Nevaisingumas ir psichologinės problemos

#25
QUOTE(T.P.Keberiokst @ 2013 03 15, 10:21)
Na taip,kartais kai kurie dalykai i paprastute logika nesusiveda...

Nors kalbant apie pojucius...Ta sekmingaji cikla,vazinedama i Latvija autobusu turedavau daug grazaus laiko pagalvoti ir pasvajoti.Nemoku apibudint to jausmo,bet atrode tiesiog viskuom jauciu man ant keliu sedinti sviesiaplauki melynaki berniuka,stipriai rankutem man kakla apsikabinusi.Ir taip ne karta ne du as ji visai salia cia pat jauciau,matyt gal tikrai ateina kazkas anskciau? g.gif Sakiau is dideles vilties,bet tu nestumu pas mane buta nemazai ir visais visais tiketa,vis del to to jausmo nebudavo.Kazkada net apsiverkiau smarkiai,kai vienas is nestumu atrode tada dar sekmingai vykstantis,bet as kazkur giliai zinojau,kad deja nelemta...nors toliau bandziau tiketi ir viltis,po dvieju savaiciu iseme negimdini.
Taigi sekmingaji nestuma jau pastojus sakiau,kad turesim berniuka.Va toki sviesiaplauki melynaki ir turim  wub.gif

Gera skaityti laimingas istorijas wub.gif
Atsakyti
#26
QUOTE(KittyKitty @ 2013 03 15, 12:05)
/../Vakar vakare žiūriu eilines žinias per TV. Moteris du vaikus marino badu, apleido utėlėmis, iš viso turi 8. Teisme sėdi, vaiposi - nenuteisė /../

Mačiau ir aš šį reportažą. Labiausiai įstrigo motinos elgesys, jos ironija, panieka, piktdžiuga veide. Įdomu būtų išgirsti, kaip knygos autorius pakomentuotų šių moterų pastojimą...

Tenka susidurti su įvairiais atvejais. Tikrai yra moterų/šeimų, kurios praeityje pridarė "kvailysčių", dėl kurių dabar gailisi. Dirbame su tuo. Bet yra ir tokių, kurios kaip Jūs sakote, ypatingos, švelnios, moteriškos, tiesiog sutvertos motinystei. Kodėl tada nepavyksta? Belieka kaltė už tėvų ar protėvių "nuodėmes"? Tikiuosi autorius iki knygos pabaigos paaiškins, kaip išspręsti tokias situacijas...
Atsakyti
#27
Įdomu, kaip Žarckus pakomentuotų: kas ko laukė ir kur tuos 5 metus prieš ateinant žemiškų problemų spręsti smile.gif ?
Dar prieš darugystę su būsimuoju sapnuoju: einu savo vaikystės kiemo grindiniu, jaučiu, kaip šalia manęs eina mano vyras (nemačiau, nesužinojau tada kais toks smile.gif ), bet gerai mačiau priešais besiridenančius du berniukus smile.gif. Neužmiršau to sapno. Pradėjus rimtai draugauti papasakojau savo žmogui. Savų nesulaukėm (praėjom visą galimybių studiją ir investavom pusę savo gyvenimo kapitalo), bet turim du įvaikintus berniukus. Nesirinkom, nesistengėm, tiesiog likimas ar dar kas nors (nesu nei fatalistė, neui tikinti) - gal jo didenybė atsitiktinumas tai išpildė visiškai tiksliai smile.gif.

Nesijaučiu nei blogesnė, nei geresnė už kitas mamas. Dažnai svarstau, ar "savo vaiko realizuotas instinktas" - vaikai būtų mano bio - kaip nors keistų mano santykį su vaikais. Nežinau, negaliu palyginti, bet kiek sugebu išjausti, manau, kad ne...
B. Helingeris į savo teoriją jau berods įjungė ir įvaikinimą, kaip neišvengiamą išsipildymą, jei priklauso...įdomu, kaip Žarckus...(įdomu palyginti ezoteropsichologą ir etnopsichofilosofą smile.gif ). Laukiu tokios profesijos komentarų smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 15 kovo 2013 - 11:56
#28
QUOTE(amir @ 2013 03 15, 11:26)
O kur siame procese vyru vaidmuo? Jei vyro prasta sperma kalta taip pat moteris? g.gif

Ne ne, ne moters kaltė. Jis kaip tik rašo, kad vyrai taip pat yra atsakingi už pastojimą, jie taip pat turi norėti, laukti, būti pasiruošę visa savo esybe ir pan. Vien gerų moters ketinimų neužtenka.

QUOTE(T.P.Keberiokst @ 2013 03 15, 12:21)
/../Taigi sekmingaji nestuma jau pastojus sakiau,kad turesim berniuka.Va toki sviesiaplauki melynaki ir turim  wub.gif

Aš labai džiaugiuosi, kad Jums pasisekė smile.gif Puikiai prisimenu Jūsų nueitą kelią, Jūsų skausmą, ašaras, kančią... Smagu, kad pagaliau esate laiminga smile.gif
Atsakyti
#29
QUOTE(Sunute @ 2013 03 15, 10:42)
Dar prieš darugystę su būsimuoju sapnuoju: einu savo vaikystės kiemo grindiniu, jaučiu, kaip šalia manęs eina mano vyras (nemačiau, nesužinojau tada kais toks smile.gif ), bet gerai mačiau priešais besiridenančius du berniukus smile.gif. Neužmiršau to sapno. Pradėjus rimtai draugauti papasakojau savo žmogui. Savų nesulaukėm (praėjom visą galimybių studiją ir investavom pusę savo gyvenimo kapitalo), bet turim du įvaikintus berniukus. Nesirinkom, nesistengėm, tiesiog likimas ar dar kas nors (nesu nei fatalistė, neui tikinti) - gal jo didenybė atsitiktinumas tai išpildė visiškai tiksliai smile.gif.

Žemai lenkiu galva prieš tave ir tavo žmogų wub.gif
Atsakyti
#30
QUOTE(Comma @ 2013 03 15, 11:51)
Žemai lenkiu galva prieš tave ir tavo žmogų  wub.gif

lenkiu galvas prieš visus pasiryžusius vaikais nušviesti pasaulį wub.gif
Rašau čia toms, kurioms sunku susitaikyti su praktiškai beviltiška situacija. Primenu (tikrai neperšu) vieną iš sprendimo galimybių smile.gif.
Atsakyti
#31
Sunute, jei sutiktumėt būti pakalbinta, norėčiau Jūsų paklaust keletą klausimų.
Įvaikinimas tikrai yra viena iš nuostabių galimybių tapti tėvais. Bet moterys/šeimos turi tam tikrų nuostatų, baimių, kurios jiems trukdo žengti šį žingsnį. Būtų labai įdomu sužinoti, ar Jūs susidūrėte su panašiais rūpesčiais ir kaip juos išsprendėte. Galbūt Jūsų atsakymai iš pirmų lūpų išsklaidys kažkieno abejones ir padės apsispręsti.

Viena dažniausiai pasitaikančių baimių, kad vaikai iš vaikų namų gali turėti sveikatos problemų, kurios galbūt pasirodys po tam tikro laiko. Taip pat baiminamasi, kad pasirodys kokios tai ydingo charakterio, asocialaus elgesio apraiškos, pvz polinkis į alkoholį, asocialų elgesį ir pan.

Kita baimė, ar pavyks vaiką mylėti besąlygiškai ir priimti jį kaip savą. Ar neteks gailėtis, jei vaiko charakteris, jo bruožai, nebus tokie, kokių tikėjomės.

Kaip vaikus priims šeimos nariai, kiek ir ką papasakoti aplinkiniams, patiems vaikams? Ar jų aplinkiniai neskaudins, ar nesišaipys?

Kaip aplamai atėjo šis sprendimas? Kaip nuspręsti, kad jau gana gydytis, padėtis beviltiška, reikia ieškoti kitų kelių? O gal dar pamėginti? O gal jau metas sustoti?

Šie ir panašūs klausimai kankina ne vieną moterį. Būsime dėkingos, jei pasidalinsite savo patirtimi.
Atsakyti
#32
Man irgi aktualūs klausimai dėl įvaikinimo drinks_cheers.gif

QUOTE(T.P.Keberiokst @ 2013 03 15, 12:21)
Na taip,kartais kai kurie dalykai i paprastute logika nesusiveda...

Nors kalbant apie pojucius...Ta sekmingaji cikla,vazinedama i Latvija autobusu turedavau daug grazaus laiko pagalvoti ir pasvajoti.Nemoku apibudint to jausmo,bet atrode tiesiog viskuom jauciu man ant keliu sedinti sviesiaplauki melynaki berniuka,stipriai rankutem man kakla apsikabinusi.Ir taip ne karta ne du as ji visai salia cia pat jauciau,matyt gal tikrai ateina kazkas anskciau? g.gif Sakiau is dideles vilties,bet tu nestumu pas mane buta nemazai ir visais visais tiketa,vis del to to jausmo nebudavo.Kazkada net apsiverkiau smarkiai,kai vienas is nestumu atrode tada dar sekmingai vykstantis,bet as kazkur giliai zinojau,kad deja nelemta...nors toliau bandziau tiketi ir viltis,po dvieju savaiciu iseme negimdini.
Taigi sekmingaji nestuma jau pastojus sakiau,kad turesim berniuka.Va toki sviesiaplauki melynaki ir turim  wub.gif



Miela, taip smagu, kad tau pavyko.. wub.gif bet dėl tų pojūčių... Aš jau ne vienerius metus jaučiu mergytę. Visur. Man kartais atrodo,kad aš ją auginu, atrodo, dar kiek, ir pradėsiu pasakoti žmonėms apie dvi mūsų auginamas mergytes doh.gif Įsivaizduoju jas kartu, jau vyrui ne kartą sakiau, kad jaučiu ją kažkur netoli, žinau, tai kvaila, neracionalu, bet atrodė, jaučiau ją prieš pirmąjį IVF..ir prieš kitus.. Ir ką..nieko.. Per akupunktūros seansą pilve pradėjau jausti tokią šilumą, ir pradėjau ..na, nevadinsiu to vizija, gal įsivaizdavimu, bet atrodė, matau ten mergytę šviesiais garbanotais plaukučiais, mano pilvelis jai lyg mergaitiškas kambarys, kuriame ji žaidžia..
Daug visokių dalykų būna..Deja, nei I, nei II, nei III IVF, nei 5 laukimo metai nieko daugiau neatneša, todėl visgi aš linkusi visai tai "nurašyti" tiesiog svajonėms...
Atsakyti
#33
QUOTE(Sunute @ 2013 03 15, 12:42)
B. Helingeris į savo teoriją jau berods įjungė ir įvaikinimą, kaip neišvengiamą išsipildymą, jei priklauso...įdomu, kaip Žarckus...(įdomu palyginti ezoteropsichologą ir etnopsichofilosofą smile.gif ). Laukiu tokios profesijos komentarų smile.gif

Deja nesu kompetetinga plačiau pakomentuoti B.Helingerio teoriją. Žinau jo Šeimos Konsteliacijų techniką. Ši technika puiki, efektyvi, teko dalyvauti seminare, kuriame mačiau kaip ši technika veikia. Bet nesu įsigilinusi į šį autorių tiek, kad galėčiau palyginti jį su Žarskumi ar pakomentuoti jo požiūrį į nevaisingumą, įvaikinimą ir aplamai tėvystę.
Bet sužadinote mano smalsumą, pasitaikius knygai, būtinai pavartysiu smile.gif
O Žarskaus knygutėje apie įvaikinimą medžiagos kolkas neaptikau, knygutė dar nebaigta, jei ką atrasiu, būtinai atsinešiu smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo tokia profesija: 15 kovo 2013 - 13:14
#34
QUOTE(KittyKitty @ 2013 03 15, 12:03)
Daug visokių dalykų būna..Deja, nei I, nei II, nei III IVF, nei 5 laukimo metai nieko daugiau neatneša, todėl visgi aš linkusi visai tai "nurašyti" tiesiog svajonėms...

As esu isitikinusi, kad svajones gydo blush2.gif Kol zmogus turi svajoniu, tol gyvena (kazkokio zymaus zmogaus mintis, nors gal ir netiksliai pasakyta). As anksciau sapnuodavau mergaite, dabar berniuka, bet nei karto neesu macius siu vaiku veiduku. Netgi kai sapne ant ranku juos laikau, veidukai kaip kokioje filmuotoje medziagoje siekiant apsaugoti vaikiuka buna"isplauke" blush2.gif

tokia_profesija
Klausimus tiesiog is mano galvos perskaitei. Droviuosi, gedinuosi klausineti zmogu, bet atsakymai tikrai labai rupi blush2.gif wub.gif
Atsakyti
#35
QUOTE(tokia profesija @ 2013 02 14, 11:42)
Kada bus sunku, nebijokite ateiti čia ir pasisemti vilties.

"Pavojingos ne didelės viltys, o beviltiškumas."– Mikelandželas.
"Viltis, jei stipri, prakala akmenį." – E. Malūkas.
"Net didžiausioje neviltyje kova yra viltis. "– R. Rolanas



Labai atsiprašau, kad čia įsiveržiau. Bet tiesiog užsimaniau pasmalsauti ir paklausti jūsų, ar jūs TOKIA PROFESIJA turite vaikų?
Atsakyti
#36
Beila, kodėl Jus tai domina? Ką Jums duotų mano atsakymas? smile.gif
Atsakyti