Nevaisingumas ir psichologinės problemos

Turkai sake 20 proc gydytojai itakoja, 20 proc PATI BUSIMA MAMA, 60 proc Dievas, ir pilnai sutinku su ju nuomone, reikia bet kokiu atveju teigiamai nusiteikti, kad ir tai butu 10 ivf, sake blogiauisa atvaziuoja pacientes daro 11 ivf ir sako : dabar bus tas pats, nesivystys, viskas jau cia aisku, tai sako su tokiu nusiteikimu ir nepavyksta niekaip "pralauzti" ant kiek saviitaiga yra svarbi. Kad cia ziauriai moraliskai sunkiai isivaizduoju ir su kiekvienu IVF stogas vis labiau vaziuoja ( man jau po pirmojo nervu uztenka), bet betkokia kaina reikia ieskoti atramos ir atspirties tasko … Galu gale jei paciam neuztenka susitvarkyti gal naudinga ir tam tikrais atvejais pasikalbeti su psichologu, kad iseiti is "uzburto" rato. Ir jokiu budu neisivaizduoti kad gyvenimo be vaiku nebus, visada pagalvoti apie tai ka visgi darytum, jei tau butu skirta nugyventi si gyvenima be vaiku, kur save kitaip realizuotum ( tai ne mano, tai butent pazistamos psichologes zodziai).
Sekmes visoms ir geru bei stabiliu emociju

Na, spekuliuot stresu, žinai, lengviausia...

bet tarkim aš esu stresuojantis žmogus, jautrus, viską giliai imantis į dūšią perfekcionistas...o per laiką tampi atsparus stresui, susigyveni, adaptuojies prie jo...nė spaudimas tada nebepakyla..


kitas dalykas, ką sakai...aš vis tiek galvoju, kad nu tie visi psichologiniai dvasios dalykai savaime yra svarbūs, bet ne esminiai..Jei neina pastot, reik vistiek ir tirtis, duot laiko tarpą, kiek lauksi, o kada bus "deadline". Per tuos tris metus aš irgi tyriaus hormonus, kraują, skyliaukę, žiūrėjau, gal yra kokių bendrų sveikatos sutrikimų, kurie veikia ir tą dalyką, bet buvau visiškai sveika...tai prasme galva atpalaiduota buvo, kad nereik gilintis į procedūrinius dalykus, kita vertus, jau ko gero būčiau pasiruošus daryt kad ir laparoskopiją ir pan ir žėt ar nėr kokų anatominių bėdų...Tai svarbu balansas, galima bandyt ten ką daryt su relaksacijom, bet reik ir žingnis po žingnio eit tikslo link darant konkrečius dalykus.

Butent svarbiausia balansas. Relaksacijos gali tik kiek apmalsinti, bet butent eiti link tikslo darant konkrecius dalykus, turi itin STABILIU PAGRINDU, jei tik uzsimerkes eisi papunkciui darysi ka reikia "automatu" , tai irgi nevisada to uztenka. Labai svarbu atrast vidine ramybe.
Beje, as taip pat perfekcioniste, del to mums tokie dalykai, kad negalime visko padaryti tobulai ( ne nuo musu tiesa sakant tai priklauso) didina stresa 3 kartus labiau nei paprastai Mums nevaldoma si situacija yra zymiai blogiau priimama

Mums lygiai tas pats.Taip, svarbiausia balansas. O su vidine ramybe sunku...Vieną dieną gerai, kitą-visiškas chaosas. Stresuoju,, mąstau, analizuoju ir nežinau ką toliau daryt, kuo tikėt, o gal išvis netikėt...Vyras ramus. O man jei ne pagal planą- viskas...nervuojuos. Ir apskritai visose srityse, būna kad jau stresuoju , nervuojuos dėl ateities dalykų, kurių gali tokių ir nebūti ateityje. Bet prisigalvoju, ir stresuoju. Esu be galo jautri, greit užsiplieskianti. Man vyras seniai sako (aš ir pati žinau), kad reikia galvą gydyt. Bandau susiimt, dirbt su savimi. Bet ne visad pavyksta.

ir skaiciuosi, ir paslapcia ziuresi i kalendoriu, ir su vyru myliesies 'pagal nuojauta'. zinai kodel? todel, kad tikiesi, kad nustojus skaiciuti/stebeti/sekti uzkibs natur, kad bus gaila praleisti diena nesimylint, jeigu jauti, kad "sprogau".. Tau 29 metai, apsisarvuok nestumo testais is interneto, ovuliaciniais, seskis prie kompo ir ieskok info, is naujo viska. Ar ka tu nori pasakyti - kad nuo dabar vat miegausis gyvenimu, o link 40-ties vat IVF pasidarysi.. jeigu jau nori vaiku - ta mintis taves neapleis, tai jau geriau jaunai tuo uzsiimti, o ne prie nepastojimo priezasciu dar amziu prideti.. pasidraskyk iki kokiu 35, o ten bus matyti. nu bet faktas, kad del padaryto nesigailesi, vis geriau nei 40-ties save lincioti, kad 29-iu nieko nedarei zinodama problemas.

Pritariu visu 100 %
Man 31 ir tikrai nezadu sustoti ir eiti link tikslo,,pasimegausim gyvenimu paskui visi kartu su lelium

Musu diagnoze nevaisingumas, bandom su donoru..ir tai manau blogiausia kas gali buti nes vyras neturi sansu tureti savo vaikuti...is pradziu sokas, pyktis...bet patikekite kaip norime dabar , kad tik su donoru pavyktu, norime abu, planuojame, laukiame, meldziames...nes nera laiko verkti skustis, ir kazko laukti...gyvenimas bega ir greitai....

O vyras nenorejo dar tikrintis, sako pora metu palaukti dar galime...o as jau susirupinau po 5 menesiu nepastojimo, ir vualia...baisi diagnoze.... Bet gyvenimas grazus, stebuklu nelauksime... todel ir jei su donoru pavyks pastoti busime patys laimingiausi...

aš galvoju, kiekvieno pasirinkimo kelias, ar laukti, ar skubėti. Ir nereik nei vieno smerkti. Kiekvienas renkasi pagal savo vertybes, nuostatas, piniginę, nuojautą ir t.t. Kiekviens sau atsako už savo sprendimus. Skaičiau tokia profesija [COLOR=green] pasisakymus anksčiau, tai ko ne gyvenimo filosofija-reik daryt taip, kad po to nesigailėtum. Sutinku su tuo. Aš dabar žiauriai pasimetusi, nežinau ką daryti. Gąsdina mane tas pumpavimas hormonais kol kas, ir net tas IUI-vistik jau įsikišimas (tai mano nuomonė). O taip norisi natūraliai... ir tas begalinis tikėjimas Po operacijos duodama pusė metų (o poto bandyt IUI - taip man planą susakė gyd.) Per pirmus mėnesius nesugebėjau atsipalaiduoti. Nežinau, ar pavyks per kitus. Bet galvoju, kad man reik padaryt pertrauką..na kažkaip dar bandyt atitrūkt. Dar sau noriu duot mažytį šansą. Pora tris mėnesius palaukt. Jei nieko, tada kreiptis rimčiau, ruoštis IUI ir t.t.

P.S. seniai nebedarau jokių testų, seniai nebeskaičiuoju dienų, dėl mylėjimosi dienų man ir jau pasidarė dzin... (kol kas-turbūt pirma nusivylimo fazė pareina ).
Ieškaus psichologo savo mieste, gal padėtų sudėliot tuos taškus ant i.

Bet as vistiek nesuprantu Jus lankotes pas netradicines medicinos atstova, gar kazka- ginekologe vietine, psichologa ir panasiai. Pries tai ankstesniame poste rasot, kad 200 km iki sostines nuvaziuoti ir pasidaryti pagrindinius tyrimus yra per toli, brangu ar kazkas neimanoma

As tikrai nesuprantu, kam zmones svaisto ta laika ir pinigus, kai net paprasciausia specialisto konsultacija yra atmetama kaip neimanoma.

Negaiskit laiko, kartais viskas paprasciau, nei atrodo. Iseis tas vyras is darbo pusdieniui, net jei atrodo neimanoma. Nenori eiti tyrimu- ipras, ismoks, ikalbesit, rezultata supuosit ant ranku.

As kai viska perejus negaliu ramiai reaguot, nestukiniai hormonai irgi veikia

[quote=pupiks,2014 07 18, 16:05]
aš galvoju, kiekvieno pasirinkimo kelias, ar laukti, ar skubėti. Ir nereik nei vieno smerkti. Kiekvienas

Jums patarti galiu tik iš savo varpinės . Taipogi esu labai didelė natūralistė, sveikai su vyru gyvename jau antri metai, naudojame visokius papildus, sportuojame, negeriame alkoholio, nerūkome naudojame ekologišką produkciją, nevalgome raudonos mėsos, kepto maisto ir pan... Tikėjimas irgi yra didelis, tačiau patariu, bent normaliai išsitirkite. Niekas nesako, kad būtina iškarto procedūras daryti, tačiau neduok Dieve vėliau sužinoti, kad be jų visgi neįmanoma... Juolab jei tyrimai parodys, kad su Jumis viskas gerai niekas per daug aktyviai nesiūlo hormonų pumpuotis (bent jau kiek aš susidūriau). Mano gydytojas pirminis pasiūlymas po visų tyrimų ir buvo bandykite dar bent pusmetį natūraliai, tiesiog aš pati jau nenorėjau laukti.

O dėl cistų, nenoriu Jūsų liūdinti, bet mano mama ginekologė 100 proc užtikrina nuo minčių jos neauga... Tad pinigėlius, kuriuos mokate natūralistui patarčiau investuoti ir nuvykti pas normalų vaisingumo specialistą.

[quote=Mika...,2014 07 18, 15:35]
Bet as vistiek nesuprantu Jus lankotes pas netradicines medicinos atstova, gar kazka- ginekologe vietine, psichologa ir panasiai. Pries tai ankstesniame poste rasot, kad 200 km iki sostines nuvaziuoti ir pasidaryti pagrindinius tyrimus yra per toli, brangu ar kazkas neimanoma

As tikrai nesuprantu, kam zmones svaisto ta laika ir pinigus, kai net paprasciausia specialisto konsultacija yra atmetama kaip neimanoma.

Negaiskit laiko, kartais viskas paprasciau, nei atrodo. Iseis tas vyras is darbo pusdieniui, net jei atrodo neimanoma. Nenori eiti tyrimu- ipras, ismoks, ikalbesit, rezultata supuosit ant ranku.


[/quote






As irgi kazkaip pritariu. Pupiks, jus vaiko norit dabar? dabar, tad pirmas zingsnis butu tiesiog issitirti normaliau ( kaimo ar mazo miestelio gine, tikrai issamiai istirti jusu bei vyro neturi nei galimybiu nei kompetencijos turbut). Kaip mika sako, nulekt pusdieniui ar porai iki sostines, tikrai ne pasaulio pabaiga. Kai zinosit kame tikra ( ne filosofine) priezastis, tuomet zinosit ar jums reikes tu hormunu , proceduru ar dar kazko isvis. Dabar sedit ir baiminates del kazko, ko gali isvis ir nebuti. Psichologas irgi pastoti nepades, nors kad iveikti tas jusu baimes, galima lankytis, nieks nesako.
Tiesiog viskas paprasta atrodo- nori vaiko- eini, ieskai atsakymu, darai ka gali, vertiesi per galva. Labai svarbu yra zinoti savo tikra situacija or ne kamuotis su begale ' gal' ' o jeigu' ir t.t







Papildyta:
[quote=Rutuliukas27,2014 07 18, 15:54]
[quote=pupiks,2014 07 18, 16:05]
aš galvoju, kiekvieno pasirinkimo kelias, ar laukti, ar skubėti. Ir nereik nei vieno smerkti. Kiekvienas

O dėl cistų, nenoriu Jūsų liūdinti, bet mano mama ginekologė 100 proc užtikrina nuo minčių jos neauga... Tad pinigėlius, kuriuos mokate natūralistui patarčiau investuoti ir nuvykti pas normalų vaisingumo specialistą.
[/quote]






pritariu

Pupiks, mes visos norim naturaliai, ale kad siam skyrely ne visom (daugumai) iseina Jei save programuosi, kad nori tik naturaliai ir kad bijai/nenori IUI, IVF ir tiek gali nepavykti Medicina tiek pazengus i prieki, kad tik turek noro (ir pinigu) naudotis ja! paskaityk Foksiukes posta - daro su donoru ir labai dziaugiasi, laukia! Saunuoliai! Tad ir jus su vyru, pradekit daryti tyrimus ir ziurekit, kas is tikruju su jumis yra bei kokios alternatyvos tu vaikuciu susilaukti be liudesio, o su dziaugsmu!

Na, niekas jusu nesmerkia, tiesiog praeita viskas. Ir tas 'neturiu pinigu' irgi.. praeina. nes jau kai reikia - eini, pasiskolini tai tyrimui tai procedurai, paskui atiduodi. tuos tyrimus dedi i taupykle (galvoj) na ir t.t.

O koki klausima jus psichologei norite uzduoti? 'kaipo gyventi be vaiku'? 'kaip greiciau pastoti?" 'kaip susitaikyti su nevaisingumu?" na, koki?

visos nori naturaliai siame skyrelyje, visos iki vienos. buna net, kad ir pavyksta kai kurioms! tiesa, ne pirmas, bet antras. bet yra kam ir pirmas. o yra kam ir po 20 bandymu metu nesigauna. Vat cia tragedija, cia tikra beda. Siame skyrelyje visos iki vienos jums gali patarti tik viena ir labai solidariai: negaiskit laiko ir eikite issitirti issamiai.

ir as nesuprantu vieno dalyko - kodel cistos nuo minciu auga, o pinigu piniginej nedaugeja? galetu irgi nuo minciu daugintis. pravartu labai butu.