Nevaisingumas ir psichologinės problemos

Sekesi taip, kad apsiverkiau gydytojos kabinete, nes ejau su viltim, kad dar naturaliai galesiu pastoti, bet grieztai pasake, kad man yra vienintelis kelias susilaukti vaiku - IVF... Aisku, jei buciau ejusi be isankstinio nusiteikimo, tai nebuciau taip sureagavus, kaip sureagavau Gera zinia ta, kad UK sita procedura finansuoja ir mums duos du bandymus Dabar stovim eilej ir laukiam kito vizito

Sveikos mergaites,
Jau senokai sioje temoje tyku ramu...
Perskaiciau sia tema viska nuo pat pradziu. Viskas atrodo taip pazystama, kai kuriu pasisakymai, vidines busenos tokios pazystamos, atrodo lyg kazkas uzrase mano isgyvenimus...Skaitineju sia tema ne is nuobodulio, o del bendru problemu...Mes bandom susilaukti leliuko jau kiek daugiau nei 4m. Po metu bandymu lyg ir buvo uzkibes zirniukas, bet pabego kai buvo 6sav. Sakau "lyg ir" del to, kad nespejau net pas daktare nueiti...tik pradejau kraujuoti ir visi pozymiai isnyko...Sirdyje zinojau, kad buvo uzkibes, bet...verkiau kelias savaites, ir dabar vis pagalvoju, paskaiciuoju kiek butu tam leliukui jei D butu leides jam gimti...koks jis butu...
Pazystama ir tai, kad visur aplinkuj daug besilaukianciu...vien darbe pastoviai kasdien matau 2-3 nestukes ir taip keli metai is eiles...vienos isidarbina, uznesteja, iseina i dekretines, vietoj ju kitos - ir taip vis ratas sukasi...o man belieka tik stebet augancius pilvukus...seimoj taip pat - broliai vaikiuku turi, vyro brolio zmona, nors dar jaunute 22m, jau tuoj antra gimdys...Myliu visus siuos vaikiukus, dziaugiuosi uz visus artimuosius, bet sirdis kraujuoja, kad mes vis bandom bet neisiena...
Tiesa sakant kaltinu save, giliai sirdyje kaltinu ir savo MB...Finansine padetis neleidzia kreiptis i specialistus pagalbos, gyvenam nuo algos iki algos, nuomuojamame bute...Tikrai noriu issitirti, bent pirminius tyrimus pasidaryti. Sausio menesi jau buvau uzsiregistravusi Vilniuje vienoje klinikoje tyrimams, bet artejant tyrimu datai mano MB pareiske kad jis niekus nevaziuos, kad visa tai beviltiska, kad jokiu tyrimu nenori...pinigu svaistymas, kuriu ir taip nera...teko atsaukti konsultacija, nes uzsispyre ir viskas...Po to tapo dar sunkiau, nes uzsiregistravus viduje dziaugiausi, kad atlikus tyrimus bent kazkas paaisketu, o paskui ta mano svajone tiesiog sudraske jo uzsispyrimas... MB vis kartoja, kad viskas bus gerai, ateis ir musu laikas tik reikia islaukti. Nors sutariam tikrai gerai, bet giliai sirdyje pykstu del to, jog atsisake ideti nors kiek pastangu bendro tikslo link ir viska paliko D valiai...
Beje, visi tie klausinejimai "KO MIEGAT?", "JAU LAIKAS IR JUMS PIRKT LELIU" ir t.t. varo is proto...taip ir norisi viduri miesto pastatyti stenda su uzrasu "NIEKADA NEKLAUSINEKIT PORU, DEL KO JOS DAR NETURI VAIKU! NIEKADA!" nes tai skaudina...tai kaip badymas peiliu tiesiai i sirdi...

Beje, dekoju miss_candy uz pozityvias mintis - daznai perskaicius pasidarydavo lengviau...bent trumpam... Taip pat tokia profesija - dekoju uz patarimus, issakytas mintis...Nors tai nebuvo skirta man, daugumia cia pasisako del panasiu likimu...

Zandryte
parasei beveik mano istorija,tik pas mane su laiminga pabaiga ,tuoj tuoj supuosiu DVI dukrytes
mano mb kaip tavo,tik jis nusileido man,bet burbejo,pyko,netikejo sitom visom nesamonem,sake vezi tik bobom pinigus ir nieko nedaro jos,mums uzteko 3 bandymu,viskas uztruko metus,nes irgi su pinigais ne kas,tai darem pertrauka puse metu,as net skolinausi pinigus paskutiniam bandymui,kuriuos tik va nesenai atidaviau gavusi dekreta viskam mums reikejo apie 6tukst.as vietoj taves po truputuka pasidaryciau tyrimus,nebutina gi visko is karto,o taviskis gal gedijasi eiti pas daktarus?pasakyk,kad jam nereiks eiti,aisku jei sperma nebus prasta,tada gal gydimo reikia,maniskio nebuvo gera,bet gydimo nereikejo,tai viska dariau viena.tikrai patarciau po truputi pasidaryti tyrimus,o gal truksta labai nedaug?
labai linkiu ir tau tokios pabaigos kaip mano as dar vis negaliu patiketi pilvuzas didelis,spardosi jos,daikteliai supirkti,bet kazkaip man nesitiki,kad tuoj jas laikysiu rankose vis dar negaliu patiketi,kad busiu mama dvieju leliuku iskarto

Bryana,
Dekoju uz palaikyma ir didziausi sveikinimai del dvigubo dziaugsmo tikrai nuosirdziai dziaugiuosi, kad jums pavyko
Jei gyvenciau didesniam mieste ir pas mus butu vaisingumo klinika, tikrai eiciau ir bent pati issitirciau, bet deja iki Vilniaus toloka ir daznai neprivazineciau...
Jei atvirai, manau kad problema gali buti ir pas mano vyra, nes jis turi nemaza antsvori, ir niekaip nesuranda valios numesti siek tiek svorio...Zinoma neatmetu galimybes, kad ir as turiu problemu, bet mano ciklas reguliarus kaip laikrodukas, ovuliacijas jauciu ir be testu...
Birzelio menesi buvau pas gine del gimdos kakalelio vezio tepinelio paemimo, man 27m ir jau privalomas tyrimas buvo. Gine uzklause ar neplanuojam leliuko, trumpai papasakojau jai savo istorija kad jau ilgokai bandom, ir ji man dar taip sako " zinai, manau jau menesiniu birzelio 22d nesulauksi, duodu 90% kad jus jau laukiates". Bijojau dziaugtis, bet jau skrajojau, svajojau ir (ne)laukau artejant mm dienos ir...sulaukiau...jau geriau butu nieko nesakius jinai...buvo dar sunkiau, nes vistik isgirst tai is gines buvo svarbu ir atrode patikima, bet...teko labai skaudziai nusivilt.
Vistik dar vilties neprarandu. Giliai sirdyje viltis rusena, kad galbut kazkada...
Ir labai nuosirdziai dziaugiuosi uz tas, kuriu istorijos baigesi laimingai

man irgi iki vln toli vaziuoti,tai vezdavo visa laika mb.na labai daznai nereikia,nebepamenu bet ar tris kartus kai jau darai ta inseminacija,o pradziai galima tik stimuliacija jums pabandyti.o istikruju dar ir gal pasiseks paciai pastoti,dar nedaug jums metu,man 30m o mb 35m tai jau nebejaunuoliai

Labas, o gal dar ne viskas prarasta ir pinigu stygis kaip tik nera blogybe. Aisku neistyrus vyro turto nera reikalo daug investuoti i save. Subres ir jis. Jei nera tau 40 tai dar nera kur skubet. Viskas savaime isispres, tik pati maziau apie tai galvok ir atsipalaiduok. Ir tavo istorija baigsis daug geriau nei manoji. Manoji tokia: daug metu bandem be rezultatu. Atsiradus pinigams pradejom lankytis klinikoje, sukisom daug pinigu i klinikos kasa bei visokiu hormonu i mane - rezultatas visiskai jokiu galimybiu susilaukti...jokios vilties ...sudie vaikeli...labas vezeli...Laimei issisukau be cheminio ir radiologinio gydymo. Buna ir taip.
Pritariu, kad toks stendas miestuose ar keliuose , ar tv ekrane tikrai galetu rodytis, nes kiekvienam aiskintis be galo sunku ir nera prasmes. Tai labai intymu ir skaudu. Ar blogai jei zmones ir samoningai nelauktu vaikelio? Juk tai kiekvieno pasirinkimas. Kartais man atrodo visuomene labai ziauri zmonems , kurie yra kitokie. Ir jei elgiesi ar gyveni kitaip tave smerkia, terorizuoja, spaudzia, erzina ir t.t.
As labai jauciu toki tylu spaudima del vaikelio neturejimo. Aisku , kas jau zino mano diagnoze jie nurime, nes ne visi zino pilna tiesa. Juk labai sunku pripazinti, kad tu esi beviltiska. Zvilgsniai moteru, ne kvietimas prie arbatos...O dalyvaujant seimyniniuose susiburimuose kalbos apie pirmo kakucio spalva, dantuku augima ar dejones del to kaip tas vaikas baigia issunkti ...niekas nesibaigia... Ir tas , kad tu esi niekas visur tau akis bado: greitos kasos tik su vaikais ar besilaukianciom, masinu stovejimo aiksteles seimoms, mokesciu atskaitymas vaiku turintiems ir ne turintiems, papildomas laisvadienis kiekviena menesi, turint du nepilnamecius vaikus...Visa tai varo i nevilti...Juk negali statyti automobilio i seimos vieta bevaikiai, nes kaip kolege sake seima kai yra vaikai...Dideliu pastangu reikia kartais iseit i gatve. Aisku protas suvokia kad tos primones skatinimas gimstamui, bet tas kolegu ar draugu didziavimasis vaikais - papildomas dirgiklis.

Atleiskit issipleciau. Matyt apniukes dangus savo daro itaka ir nuotaikai. Vis negaliu dar susitaikyt su mintim, kad jokios vilties. Pagaunu save net meldziantis, kad kas atnestu ir padovanotu...o kas belieka kai pati negali pastoti...
Gerai viskas einu , nes dar jausmai liejasi ir ....velniop...
Geros dienos ir dar karta atsiprasau, jei ka izeidziau...

nenoriu aisku sunervint, bet zinok pas mane buvo visiskai tas pats - ciklas kuo reguliariausias, ovuliacija aiskiai jauciama... o nuosprendis - PKS, nevyksta jokia ovuliacija aisku, maniskio ir sperma buvo prasta, bet galiausiai kai mudu issiskyrem (jis nebenorejo nieko daryt), tai po jo dar tris partnerius pakeiciau, kol ta TIKRAJI radau, ir su visais bandem, niekad taip ir nepastojau iki siol, kol matyt spontaniska netyciuke ovuliacija neivyko
ka norejau pasakyt, kaip bebutu, visada turi issitirti ABU, nes net istyrus vyra ir nustacius, kad jis turi problemu, ner garantiju, kad pas tave viskas tvarkoje juolab, jei jis spyriojasi, tu palengva galetumei bent savo puse issitirt, gal tikrai reikia visai nedaug - juk ir paprasciausius hormonu tyrimus gali atlikti savo mieste

Net jei ta ovuliacija ir vyksta..juk tiek tų problemų gali būti, kurios su ovuliacija nesusijusios, ir kiaušintakiai, ir endo (kuri gali ir nesijausti), ir hormonų sutrikimai (nesvarbu, kad ciklas reguliarus), ir gimdos, ir gimdos gleivinės patologijos, ir skydliaukės problemos, nuo-iki...

kitty atsargiai, ba uzmatys laina ka mes cia prirasem, tai negatyviom isvadins

zodziu, cia neturejo but pesimistiski pasisakymai, tiesiog pries imantis brangiu ir kankinanciu proceduru, geriau issitirti

Oi, nu tikrai čia neturėjo skambėt gąsdinančiai juk visada, man rodos, racionaliau yra veikti, tirtis, atmesti galimas grėsmes ir jeigu jų nėra- na tai šaunu, tada galima imtis veiksmų. Tačiau kiek šiame forume buvo atvejų,kai buvo daromos brangios procedūros, o paskui paaiškėdqvo, kad jos ir negalėjo pavykti (ne vienas atvejis buvo,kai po gydymo padarius pagaliau LP paaiškėdavo,kad yra gimdos patologija ir be operacijos nėštumas neįmanomas). Kam veltui kankintis, gadinti sveikatą, leisti pinigus, gadintis nervus...

Tikrai nesunervinai... as buvau pas viena gine, ji dare ta vaginaline echoskopija ir uzsimine ,jog tik vienoj pusej lyg ir kazkas panasaus i PKS, kitoj pusej viskas tvarkoj. Bet teisybe ir tai, jog milijonas gali buti ir kitu priezasciu...

Kai nera kam issipasakot, tiesiog norejosi issiliet ir bent cia pasisakyti... kitaip sugrausiu save is vidaus...
Taip kad taupysiu pinigelius bent pradiniams tyrimams...
Papildyta:


Labas, Velnyte,
Na ne, man dar ne 40, bet vistiek jauciuosi nevisaverte...ir aplink nei vienos panasaus likimo merginos/moters nera... visos labai sekmingai pastoja, gimdo... Nera pas mane to juodo pavydo, dziaugiuosi uz visas, bet suzinojus jog dar viena drauge laukiasi, gryzus namo asaru jau nebesustabdau...o tas visuomenes spaudimas isvis varo i nevilti...
Ir nereikia atsiprasineti...mes cia visos tuo tikslu ir atejom, kad bent kazkiek galetumem issilieti...

Labas, Zandryte,
na ir šaunu, kad atėjot išsipasakoti. Pasistengsim pagelbėt, išsklaidyt niūrią nuotaiką

Dėl vyro. Jei žmogus vengia, vadinasi bijo. Jei spausime, raginsime, jis ginsis. Kuo labiau bijo, tuo stipriau išsisukinės. Nors galbūt ir religiniai, moraliniai įsitikinimai neleidžia vyrui elgtis kitaip. Reikėtų labai subtiliai apeiti situaciją. Taip subtiliai, kaip tik išmintingos ir mylinčios moterys geba
Pasistenkite ne kaltinti, bet pateikti argumentus ir parodyti, kad jį suprantate. Pirmiausia reikia nueiti pirmai konsultacijai. Niekas iškart nepuola daryti sudėtingų tyrimų ar procedūrų. Be to, bet kuriame etape galima pasitraukti, Jūs renkatės, ką daryti, o ko ne.
Susitarkite dėl laiko. Kiek dar bandysite natūraliai, ir kada jau kreipsitės į gydytojus. Tegu laiką pasako vyras - 3, 6 mėnesiai ar dar kažkiek. Jei Jums laikas pasirodys per ilgas, derėkitės. Pasiskyrus laiką, ateis aiškumas. Vyras nebeturės kur trauktis, o ir Jūs nurimsite. Bet jau turite būti kantri ir kol nesibaigs vyro nustatytas laikas, jo nespausti.

Žinoma, yra ir keletas negarbingų žaidimų... Verkti, verkti, verkti, kol vyras Jūsų pasigailės ir iš meilės, dėl Jūsų nueis pas tą pypt gydytoją.
Galima gąsdinti - kol tu nenueisi su manim pas gydytoją, negausi to ar ano. Arba, jei tu neisi, tai aš nedarysiu to ar ano.
Šie paskutiniai žaidimai, nors ir labai dažnai taikomi, ne visai garbingi ir laikui bėgant gali atsiliepti santykiuose, tad nuoširdžiai rekomenduočiau spręsti problemas brandesniais būdais.

Taip, viršsvoris dažnai būna susijęs su nevaisingumu.
Didelis svoris pats savaime vargu ar gali būti nevaisingumo priežastimi. Manau kita priežastis, ko gero hormonų disbalansas, gali įtakoti ir viršsvorį, ir spermos kokybę.

O šiaip, metų atsargoje tikrai dar turite, nespauskite savęs labai dėl amžiaus...
Kita vertus, ketveri metai bandymų pastoti jau yra šis tas, tad būtų protinga pamažu kaupti pinigėlius ir pasirodyti gydytojams. Ir suprantu, kokia vieniša jaučiatės, jei vyras šį procesą kolkas stabdo... Gal tiesiog žmogui reikia dar truputį laiko.