QUOTE(pupiks @ 2014 07 18, 15:05)
aš galvoju, kiekvieno pasirinkimo kelias, ar laukti, ar skubėti. Ir nereik nei vieno smerkti. Kiekvienas renkasi pagal savo vertybes, nuostatas, piniginę, nuojautą ir t.t. Kiekviens sau atsako už savo sprendimus. Skaičiau
tokia profesija [COLOR=green] pasisakymus anksčiau, tai ko ne gyvenimo filosofija-reik daryt taip, kad po to nesigailėtum. Sutinku su tuo. Aš dabar žiauriai pasimetusi, nežinau ką daryti. Gąsdina mane tas pumpavimas hormonais kol kas, ir net tas IUI-vistik jau įsikišimas (tai mano nuomonė). O taip norisi natūraliai...
ir tas begalinis tikėjimas
Po operacijos duodama pusė metų (o poto bandyt IUI - taip man planą susakė gyd.) Per pirmus mėnesius nesugebėjau atsipalaiduoti. Nežinau, ar pavyks per kitus. Bet galvoju, kad man reik padaryt pertrauką..na kažkaip dar bandyt atitrūkt. Dar sau noriu duot mažytį šansą. Pora tris mėnesius palaukt. Jei nieko, tada kreiptis rimčiau, ruoštis IUI ir t.t.
P.S. seniai nebedarau jokių testų, seniai nebeskaičiuoju dienų, dėl mylėjimosi dienų man ir jau pasidarė dzin... (kol kas-turbūt pirma nusivylimo fazė pareina
).
Ieškaus psichologo savo mieste, gal padėtų sudėliot tuos taškus ant i.
Kelias dienas skaičiau ir galvojau. Prigalvojau štai ko:
1. Čia tikrai niekas Jūsų nesmerkia ir nekritikuoja už pasirenkamus kelius tikslo link. Tiesiog, daugelis šiame skyrelyje jau pergyvenę pradžią (nežinią, neigimą, nerimą, laukimą, diskusijas su artimaisiais, su savimi, finansų skaičiavimą ir t.t.) ir tiesiog nori Jums patarti, pagelbėti kaip išvengti kai kurių klaidų (pvz., ilgo laukimo iki kažkiek metų). Bet mes visi skirtingi ir visiems prireikia skirtingo laiko apsiprasti su esama padėtim.
2. Kaip sakė daugelis, čia visos nori natūraliai. O bet tačiau.... Jei apsispręsite, kad bet koks įsikišimas yra Jums nepriimtinas, tai reikėtų susitaikyt ir su mintimi, kad vaikų gali ir nebūti
Jei skaitėt daugiau šio skyriaus, tai matėt, kad priežasčių nevaisingumo gali būt daugybė (nuo Jūsų minėtų cistų, problemų su vyro turtu iki Maidenanos blogo kariotipo). Jei pavyksta sužinot priežastį, tai tikrai kartais lengviau gyvent pasidaro, nes nežinia žmogų gąsdina.
3. Gal apsispręst ir susidėliot "taškus ant i" nebūtinai reikia gudraus psichologo (aišku, jų pagalba irgi nuostabus dalykas). Bet galima pradėt nuo paprasčiausio logiško sąrašo. Atsakykit sau:
ar norit vaikų? Kada jų norit?
ar Jums reikia pagalbos, norint susilaukti vaikų? Ar esat pasiruošę ją priimti? Ar vis tik norit viską daryt patys (natūraliai)?
Ar norėtumėt sužinoti priežastį, kodėl kitiems "viens-du" ir vaikai, o Jums vis dar ne?
Ar galite atsisakyti kažko (kelių pramogų, sporto klubą keisti į bėgiojimą ar važiavimą dviračiu, gal kažkokių firminių daiktų, kuriuos gali pakeisti paprasti, gal ėjimo i kiną kas savaitę, o filmą žiūrėti namuose, mažų žvakučių šviesoje ir pan.), kad šeimos biudžete atsirastų eilutė
"vaikai", kurioje tilptų viskas, nuo tyrimų iki galų gale sauskelnių?
Ar labai bijot gydytojų, nes jie "iškart kažką apčiuopiamo daro" (kišasi į organizmą), o holistinės medicinos atstovai tik liepia keist mintis? Gal tas mintis ir reiktų pradėt keisti nuo baimių šalinimo ir pasitikėjimo ugdymo?
O gal bijot išgirsti kažkokią retą diagnozę? Arba kad jums padėti Lietuvoje negali? Tai irgi tiesiog baimė, kurią reikėtų įveikti.
Ar bandėte suprasti gydytojus ir gydymo metodus? Pereiti į kitą pusę? T.y. kodėl "pumpuojama hormonais", kodėl reikia IUI, IVF, ICSI ir t.t.? Visa tai tik dėl to, kad padidėtų šansai "iš pirmo karto".
Ar bandėte ieškoti kitų alternatyvų, ne tik holistinės medicinos, o pvz., NaPro technologijų pagalbos? Ten labai mažai kišamasi, jei apskritai vitaminus ir papildus galima pavadinti kišimusi (nors kartais prireikia ir laparoskopijos). Aišku, vėl reikėtų važiuoti į didesnius miestus konsultacijai.
Manau, merginos ir daugiau tokių klausimų galėtų Jums sugalvoti
Ir gal net kalbant su vyru tokie aiškūs ir logiški klausimai padėtų sužinot jo požiūrį į šitą problemą. Nes jis tikrai pergyvena, ir gal net jaučiasi kaltas, tik to nepasako, arba stumia tokias mintis tolyn, nes pradėjus kalbėtis gali pravirkti (o jis juk vyras, jam taip negalima)
aišku, aš Jūsų nepažįstu ir kiekvieni santykiai kitokie. Juos kuriate dviese. Tik kartais gal reikia švelnaus moteriško postūmio, kad ir pas vyrus "atsiblokuotų kanalai"
Gal jam net lenviau būtų sugalvoti, kaip pertvarkyti biudžetą, jei nuspręsite nebelaukti. Vyrams patinka konkrečios užduotys
O apskritai, linkiu gerų atostogų ir pailsėjimo, kurio taip norite
o po jų linkiu smalsumo bei atkaklumo siekient savo tikslo. Jūs turit vienas kitą
linkiu ir problemas (tiek finansines, tiek psichologines) bandyti spręsti pirmiausia kartu, dviese.
Saunuoliai! 
Tad ir jus su vyru, pradekit daryti tyrimus ir ziurekit, kas is tikruju su jumis yra bei kokios alternatyvos tu vaikuciu susilaukti be liudesio, o su dziaugsmu! 
