Įkraunama...
Įkraunama...

Nevaisingumas ir psichologinės problemos

Labai geri blogai nevaisingumo ir jo gydymo tema, man labai patinka jos mintys, tai dalinuosi, gal kažkam patiks kaip ir man.

Www.theinfertilitytherapist.blogspot.com
http://lisarouff.com.../07/23/welcome/
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Lock: 05 sausio 2014 - 13:05
sveikos,
Visą gyvenimą su vyru buvom tarsi suplanavę,pirma mokslai,darbai,vestuvės,namas,paskui vaikai. Ir tikrai ateina momentas,jog jauti,kad nelabai kas priklauso nuo tavęs. Gali suplanuoti kada pirksi automobilį ar keliausi į šiltus kraštus ir tai mum su vury sekėsi pavydėtinai sklandžiai. Bet kai priėjo eilė planuoti šeimos pagausėjimą,pasijutom visiškai bejėgiai..
Iš pat pirmo ciklo griebem jauti už ragų,suskaičiavau dienas,dariau O testus,o mėnesinės vis ateidavo ir ateidavo.
suvokiu,kad šiemet man jau 29m sueina,vyrui 31 ir nebeaišku kada mum ta laimė nusišypsos..
kažkaip dar laikiaus ir per daug nenusiminiau iki sio savaitgalio,kai sužinojau,jog mano 40m sesuo laukiasi 3 vaiko. Aišku,džiaugiuosi už ją,nors ji ir nesidžiaugia,bet jaučiu kaip kažkur giliai viduj susmigo peilis,tad praverkiau visą savaitgalį,nesuvokdama,kodėl kažkam duodama su kaupu net prieš jo valią,o mum gailima.. Žinau,kad nieks neatsakys,bet..
o dar tas aplinkinių spaudimas,kada tėvai ir giminaičiai ėmė badyt pirštais,jog jei jau sesuo 3 gimdys,kur mūsų pirmagymis? Ką tokiu atveju sakyt? Patampiau pečiais kvailai nusišypsojusi ir neturėjau ką pasakyti. Kaip jūs reaguojat į kitų nestumus ir aplinkinių spaudimą? Ar visi žino,kad turit bėdų?
Dar vienas dalykas,ar esat kažką padarę dėl savo būsimų vaikų? Mes statemes namus,kuriuose atsirado vaikų kambarys,gyvenam šalia tėvų,nes mačiau kaip sunku sesei vienai,kai neturi kam palikt vaiko ir ištrūkti pusvalandžiui,planuojam pirkt mašina ir dairomes tokios,kurioje būtų patogiau vežti vaikus ir t.t. kažkaip net kelionės nesinori planuot pvz po pusmečio,nes vis tikiu,kad tuo metu lauksiuosi.
mano draugė taip gyvena jau virš 2m,vis planuoja išeiti iš darbo,bet vis galvoja,kad gali paskui nespėjus susirast kito imt lauktis.. ar jūsų nevargina toks nežinomybės jausmas? Ar čia tik aš viena taip perdedu viską?
Atsakyti
Lyrika, labai suprantamos tavo emocijos ir pergyvenimai 4u.gif Kiek laiko jau bandot? ka issiaiskinot, kas trukdo pastoti? 4u.gif As is pradziu slepiau, kad neina pastoti, bet veliau zmoniu juokeliai, uzuomenos pradejo labai zeisti ir skaudinti, todel dabar is karto i akis sakau - mes negalim susilaukti vaiku, turim problemu ir buciau dekinga, jei daugiau apie tai manes niekada neklausinetumet. Sunku tuos zodzius pasakyt, bet po to isvengi nereikalingu klausimu 4u.gif Tada buna ramiau 4u.gif Buna, kad bando dar klausti, o kokios problemos, bet tada pakartoju, kad nieko nenoriu pasakoti, kad noriu pasilikti sau ir savo vyrui sita beda ir prasau tiesiog suprasti ir nebekamantineti... Pamenu diena, kai viena mano kolege pastojo su treciu vaiku is antro bandymo - verkiau balsu namie, visa savaite geriau valerijona. Bet dabar tai praeitis. Kaip tai istverti - atsakymu nera, tiesiog reikia isgyventi, o veliau tampa tiesiog geriau 4u.gif Mes gyvenam viltimi, kad po laparoskopijos galbut pavyks pastoti, o jei ne - tada IVF budu, o jei ir tai nepavyks, turim plana isivaikinti. Gal ramumas i musu namus grizo po to, kai susideliojom toki plana - kad nepaisant nieko vis tiek galim tapti tevais wub.gif Mes irgi galvojam apie tai, kas butu jei susilauktume vaikucio - ir didesni nama nuomojames, ir didesne masina zadam pirkti, ir keliones tik paskutine minute teperkam, bet tas kazkaip musu nevargina ax.gif
Atsakyti
miss_candy,

nepastoju virs metu, aisku, tai nera daug, bet kaip bebutu keista, man pirmus kokius 3 menesius buvo didziausias sokas, nes visur viska darem teisingai, ta prasme skaiciavau dienas, dariau O testus. gal del to, kad absoliuciai visos drauges pastojo super greitai, isskyrus viena, kuri kankinasi virs 2 metu. sesuo su visais 3 vaikais pastojo per pirma syki, brolio zmona irgi, visos pusseseres ir pazistamos praktiskai ir istekejo del to, kad laukes, nes koki viena syki buvo neatsargus lovoje..
nesu is negyvenamos salos, zinau, kad buna zmoniu, kuriem sunku susilaukti vaiku, bet vis galvoji, kad ne man.. cia kaip matyti kitus sergancius nepagydamom ligom, jos viso atrodo labai toli, kad man taip nebus..
niekas kol kas aiskiai nenustate priezasties, as kaip ir sveika(laukia LP, tad bus aiskiau), vyrui siek tiek per daug klampi sperma ir siandien paaiskejo, kad gali skydliauke itakos tureti, tikiuosi, kad rasim siulo gala..
mane is viso vargina tie stereotipai, mano seimoje labai jauciamas spaudimas paklusti taisyklem. normalu tik tada, kai moteris gimdo nuo 24m iki 32m, anksciau ar veliau negalima, idealu, jeigu turi 2 vaikus, nes vienas vaikas ne vaikas, o trys jau bedos ir sunkumai. geriausia, kad vaikai butu ne pametinukai, o juos skirtu 2-3m amziaus tarpas, dar geriau, jog butu broliukas ir sesute.. baisiausia, kad visi mano gimines taip ir susideliojo viska, o va as likau kazkokia balta varna.
aisku, ne del to norim vaiku, negaliu praeiti pro grazia mergyte, akys pacios seka paskui. ciupinejau kazkuria diena parduotuveje grazias mazytes suknytes ir vos neapsiverkiau. o vaiku kambario is viso net neirengem, ta prasme jame nera nei grindu, nei normaliu sienu, nes tiesiog neturejau jegu nieko daryti.. db tas kambarys virtes sandeliu ir yra nenaudojamas, stengiuosi net nevadinti vaiku kambariu doh.gif
Atsakyti
Labas vakaras,
senokai Jus visas lankiau 4u.gif Kuo gyvenate?

lyrika, tikrai sunku yra laukti, nežinomybė tikrai vargina ir skaudina... Sakykit, ar buvote pas nevaisingumo specialistus? Ar nustatytos Jūsų nevaisingumo priežastys?
Dėl savo gyvenimo aukojimo būsimiems vaikams, mano nuomonė kategoriška ir nepajudinama. Nepamirškite savęs! Savo svajonių, savo poreikių, pomėgių. Jei aukojate, atiduodate per daug, o rezultato kol kas nėra, atsiranda tuštumos jausmas, pojūtis, lyg gyvenimą iššvaistėte veltui.

Papildyta:
Aplenkėte mane, kol rašiau, matau, kad į kai kuriuos klausimus jau atsakėte. Tuoj paskaitysiu.
Atsakyti
Lyrika, gal kai atrasit problemos priezastis, bus lengviau? 4u.gif Tada jausites galintys bent jau kazka kontroliuoti, jausites kazka darantys, judantys bent ta prasme i prieki 4u.gif O tokie sukretimai, gal sunku bus tuo patiketi, bet yra i gera 4u.gif Pasidarom maziau kategoriskesni, labiau supratingesni ir gal net labiau mylintys gyvenima, nes pradedame dirbti su savim, savo emocijom 4u.gif Kaip sakei, tavo gimines viska sudelioje i stalciukus, viskas jiems turi buti taip ir ne kitaip. Gal ir tu tokia butum pasidarius, jei ne sita patirtis - cia as filosofuoju jau, bet galbut tame yra kazkiek tiesos 4u.gif Ir neapleiskit to kambario - nerenkit kaip vaiko kambario, padarykit sveciu kambari 4u.gif Nebijok ir vaiku rubeliu paciupinet - as sekmadieniais dirbu savanore charity shop, tai visus iki vieno vaikiskus rubelius isziurineju ax.gif Skausmas praeina, ir sugrizta viltis! 4u.gif Ne tokia, kokia buvo pirmus menesius, bet tokia labiau realistiska, kai sau nesakai - jau kita menesi pastosiu, o sakai - tikrai busiu mama, bet palieku Dievuliui nuspresti, kada 4u.gif Svarbiausia nepamirsti daryti namu darbu, tyrimu ir neprarasti geros nuotaikos bei dar labiau myleti vienas kita! 4u.gif O su artimiausia seima pakalbeciau apie negalejima pastoti, jei esate artimesni - galbut tai pakeistu ir ju mastysena 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(tokia profesija @ 2014 02 17, 22:42)
Labas vakaras,
senokai Jus visas lankiau  4u.gif Kuo gyvenate?

lyrika, tikrai sunku yra laukti, nežinomybė tikrai vargina ir skaudina... Sakykit, ar buvote pas nevaisingumo specialistus? Ar nustatytos Jūsų nevaisingumo priežastys?
Dėl savo gyvenimo aukojimo būsimiems vaikams, mano nuomonė kategoriška ir nepajudinama. Nepamirškite savęs! Savo svajonių, savo poreikių, pomėgių. Jei aukojate, atiduodate per daug, o rezultato kol kas nėra, atsiranda tuštumos jausmas, pojūtis, lyg gyvenimą iššvaistėte veltui.

Papildyta:
Aplenkėte mane, kol rašiau, matau, kad į kai kuriuos klausimus jau atsakėte. Tuoj paskaitysiu.


as tikiu, kad mum pavyks, kazkiek neramina tai, jog buvo laikas, kai del ivairiu dietu nutruko ciklas ir sunkiai ji pavyko prikelti, vis kaltinu save, kad gal del to kazkas iki galo nevyksta pas mane normaliai, nes ciklas labai nereguliarus, bet kitu kazkokiu sutrikimu nenustate.
nepamirstu savo svajoniu jokiais budais, turiu nemazai uzsiemimu, kurie mane dziugina, bet namas su kiemu, vaiku zaidimu aikstele ir buvo viena didziausiu svajoniu.. ir vis pasvarstau, kazin kaip butu, jeigu kazkas pasakytu, kad tikrai tikrai nebus galimybes pastoti. vis galvoju, ka daryciau kitaip?
jetus, mes gi salie tevu pasistatem nama vien tam praktiskai, jog labai patogu turet senelius salia.. buvau tokia idile sukurusi mintyse..
po to, kai suzinojau, jog sesuo laukiasi, vakar visa diena svarsciau apie save. o kas jeigu? jeigu niekada nebus man tokia laime suteikta? ar vis dar noresiu gyventi dideliame name uz miesto? ar tikrai noresiu dirbti darba, kuri dirbu? gal uzteks maziau, jeigu nereiks niekuom rupintis? gal uzteks maziau bet lengviau?
Papildyta:
QUOTE(miss_candy @ 2014 02 17, 22:51)
Lyrika, gal kai atrasit problemos priezastis, bus lengviau?  4u.gif Tada jausites galintys bent jau kazka kontroliuoti, jausites kazka darantys, judantys bent ta prasme i prieki  4u.gif O tokie sukretimai, gal sunku bus tuo patiketi, bet yra i gera  4u.gif Pasidarom maziau kategoriskesni, labiau supratingesni ir gal net labiau mylintys gyvenima, nes pradedame dirbti su savim, savo emocijom  4u.gif Kaip sakei, tavo gimines viska sudelioje  i stalciukus, viskas jiems turi buti taip ir ne kitaip. Gal ir tu tokia butum pasidarius, jei ne sita patirtis - cia as filosofuoju jau, bet galbut tame yra kazkiek tiesos  4u.gif Ir neapleiskit to kambario - nerenkit kaip vaiko kambario, padarykit sveciu kambari  4u.gif Nebijok ir vaiku rubeliu paciupinet - as sekmadieniais dirbu savanore charity shop, tai visus iki vieno vaikiskus rubelius isziurineju  ax.gif Skausmas praeina, ir sugrizta viltis!  4u.gif Ne tokia, kokia buvo pirmus menesius, bet tokia labiau realistiska, kai sau nesakai - jau kita menesi pastosiu, o sakai - tikrai busiu mama, bet palieku Dievuliui nuspresti, kada  4u.gif Svarbiausia nepamirsti daryti namu darbu, tyrimu ir neprarasti geros nuotaikos bei dar labiau myleti vienas kita!  4u.gif O su artimiausia seima pakalbeciau apie negalejima pastoti, jei esate artimesni - galbut tai pakeistu ir ju mastysena  4u.gif


aciu labai, nuostabus zodziai 4u.gif
as visad buvau nestandartinio mastymo ir nemegstanti sablonu. aisku, kai kuriuos su mielu noru prisitaikau, kaip kad ideali seima, namas, pievele, du vaikuciai lakstantys.. bet kazkaip niekad niekam nebandziau itikti, todel dabar daugelis pazistamu ir giminaiciu toki vaiku neturejima vertina kaip musu su vyru nesubrendima ir keistuma. mes daug keliaujam, tad po kiekvienos keliones gaunam pastaba, kad geriau apie vaikus pagalvotume ir t.t. bet kol neplanavom, demesio nekreipem.
as visad galvoju, kad ta ilgai laukta ir issvajota vaikeli mylesim be proto, gal tam mus likimas ar Dievas ir ruosia? gal busim tie tevai, kurie isaugins netraumuota vaika, aukles kantrumu ir meile, o ne dirzu? gal nuskambes kvailai, bet gal ilgai laukti vaikeliai labiau vertinami? nemanot? mano aplinkoje vis dar yra duag smurto pries vaikus, gal tevai per lengvai juos gavo?
Atsakyti
Žiūrėkime objektyviai - 29metai tikrai nėra daug, didelė dalis skaitančių manau tikrai norėtų pasikeist su Jumis vietomis... Tad Jums viskas prieš akis, turite pakankamai gražaus laiko ir galimybių. Šaunuoliai, kad nedelsiate ir ieškote priežasčių, domitės, darote tyrimus.
Jūsų žinutėse nemažai palyginimų su kitais, Jūs lyg įsivėlėte į kažkokias lenktynes ir žūt būt nenorite likti paskutinė. Et, neverta. Kiekvienam savas laikas, savas tempas, tad neverta savęs spausti. Esat nuostabi tokia, kokia esat, su savo tempu ir savo galimybėmis.
Papildyta:
Ciklas nereguliarus iki šiol? Taip, tikrai, dietos turi įtakos hormonų veiklai, bet visa tai tikrai yra atstatoma.
Atsakyti
QUOTE(tokia profesija @ 2014 02 17, 23:11)
Žiūrėkime objektyviai - 29metai tikrai nėra daug, didelė dalis skaitančių manau tikrai norėtų pasikeist su Jumis vietomis... Tad Jums viskas prieš akis, turite pakankamai gražaus laiko ir galimybių. Šaunuoliai, kad nedelsiate ir ieškote priežasčių, domitės, darote tyrimus.
Jūsų žinutėse nemažai palyginimų su kitais, Jūs lyg įsivėlėte į kažkokias lenktynes ir žūt būt nenorite likti paskutinė. Et, neverta. Kiekvienam savas laikas, savas tempas, tad neverta savęs spausti. Esat nuostabi tokia, kokia esat, su savo tempu ir savo galimybėmis.


na taip, is vienos puses nedaug, is kitos.. jei gydymai truktu kelis metus ar ilgiau? lyginimas vyksta automatiskai turbut del to, jog labai labai norisi tureti ta dziaugsma, kuri turi kiti. turiu daug graziu dalyku aplinkui, nuostabu vyra, draugus, darba ir t.t., bet toks jausmas, kad jeigu nepastosiu, visai tai nebedziugins.. va to ir bijau.
zinau, kad cia yra tikrai didesnius isgyvenimus patyrusiu moteru, bet kaip sakete, nenoriu lygintis, net neverta turbut lyginti saves su kitais tiek geraja prasme, tiek blogaja.
Papildyta:
QUOTE(tokia profesija @ 2014 02 17, 23:15)

Papildyta:
Ciklas nereguliarus iki šiol? Taip, tikrai, dietos turi įtakos hormonų veiklai, bet visa tai tikrai yra atstatoma.


nereguliarus, nors hormonai normoje blush2.gif
Atsakyti
Pats skaičius iš tiesų ne viską rodo, svarbu, kokia savijauta širdy. Tik norėjau pasakyti, kad dar turite "atsargos", ir nemažai, jei kalbėtume tik apie skaičius.

Na o nereguliarus ciklas gali tapti ir savotišku privalumu. Rašėte, kad nuo pat pradžių viską darėte "teisingai" - darėte O testus, skaičiavote ciklo dienas ir kt. Ar nesukėlė tai papildomos įtampos ir įsipareigojimų? Paprastai šeimos pradžioje tiesiog mylisi, neskaičiuodami, nematuodami, spontaniškai, ir tik tuomet, jei bent pusmetį nepavyksta, pradeda domėtis O testais, sužino apie BT, IUI, IVF ir visa kita. Man kirba mintis, kad gal per anksti įpuolėte į šį maratoną ir susikūrėte papildomo streso. Padarykite visus tyrimus, kuriuos rekomenduos gydytojas, ir jei medicininių priežasčių nebus rasta, tuomet mano hipotezė gali būti teisinga.
O privalumas galėtų būti toks. Dedate O testus į šoną, nežinote kada tiksliai ovuliacija (nors pagal bendrus požymius gal ir nujaučiate, bet tiek to, labai nesigiliname) ir tiesiog mėgaujatės buvimu su partneriu.
Papildyta:
miss_candy, Jūsų žinutės labai gražios, jausmingos ir paguodžiančios. Ačiū, kad dalinatės mintimis smile.gif
Atsakyti
QUOTE(tokia profesija @ 2014 02 17, 23:44)
Pats skaičius iš tiesų ne viską rodo, svarbu, kokia savijauta širdy. Tik norėjau pasakyti, kad dar turite "atsargos", ir nemažai, jei kalbėtume tik apie skaičius.

Na o nereguliarus ciklas gali tapti ir savotišku privalumu. Rašėte, kad nuo pat pradžių viską darėte "teisingai" - darėte O testus, skaičiavote ciklo dienas ir kt. Ar nesukėlė tai papildomos įtampos ir įsipareigojimų? Paprastai šeimos pradžioje tiesiog mylisi, neskaičiuodami, nematuodami, spontaniškai, ir tik tuomet, jei bent pusmetį nepavyksta, pradeda domėtis O testais, sužino apie BT, IUI, IVF ir visa kita. Man kirba mintis, kad gal per anksti įpuolėte į šį maratoną ir susikūrėte papildomo streso. Padarykite visus tyrimus, kuriuos rekomenduos gydytojas, ir jei medicininių priežasčių nebus rasta, tuomet mano hipotezė gali būti teisinga.
O privalumas galėtų būti toks. Dedate O testus į šoną, nežinote kada tiksliai ovuliacija (nors pagal bendrus požymius gal ir nujaučiate, bet tiek to, labai nesigiliname) ir tiesiog mėgaujatės buvimu su partneriu.


kad va kaip tik po tu keliu pirmu menesiu viska ir meciau sonan..rudeni pakeiciau darba, tad visai neturejau kazkaip upo daryt kazkokiu testu, net galvojau, jog nieko blogo nepastoti bus pora menesiu, vis nauja vieta, reikia apsitrinti, tai net negalvojau apie jokias ovuliacijas iki geru nauju metu. aisku, menesiniu nelaukiau ir nuliusdavau joms atejus..tik tiek, jog O jauciu pakankamai neblogai, kelias dienas pries ir per pacia O buna baisus noras smileysex.gif lotuliukas.gif
visus tyrimus pasidariau, nes aname darbe turejau pilna draudima, tai visi turimai man buvo nemokami, tad pries iseidama issityriau viska skersai isilgai, isskyrus LP..
vsio, pasiguodziau turbut pirma syki sia tema, noris kai kada pabut silpnai. dekui jum, merginos 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo lyrika: 17 vasario 2014 - 22:57
QUOTE(tokia profesija @ 2014 02 17, 22:48)
Pats skaičius iš tiesų ne viską rodo, svarbu, kokia savijauta širdy. Tik norėjau pasakyti, kad dar turite "atsargos", ir nemažai, jei kalbėtume tik apie skaičius.

Na o nereguliarus ciklas gali tapti ir savotišku privalumu. Rašėte, kad nuo pat pradžių viską darėte "teisingai" - darėte O testus, skaičiavote ciklo dienas ir kt. Ar nesukėlė tai papildomos įtampos ir įsipareigojimų? Paprastai šeimos pradžioje tiesiog mylisi, neskaičiuodami, nematuodami, spontaniškai, ir tik tuomet, jei bent pusmetį nepavyksta, pradeda domėtis O testais, sužino apie BT, IUI, IVF ir visa kita. Man kirba mintis, kad gal per anksti įpuolėte į šį maratoną ir susikūrėte papildomo streso. Padarykite visus tyrimus, kuriuos rekomenduos gydytojas, ir jei medicininių priežasčių nebus rasta, tuomet mano hipotezė gali būti teisinga.
O privalumas galėtų būti toks. Dedate O testus į šoną, nežinote kada tiksliai ovuliacija (nors pagal bendrus požymius gal ir nujaučiate, bet tiek to, labai nesigiliname) ir tiesiog mėgaujatės buvimu su partneriu.
Papildyta:
miss_candy, Jūsų žinutės labai gražios, jausmingos ir paguodžiančios. Ačiū, kad dalinatės mintimis  smile.gif

Labai teisingai pasakyta! As pastebiu labai daug moteru basivaikanciu stereotipus ir bandancius gyventi pagal taisykles, o kai gyvenimas ima ir kazka apvercia, daug kam atrodo lyg netektu pagrindo po kojomis. Mes skubam, bandom kurti, bet nevisada yra duota, tai ko norime, kartais tenka laukti daug ilgiau nei kitiems. Is patirties sakau, kad irgi kuriau viska laipteliais, kol viena diena viskas apvirto aukstyn kojomis, daug kas skaudino, bet su laiku supratau, kad negalima pulti i nevilti. O ir zodziai nebeskaudina, nebeuzgauna, kad "praziopsosim savo traukini ir vaikai isvaziuos pas kitus". Ir itampos nebeliko, kad gal but niekada, tiesiog tenka susitaikyt ir eiti tolyn, nes gyvenimas nestoja, o ir begalo trumpas jis, kad prasivaikyti svajone, kuri nevisada skuba ateiti. As asmeniskai siuo metu gyvenu su mintimi, kad ir kantriausi atpildo sulaukia, o kad ir kaip viskas beviltiskai atrodytu, visada galima iseiti is to beviltiskumo ir zygiuoti pirmyn!
Lyrika, labai tikiuosi, kad su laiku atrasi ramybe savyje ir pasinersi ne i "gamyba", o i malonuma, kaip per pirmus pasimatymus, per pirmas bendras akimirkas. Kartais reikia pamirsti, kad nori ir leisti sau atsikvepti mirksiukas.gif
Atsakyti