius žemintojus pastato į vietą... skaitau tą forumą ir guodžiu save, dar iki nėštumo mes tokio sunkaus kelio nenuėjome, dar tiek daug vilčių ir šansų turime, tik va jei visgi tiek nusivylimų teks patirti, tai į ką aš pavirsiu, jei dabar nuo nervų vrš 10kg nukrito... teks ieškoti būdų kaip raminti savo įtampas ir prieš artėjant nelaukiamom mėnesinėm reikės išrasti būdą, kuris neleis taip panikuoti, (pasididinti darbo krūvį, rengti kokius draugų suėjimus arba kažką kita gudresnio)... Ankstesniame forume labai patiko vienos moters idėja įsivaizduoti negimusių vaikučių medį, kuriame vaikai renkasi tėvelius, ir pasirenka tuos, kurie labai gražiai išskirtinai save reklamuoja

... aišku tai tik fantazijos, bet kai kam tai galbūt viltis.... Na ir aišku labai svarbu tikėti...
Papildyta:
Ačiū už kiekvieną įpūstą vilties lašiuką...

vėl pradėsiu maratoną pas gydytojus... visgi nuo paskutinio vizito jau praėjo 4 mėnesiai... Gal dabar jau ką nors pamatys...

Ir mūsų šansai padidės

<{POST_SNAPBACK}>

Vilte14, labai daug kur rašo, kad stresas, įtampa sumažina pastojimo tikimybę 50 procentų. Jus dar tik planavimo pradžioje, tai mano nuomone, vienintelis dalykas, ko to tau reikia dabar tik atsipalaiduoti, aišku tai labai sunku negalvoti apie tai, kai visos mintys tik sukasi apie vieną, bet gal jums pavyks. Linkiu jums didžiausios sėkmės

Gufetta

Super senbuvis

Gufetta

Super senbuvis

2014-08-25 22:36

25 rugpjūčio 2014 - 22:36

QUOTE(Viltė14 @ 2014 08 23, 16:12)

... Kiek gydytoja sakė vaisingumo specialistai priims tik po metų nesėkmingų bandymų pastoti, tad kaip tik laša paskutiniai mėnesiai iki metų ir belsimės į specialistų duris

<{POST_SNAPBACK}>

na policistines buna ivairiu pobudziu, nebutinai echoskopu matosi pakitusios kiausides, gali buti grynai hormonine problema - pvz mano atveju kiausides grazutes, jokiu cistu gyvenime nebuvo ir paties PKS vaizdo, bet su hormonais tragedija. o ir kaip tau bandyt metus, jei ciklas tik kartais pareina? kiek tu ciklu i metus buna? as irgi manau, kad galima gi laisvai sakyt, kad jau belekiek laiko bandot - nieks gi nepatikrins

tigrera, uzjauciu, kad pazisti tokiu

net nezinau kaip pavadint

cia forume vienos panos, begale metu nepastojusios, tikra sesuo ja bergzdzia karve vadino

as jai gyvenime nebuciau atleidus

burbuliacija

Super senbuvis

burbuliacija

Super senbuvis

2014-08-26 00:13

26 rugpjūčio 2014 - 00:13

QUOTE(Gufetta @ 2014 08 25, 22:36)

bergzdzia karve vadino

as jai gyvenime nebuciau atleidus

<{POST_SNAPBACK}>

Mane irgi kaikas bergzdzia karve yra pavadines.... gal ir skaudu viduj, bet to neparodziau, tik pasijuokiau garsiai kad save su karvem lygina- sakau, labai saunu kad tu tokia nuostabi karve- ne bergdzia

kad nors kiek ikasti atgal

nefifi

Super senbuvis

nefifi

Super senbuvis

2014-08-26 07:34

26 rugpjūčio 2014 - 07:34

Pastojo geriausia draugė, kuri turėjo bėdelių visokių daug metų. Manyje begalinis džiaugsmas, nuoširdus. Bet nemoku apsakyt, kaip 3 dienas vaikštau apimta tokio tuštumo ir vienišumo. Atrodo, kad tai buvo tas žmogus, su kuriuo būtent ir kalbėdavom atvirai tom temom, su ašarom, su nuoskaudom, su mintimis "o jei mums niekada nepavyks?" Žinoma, kažkuriai iš mūsų turėjo pasisekti. Tikrai, keistas žmogus yra padaras. Pavydo nejaučiu - ne tas žmogus. Žinią priėmiau nuoširdžiai, su ašarom. Tik va viduj ta tuštybė... Kažin, ar per pusantrų metų dar esu kada taip jautusis.

Na, o dėl visų tų vadinimų... Lazda turi 2 galus.

Viltė14

Naujokas

Viltė14

Naujokas

2014-08-26 10:06

26 rugpjūčio 2014 - 10:06

QUOTE(Gufetta @ 2014 08 25, 23:36)

tigrera, uzjauciu, kad pazisti tokiu

net nezinau kaip pavadint

cia forume vienos panos, begale metu nepastojusios, tikra sesuo ja bergzdzia karve vadino

as jai gyvenime nebuciau atleidus

<{POST_SNAPBACK}>

Man gal jau koki 2 metai kaip menesinės kaip laikrodukas 29-30 dienu ir ateina nei skauda nei gausios...tik metu pradzioj buvo, kad mėnesinės pacios nesibaige kraujavimas buvo visa mėnesį tuomet ir su gydytoja viska aptariau ar yra kokių bėdų, sakė tuomet, kad nieko atseit streso įtaka, o pries 4 metus nuo gyvenimo permainų visas ciklas buvo dingęs pusmečiui nesirgau...hormonai isimakalavę išsiderinę tuomet ir rado policictines, bet po hormonų vartojimo viskas susideliojo... tai dabar tikrai du metai kaip jokių vaistų nereikėjo... Tik va pastoti neina... Ir galvoju, kad gal gydytoja ne visus tyrimus dare...paguodė, kad mažai laiko bandom dar viskas prieš akis... Kadangi dabar visur vis dar atostogų maratonas tai luktelsiu keletą savaičių ir vėl mėginsim... ir dirbu pati su savim, kad išmokčiau atsipalaiduoti... stresinėse situacijose emocijas mokausi valdyt...gal kaip nors išlipsiu iš duobės

...Ir kiek čia paskaitau, tai moterys tiek visokių bėdų turi...tiek visko patiria... kad pas mane bėdos kaip zuikio ašaros... Pasisėmiau iš forumo stiprybės...ir tikiuosi, kad visoms mėginančioms ir laukiančioms vieną dieną visgi stebuklą Dievulis padovanos

nefifi

Super senbuvis

nefifi

Super senbuvis

2014-08-26 10:22

26 rugpjūčio 2014 - 10:22

QUOTE(Viltė14 @ 2014 08 26, 10:06)

<{POST_SNAPBACK}>

o vyrą tyrėt?

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis