Nevaisingumas ir psichologinės problemos

Velnyte, visai visai jokių šansų? Vežys moteriškų organų?


Oj, nustebtumėt sužinojusios, kiek daug moterų, kiek daug šeimų tyliai kenčia savo skausmus... Tik nesiskelbia niekam, taip kaip ir Jūs.
Tik kad mes visada į viską žiūrim ir interpretuojam selektyviai - matom tai, ką norim matyti.

Sveikutes mergaites,
Esu tyli labai skaitytoja sio skyrelio, nors daznai kildavo ranka parasyti, bet tik Dievas zino kiek kartu istrindavau tai ka rasydavau. Buvo momentu kai labai reikejo ir reikia ir dabar palaikymo, buvo ir yra kai jauties taip kaip ir jus visos aprasete ir labai daznai noris gero psichologo patarimo,nes ir mintys buna jau negrazios. Taciau kiekviena kart sustoju rasyti, nes zinau kad yra zmoniu kurie skaito mano parasymus ir paskui viska interpretuoja kitaip, pateikia kitaip ir tai artimi zmones. Todel ir nerasau cia, tik daznai pagalvoju kad labai noreciau tureti galimybe nueiti i jusu susirinkimus, gyvai pabendraut,pasakyt, isklausyt, nubraukt asara ir surast stiprybe eiti pirmyn,rasti sviesos laseli.
As tik noreciau pritarti Kitty ir kitoms mergaitems. Pirmiausia, neskubekit-nors zinau kaip norisi, nepagailekit laiko ir finansu ir tirkites. Tai labai svarbu. Yra aibe nepastojimo priezasciu; endometrioze, skydliaukes sutrikimai, hormoniniai veiksniai,imunologiniai, gimdos gleivines problemos, netgi tam tikru vitaminu trukumas sukelia laikina nevaisinguma.(turiu omenyje B12 vit.stokos, kai reikia kitokiu B grupes vitaminu o ne sintetiniu.) Ir... nenumokite ranka i genetinius tyrimus. Mes irgi su vyru galvojome na jau mes tiek tyrimu esame pridare, kad gal nera laboratorijos kur mums pasiulytu ka dar tirtis.Gydytojai sypsosi,kad esame labiausiai istirta pora tarp ju ligoniu. O stai tik vienas tyrimas, kuris galbut pakeis viska. Sakau galbut,nes Lietuvoje nera specialistu dirbanciu siuo klausimu,o daugiau suzinosiu manau artimiausioje ateityje.
Todel noriu labai visoms palinketi,kad pirmiausia issitirkite,o tada jau pradekit si sunku ir ilga kelia. Taciau visoms linkiu, laimeti kovoje su nevaisingumu.

Viska skaiciau
Mano patirtis tokia,kad prejom viska,metu daug.....nepavykusiu.....amzius didelis....
O dabar gal ir pasmerks mane kazkas. Viskam uzbrezem linija.Gyvenam sau,be jokiu rupesciu ar planavimu....paprasciausiai pavargom.......vienam is musu reikejo vaistu nuo nervu,reikejo psichologo pagalbos.... kitam sutriko ciklas nuo GYDYMO....
Paprasciausiai supratom,kad gyvenimas tik VIENAS ir ji reikia GYVENTI.
Tas pusmetis,kai susitaikem su savo likimu,gyvenimas nusvito.
Bet cia tikmusu gyvenimo supratimas,kazkam gal ir nesuprantamas....

As tai visas suprantu - ir tas, kurios labai stengiasi, ir tas, kurios nusprende "pasiduoti" Svarbiausia, kad tas sprendimas butu geriausias kiekvienam konkreciam zmogui! o cia jums visoms pozityvi istorija:

Kartą viena moteris, pabudusi rytą, veidrodyje išvydo ant savo galvos tik tris plaukus.
– Na, – pasakė ji, – manau, šiandien susipinsiu kasytę.
Kaip tarė, taip ir padarė, o po to puikiai praleido dieną.
Kitą rytą pabudusi ji žvilgtelėjo į veidrodį ir pastebėjo, kad liko tik du plaukai.
– Mhhh... – tarė ji, – šiandien pasidarysiu skląstymą.
Taigi ji perskyrė plaukus sklastymu ir šauniai praleido dieną.
Trečią rytą pabudusi ir dirstelėjusi į veidrodį moteris ant savo galvos teišvydo vieną plauką.
– Puiku, – ji tarė sau, – šįkart aš susirišiu arklio uodegą.
Ji susirišo arklio uodegą bei linksmai, be galo linksmai praleido dieną.
Dar kitą rytą pabudusi ir pažvelgusi į veidrodį moteris pastebėjo, kad ant galvos neliko ir paskutinio plauko.
– Valio! – apsidžiaugė ji. – Šiandien nebereikės gaišti laiko šukuosenoms!
Gyvenimas – tai ne laukimas, kol praslinks audros debesys, o mėgavimasis kiekviena akimirka!

Morita suprantu tave , ir net labai. Pas mane ta pati situacija. Aišku ne viską išbandžiau. Bet aš tiek pinigų neturiu kad galėčiau viską išbandyti. Ir neturiu net ko parduoti kad jų turėčiau. Imti paskolos nedrįstu, nes kaip gydytojai sako 30 proc. tikimybė, kad pavyks operacija. Aš ir pavargau. Patyriau operacijų, sutriko nervai , psichika. Bet ką padarysi, nusprendžiau toliau gyventi. Pagalvojau, reikia džiaugtis mažiausiomis gražiomis smulkmenėlėmis, nes kai pagimdysiu lėliuką 9(o tikrai kada nors taip bus nors ir nepavyksta apie10 metų) kad nesigailėčiau" galėjau tiek nesinervuoti ir laiko gaišti ašarų pakalnėje". Linkiu tau laimės, ir visoms kitoms kurios nori ir negali pastoti.

[quote=Zandryte,2014 05 10, 15:59]
Sveikos mergaites,
Jau senokai sioje temoje tyku ramu...
Perskaiciau sia tema viska nuo pat pradziu. Viskas atrodo taip pazystama, kai kuriu pasisakymai, vidines busenos tokios pazystamos, atrodo lyg kazkas uzrase mano isgyvenimus...Skaitineju sia tema ne is nuobodulio, o del bendru problemu...Mes bandom susilaukti leliuko jau kiek daugiau nei 4m.

Zandryte, užjaučiu tave iš visos širdies. Toks jausmas, kad parašei apie mane. Tik kad pas mane dar yra viena kita draugė be vaikų. Bet geriausios, visos su vaikais. Bevaikių ratas vis mažėja mažėja... sulyg kiekviena pažystama kuri pastoja man irgi galva susisuka, per širdį duoda, atrodo tuoj tuoj liksiu pasaulyje viena..Tai tikrai yra košmarų košmaras. Matau yra mergaičių, kurios negali susilaukti antro trečio ir t.t. vaikelio. O aš net to vieno neturiu. Gaila, tikrai labai gaila, kad kai kurioms tenka toks kelias.Juolab kurios turi finansinių sunkumų. Kai nėra iš ko pasiskolinti, ar paimti paskolą. Paskutinius pinigus tyrimams atiduodi..kai galų gale žinai kad yra tik vienas kelias - dirbtinis. Deja tai ne lėle už 100 Lt nusipirkti. turi pakloti apie 10 tūkst. ir tai nėra labai didelė tikimybė kad pavyks.Man tokie pinigai yra kosminiai, aš jų gyvenime tokių nesu turėjusi. Jei ir pasiskolinčiau, ką aš žinau kada atiduočiau po 10 ar 20 metų? Bet gyvenimas eina, tad nenukabinkime nosies. ateis ta diena. Įsivaizduokite save sūpuojant lėliuką , kaip sakote sau " aš taip ir galvojau kad vistiek ateis kažkada šis laikas".

[quote=Olelebebe,2014 05 14, 19:06]
[quote=Zandryte,2014 05 10, 15:59]


Zandryte, užjaučiu tave iš visos širdies. Toks jausmas, kad parašei apie mane. Tik kad pas mane dar yra viena kita draugė be vaikų. Bet geriausios, visos su vaikais. Bevaikių ratas vis mažėja mažėja... sulyg kiekviena pažystama kuri pastoja man irgi galva susisuka, per širdį duoda, atrodo tuoj tuoj liksiu pasaulyje viena..Tai tikrai yra košmarų košmaras. Matau yra mergaičių, kurios negali susilaukti antro trečio ir t.t. vaikelio. O aš net to vieno neturiu. Gaila, tikrai labai gaila, kad kai kurioms tenka toks kelias.Juolab kurios turi finansinių sunkumų. Kai nėra iš ko pasiskolinti, ar paimti paskolą. Paskutinius pinigus tyrimams atiduodi..kai galų gale žinai kad yra tik vienas kelias - dirbtinis. Deja tai ne lėle už 100 Lt nusipirkti. turi pakloti apie 10 tūkst. ir tai nėra labai didelė tikimybė kad pavyks.Man tokie pinigai yra kosminiai, aš jų gyvenime tokių nesu turėjusi. Jei ir pasiskolinčiau, ką aš žinau kada atiduočiau po 10 ar 20 metų? Bet gyvenimas eina, tad nenukabinkime nosies. ateis ta diena. Įsivaizduokite save sūpuojant lėliuką , kaip sakote sau " aš taip ir galvojau kad vistiek ateis kažkada šis laikas".
[/quote]


Mano vyras taip ir sako, kad vistiek kazkada ir mums pasiseks...butu gerai, kad ir mano mintys tokios optimistiskos butu... Guodzia tik tai, kad zirniukas buvo uzkibes ir vadinasi galim...arba tai buvo vienkartinis atvejis ir daugiau nepavyks. Apie leliuko isivaizdavima jau nera nei kalbos jis visada mano mintyse ir sapnuose del to ir uzsimirst negaliu, nuolat mintys sukasi apie viena tiksla...o dar kai diena is dienos nestukes sukasi aplink tai isvis neimanoma apie tai negalvot...
Na bet ka mergaites...laikykimes...

tai ir puiku. Tu turi laiko. Tirkis. Nespjauk i genetikus ir tik paskutineje vietoje kreipkis i musu " vaisingumo specialistus". Parasiau kabutese, nes taip maniau ir anksciau, ir dabar nepakeiciau nuomones... Tu turi dar sansu, o kai hormonine sistema isderinsi, kas tada bus. Juk visas vasingumo gydymas baigiasi organizmo uzpumpavimo hormonais.



Tai p visai jokiu sansu. Todel ir nepraleidziu progos cia pasirodyti ir merginoms nusviesti ir kitokias tiesas apie vaisingumo gydyma LT. Nes tai ne gydymas...O pasekmes baisios... As surizikavau ir pralosiau...ziauriai...Kiek kartu norejau sustoti, o mane spaude nesustoti ir maitinu viltimi. Tikrai norisi duoti i teisma, bet kiek suprantu korteles tai sutvarkytos arba jau dingusios...be to tai ziaurus verslas...Vaisngumo specialistai nusiplauna rankas ir jokios atsakomybes nenesa. Na tiek to ...Manau , kad gyvenimas kaip lazda turi du galus...ir viskas bus atlyginta...


saunuoliai, kad laiku sustojot. Tik stebekit savo organizma, nes man sustojus po keliu menesiu buvo pastebetas vezys. Tad nenuokit ranka i bet koki ciklo sutrikima, kraujavima ir panasiai.Sekmes.

as lygiai ta pati nusprendziau pries gerus pusantru metu.. ir nesigailiu, spejau pagyvent tralivali iki pastodama - dabar sestam menesy ne tame esme, net jei ir nebebuciau pastojus, bent jau nugyvenciau gyvenima gyvendama

velnyte,2014 05 18, 11:30]
. Todel ir nepraleidziu progos cia pasirodyti ir merginoms nusviesti ir kitokias tiesas apie vaisingumo gydyma LT. Nes tai ne gydymas...O pasekmes baisios... As surizikavau ir pralosiau...ziauriai...Kiek kartu norejau sustoti, o mane spaude nesustoti ir maitinu viltimi. Tikrai norisi duoti i teisma, bet kiek suprantu korteles tai sutvarkytos arba jau dingusios...be to tai ziaurus verslas...Vaisngumo specialistai nusiplauna rankas ir jokios atsakomybes nenesa.
[/quote]

velnyte, tikrai labai gaila, kas atsitiko ir as verkiancia sirdim uzjauciu Bet. Tiek Lietuvos, tiek ne Lietuvos specialistai padejo begalei zmoniu susilaukti vaiku. Siulo nesustoti ne tik Lietuvoje, uzsienyje, kai yra apmokami keli IVF visi ''varo'' juos 5-7 is eiles non stop

As pati viena tu, susilaukusiu vaiko po IVF ir jei kas man dabar pasakytu, kad nuo to as susirgsiu veziu po puses metu, as nieko nekeisciau. Nieko!
Sekmes visoms, tiesiog norejau pasakyti, kad yra dvi medalio puses, kalbant apie nevaisingumo gydyma.

O zinot merginos - as jus visas myliu... nepazistu ne vienos, tik patyliukais skaitau...bet jausmai ir isgyvenimai - viskas taip pazistama. Tai va, myliu uz tai, kad esat, kad parasot ir kad bent kazkiek galima pasijausti ne vienai su savo prombemomis.


Stiprybes visoms ir sekmes siame nelengvame ieskojimo kelyje

Kokia tai sentimentali pasijauciau

sutinku, labai labai gaila dėl tokių atvejų kaip Velnytės, labai užjaučiu, bet visgi tie atvejai tikrai reti.. aš per 8 metus gal tik pirmą tokį sužinojau, gal ir daugiau buvo, žinoma, gal man "nepakliuvo". Bet... Užtenka paskaityti mamyčių arba "Įveikiau nevaisingumą" temas, kad būtų aišku, jog yra labai labai daug laimingų atvejų, kai šiuo būdu pavyko išpildyti svajones, aš irgi džiaugiuosi, kad ėjau šiuo keliu