Nevaisingumas ir psichologinės problemos

Aciu Gal vis tik kartais reikia klausyt mamos Taip nesinori man to, bet pabandysiu uzvalgyti kartkartemis mesos, o gal suveiks
as visada sakiau, kad zmogaus organizmas individualus, kas tinka vienam nebutinai gerai kitam. As su mesa visa gyvenima nedraugavau. Nesu as jokia gyvuneliu gelbetoja ar pan. Tiesiog nenoriu jos, nepatinka nei skonis nei kvapas... Labai retais atvejais koki parukyto palindrico gabaliuka galedavau paragaut. Bet jau nuo studiju laiku as labai naturaliai isbraukiau ja is savo valgiarascio. Bet butent del to as ir prisiruosiau pries nestuma darytis tyrimus, ir gydytojai sakiau, kad mesos nevalgau, man dare kraujo tyrimus, sake viskas normoj O jei tik cia beda... tai as galiu pavalgyt jos...

Sveikos,
pasisakysiu ir as. Esame praeje ir mes ta pragara, kai atrodo nors kauk is skausmo, bek laukais, kai nesigauna....
Musu pirmi bandymai pastoti truko 4m, galiausiai po antro IUI pastojau, tada seke dar du IUI, deja...tada atrodo ivyko stebuklas ir pastojau naturaliai, bet vaikelis nustojo vystytis, tada po metu vel naturaliai, vel tas pats... dar po metu pastojau naturaliai ir pagimdziau.
Bet ka norejau pasakyti visa ta nepastojimo laika as galvojau apie pastojima, atrodo vaisingu dienu skaiciavimas ir mmm laukimas buvo uzvaldes mane, o kur skausmas kai ju sulauki...bet mano atveju abu maziai gime, kai as jau buvau praradusi vilti... manau tas minciu nukreipimas kitur ir atsipalaidavimas tikrai daro itaka. Linkiu jums stebuklo

ir sutinku, ir ne. Manau, tas neužsiciklinimas yra veiksmingas toms poroms, kurios neturi realių pastojimo bėdų. Kitaip tariant - neaiškios kilmės nevaisingumas.
Kitu atveju - negali sėdėti rankas sudėjus, reikia tirtis, gydytis, kad verdikto atveju bent jau žinotum, kad iš savo pusės padarėt viską, kas buvo įmanoma.

Mes irgi pirmus mėnesius nepavykus pastoti tyrimės - problemėlių yra ir pas mane, ir pas vyrą - vaistai, procedūros, jokio alkoholio, sveika mityba ir... sunki galva nuo visko. Gydytojai pasiūlius IUI - atsisakėm ir nusprendėm viską palikti tekėti sava vaga. Pradėjom vėl atsipalaiduoti, švęsti šventes, skanauti uždrausto maisto. Taip gyvenom 3 mėnesius, stebuklas mūsų neaplankė. Tad suvokėm, kad visgi reikia toliau tirtis, gydytis, kad atsipalaiduoti negalima, o ir neišeina, kad ir kaip bandytum.

taip, tas atsipalaidavimas, minciu nukreipimas veikia kai nera rimtu problemu...
svarbiausia neprarasti tikejimo, as visuomet tikejau, kad turesiu viena vaika, D nepagailejo dave du
pries pastojant su antru IUI, kai suzinojau vyro grikiu rezultatus is karto vyrui pasakiau ''be sansu si karta vel'', bet ivyko stebuklas...ir po nesivystanciu galvojau, kad likimas tiesiog priesinasi mums, kad nelemta mums tureti antra, bet vel stebuklas...
As jums visoms nuosirdziai linkiu stebuklu! Kai prisimenu tuos folikulu augimo stebejimus, visus vizitus, itampa, vilti ziurint i daroma echo ekrane, vaistu leidimasi ir mylejimasi ''pagal grafika''...nelinkeciau baisiausiam priesui to, bet...kas musu nenuzudo, tas mus sustiprina, as jauciuosi daug stipresne siam gyvenime ir kovoju uz save ir savo seima, tai mane uzgrudino ir dar kaip...

Bus25, As buvau vegetare 3 metus Irgi mesos nemegeja esu. Kai pradejom aiskintis del nevasingumo, tai pirmiausia paklausiau del kraujo tyrimu, tai gydytoja sake, kad rezultatai geri, t.y. normos ribose, bet i ta mazaja puse. Tai pradejau valgyti mesa, bet nedaug - kokius 3 kotletukus suvalgau per savaite. Dabar kraujo tyrimai idealus na bet pastoti tas nepadejo, nes beda ne kraujyje, o kiausintakiuose

Mano tyrimai, buvo geri, bet dabar nzn Gerai, kai jau zinai priezasti, zinai ka daryt. Na o man iki tyrimu geri 2 men. Tai pradziai pauzkandziausiu mesyte
Beja, o tavo atveju kokios rekomendacijos? Ka reikia daryti? Ir kokios galimybes? Nepyk, kad as taip klausiu, bet as tik pradedu rinkti informacija ir kol kas, kol as isvykus SM esat mano patikimiausios informatores

Laparoskopijos metu paziures kas ir kaip ten, tai tada ir bus rekomendacijos Jei abu kiausintakiai pasirodys uzsikimse ir juos atkims kazkiek chirurginiu budu, tada kiek zinau, duoda 6 men pabandyt pastoti naturaliai, o po to is karto IVF

Skamba nelabai romantiskai Bet situacija supratau.
Beja, man veluoja... Tai jau bijau prisikabet ir prisisvajot, bet atsargiai dziaugiuosi Gal viskas netiketai ir stebuklingai.... Zodziu, lengvai svaigstu

Atsinešu medžiagos paskaitymui.

Gydyti nevaisingumą, ar luktelėti?

Turbūt ne viena savęs klausiate, imtis gydymo, ar dar ne? Galbūt šio tyrimo duomenys padės Jums apsispręsti.

Yra porų, susiduriančių su nevaisingumu, kurioms gydytojai drąsiai skiria pirminį nevaisingumo gydymą, t.y. IUI. Taip pat yra porų, kurioms gydytojai nerekomenduoja IUI (vieniems siūlo iškart IVF, kitiems rekomenduoja bandyti natūraliai).

Bet yra ir tos „per vidurį“ šeimos, kada gydytojai skiria IUI abejodami, nebūdami tikri, ar reikia. Kadangi ši procedūra kainuoja ir padidina daugiavaisio nėštumo tikimybę, Nyderlandų medikai nusprendė atlikti tyrimą.

Jie sugalvojo kriterijus, pagal kuriuos atrinko poras, esančias „per vidurį“- t.y., gydymo lyg ir reikėtų, nes pora kreipėsi, negali pastoti, bet kartu rimto pagrindo nerimauti, rimtų medicininių nevaisingumo priežasčių nėra.

Iš 3221 porų, kurios kreipėsi dėl gydymo, atrinko 509, kurios turi 30-40proc. tikimybę spontaniškai pastoti ateinančių metų bėgyje.
ATKREIPKITE DĖMESĮ, beveik šeštadalis porų, kurios kreipiasi dėl gydymo, jei neskubėtų, turi realią tikimybę pastoti natūraliai metų bėgyje.
Iš šių 509 atrinko tas, kurioms buvo skirtas IUI, o kitoms ne. REZULTATAI: per 6 mėnesius pastojo 23 proc. IUI porų ir 27 proc. porų, negavusių gydymo!

Nenustebkite, kad pastojimo procentas palyginus mažas, nes kaip rašiau, jau iš anksto buvo atrinktos poros turinčios kažkokių kliuvinių.

Taigi, su poromis, kurioms IUI gydymas reikalingas, viskas aišku. Taip pat aišku su poromis, kurioms šis gydymas netinka. Bet kalbant apie poras „per vidurį“, yra prasmė dar luktelėti 6 mėnesius.

Steven J.Ory, Amerikos Reprodukcinės Medicinos Asociacijos vadovas sako, kad šiame tyrime, lyginant su amerikietėmis, moterys labai jaunos, jų amžiaus vidurkis tik 33 metai. Todėl tokie geri spontaninio pastojimo rezultatai. Amerikoje dėl gydymo kreipiasi daug vyresnės poros. Jo teigimu, moterims iki 35 metų visai prasminga atidėti gydymą pusei metų, bet dauguma vyresnio amžiaus tiek laukti jau nenori.

Ir jokių būdu negalima atidėlioti gydymo poroms, kurioms tai būtina.

Šaltinis
Infertility Treatment: OK to Delay?
By Salynn Boyles

Labai patiko sita vieta "moterys labai jaunos, jų amžiaus vidurkis tik 33 metai" UK man ta pati daktarai sako, bet LT standartais, as jau prie tu vyresniu (man 32 m.). Tiesa, man padare LP, tai kairej kiausidej cista rado ir pasalino, kairysis kiausintakis uzsikimses ir gimdos apacioj nedidelis endometriozes zidinukas. Bet uz tai visa desine puse sveika, tad man iskyla klausimas, kodel oer du metus taip ir nepavyko pastoti? Tikriausiai desine kiauside nefunkcionuoja taip, kaip turetu na bet jau si ketvirtadieni jau turetume suzinoti, koks tolesnis veiksmu planas, nes vel susitinkam su gydytoja

o pagal koki kriteriju buvo paskirtas IUI kai kurioms taip, kai kurioms ne? turbut tos, kurioms paskyre, visgi turejo kazkokiu indikaciju, del to ju ir pastojimo procentas mazesnis neitikina manes tokie tyrimai, nebent tas IUI buvo skiriamas burtu budu

Ir kaip sekėsi? Kokie tolimesni gydymo planai?


Kriterijus norėčiau žinoti ir aš - palengvintų apsisprendimą pacientams ir darbą gydytojams. Deja, jie neskelbiami.