Nevaisingumas ir psichologinės problemos

Sveikos, turiu ir as bedu, tiek psichologiniu, tiek ir su nevaisingumu. Esu jau persileidus tris kartus. Vaiku labai norim, tik va beda, priezastis nors ir rasta ir buvo paskirtas gydymas, bet isgerus tablete per keleta sekundziu istiko anafilaksinis sokas. Isvada alergija ofloksacinui ir visai sios veikliosios medziagos grupei, ir taipogi didele tikimybe, kad sokas gali istikti ir vartojant kitus vaistus. Deja kiek teko bendrauti su gydytojais visu ta pati isvada, kad jei istis sokas dar karta, tikimybe mirti didesne negu isgyventi Su gydytoja aptarem visa ta, israsytas adrenalinas, draugas primokytas kaip suteikti pagalba, gavau nauja gydyma kuri tureciau pradeti per mmm, bet su kiekviena diena joms artejan, jauciu kylant panika, kad kas bus jei vel tas pats istiks.

Markata, jūsų atvejis labai jau netipinis Ar įmanoma kažkaip susigyventi su šia liga. ar čia tik bandymo būdu tai galima sužinoti? Ko konkrečiai jūs bijote?

Markata, sudėtinga situacija, o kokią tau ligą nustatė, ar nenori pasakoti? PAskaičiau apie tą vaistą, tai jis nuo bakterinės infekcijos? Rašo, kad anafilaksinis šokas- gana dažna reakcija, gal įmanoma rasti kokį kitą gydymo būdą?

Labas rytas, Markata, kaip šiandien laikotės?
Net neabejoju, kad gydytojai įvertino Jūsų būklę ir parinko Jums labiausiai tinkančius vaistus ir tinkamiausią dozę. Viskas turėtų būti gerai. Jei norite siekti savo tikslo, kito kelio turbūt nėra? Visi - ir Jūs, ir Jūsų draugas, ir gydytojai - dabar jau žino, kaip reaguoti, kaip suteikti pagalbą, ko galima tikėtis. Viskas turėtų vykti sklandžiau.
Panikai, baimėms įveikti yra tam tikros psichologinės technikos, pratimai, bet internetu keblu kažko išmokyti... Gal turite galimybę pasikonsultuoti pas psichologą? Ko gero giluminė konsultacija čia net nebūtina, šiam kartui užtektų tiesiog pasimokyti panikos valdymo būdų. Jei tokios galimybės neturite, parašykite man, ką nors sugalvosime.
Papildyta:

Labai užjaučiu... Suprantu, kad skausmas neišmatuojamas. Kaip laikotės šiandien?
Kokio laiko buvo nėštumas? Kokios persileidimo priežastys? Kokie ateities planai?
Žinoma, jei tik norite apie tai kalbėti...

Priklauso nuo to, kaip jaučiatės. Esate tikrai jauni, tai judviejų privalumas, dar galite sau leisti laukti ir bandyti be medikų įsikišimo.
Kita vertus, 4 metai nepastojimo jau šioks toks laiko tarpas. Jeigu neramu, būtinai išsitirkite. Suprantu Jūsų baimę išgirsti kažką "negero". Tikrai būtų skaudu, būtų liūdna... Bet sutaupytumėte laiko, žinotumėte ko tiksliai galite tikėtis, ko tiksliai turėtumėte imtis. Galbūt trūksta labai nedaug, pvz. sureguliuoti tam tikrų hormonų balansą ir viskas. Juk nebūtina iškart atlikti pagalbines procedūras, galbūt užteks kitokio gydymo.

Zinau, niekada nebuciau pagalvojusi, kad taip galejo man nutikti. Su anafilakasiniu soku susigyventi sudetinga, nes nera galimybiu nustatyti kokios medziagos gali paskatinti sia reakcija. O baisu del gydytoju isvadu, kad jei dar karta ivyks as mirsiu.


Nustate bakterine vaginoze. Cia ne vaistas, o veiklioji medziaga, ji labai dazna ivairiuose medikamentuose, taciau as turiu vengti ne tik jos bet ir visu kitu medziagu is tos grupes, nes gali pasikartoti ta pati reakcija. Deje, bet tiek ligonineje tiek ir mano seimos gydytoja, man sake, kad anafilaksinis sokas istinka labai retai, nes alergenas labai stipriai turi sutrigdyti. Tokios reakcijos istinka apie 4-5 zmones is vos ne simto tukst.

Siaip jauciuosi visai neblogai, tik kad artimieji labiau mane trigdo, nes ju baime dar didesne. Tiek mama, tiek ir anyta sake, kad butinai turiu vaistus gerti ligonineje ar prie kokio mediko ar siaip zmogaus, bet gink D, tik ne viena. As ta zinau, bet gi neisiu tabletes gerti i poliklinika kas karta. Bandau su savim dirbti del viso to (si situacija, daug sunkesne net uz persileidimus), bet gaunasi sunkiai, matyt reikia su kazkuo issikalbet atvirai, issiverkti, deje seiminiskiai nenoriai apie tai kalba.
Stengiuosi ieskoti ir priezasciu del persileidimu, nes visi tie persileidimai mane tikrai psichologiskai veikia.
Gydytoja man paskyre kita vaista (Supplim) ir dar zvakutes. Tiek gydytoja, tiek ir vaistininke pertikrino tikrai neviena karta ir sake, kad rizika tikrai turetu buti labai nedidele, bet garantijos aisku niekas neduoda. Kaip reaguoti istikus sokui zinau ligonineje mane primokino, perspejo del menkiausiu dalyku, kad gali buti paumejimas ir kitom alergijom, kad sokas kiekviena karta pasireiskia vis greitesniu tempu (mane istiko per keleta sekudziu, greitoji atleke per penkiolika minuciu, bet jau tuo metu buvau beveik be samones ir visa kuna apeme traukuliai, prisimenu labai gerai, kaip mama vis mane ramino, nes mane del nesugebejimo suvaldyti situacijos istiko panikos priepolis, o ir kaip uzsukta kartojau, kad "mamyte as mirsiu" ). Kur einu nesiojuosi svirksta, anpule su adrenalinu ir instrukcija angliskai, kas man gali istikti ir kaip gelbeti, jei pati nebesugebeciau (siuo metu gyvenu NL). Grizus namo is Lietuvos, paranojiskai pertikrinau visus vaistus po kelis kartus ar ten nera tos grupes medziagu.
Beje tie patys vaistai, nuo kuriu istiko sokas, paskirti ir mano draugui, tai jam dabar dviguba baime juos gerti. Aisku, tikimybe, kad pasikartos tokia pati reakcija jam yra labai minimali.
Pas psichologa neturiu galimiu pakliuti, ieskausi infomacijos internetu, kaip suvaldyti panikos priepolius, nes kelis kartus jie mane buvo istike.

Suprantu, kad ši situacija sunkesnė, juk kalbame apie Jūsų akistatą su mirtimi...
Kaip ir sakiau, daugiausia žalos alergija pridaro tada, kai reakcija pasireiškia netikėtai. Jūsų atveju alergenas nustatytas ir padėtį galima visai neblogai kontroliuoti. Jūs tą puikiai darote, šaunuolė. Ėmėtės visų atsargumo priemonių, kokios tik gali būti taikomos šioje situacijoje.

Panika, stiprios baimės priepuoliai tikrai apsunkina situaciją, todėl labai teisingai darote ieškodama informacijos apie panikos valdymą. Pirmoji pagalba, pats greičiausias būdas - sureguliuoti kvėpavimą. Padarykite keletą kvėpavimo pratimų, pvz. lėtai, giliai, skaičiuodama maždaug iki 6 įkvėpkite, ir lėtai, su garsu, per burną iškvėpkite. Pakvėpuokite šitaip kol nurims įtampa. Jei teisingai darysite pratimą, netrukus pajausite, kaip viso kūno raumenys pamažu atsileidžia ir įtampa atslūgsta. Pabandykite, Jums tikrai pavyks, nėra sudėtinga išmokti.

Namiškiai nerimauja dėl Jūsų, bet matyt neranda žodžių Jus paguosti. Nelengva kalbėtis apie skaudžius dalykus, nelengva matyti, kada artimas žmogus kenčia. Jei turite galimybę, geriausia būtų pasikalbėti apie savo jausmus su išmintingu žmogumi "iš šono", kuris nebūtų įtrauktas į šią situaciją asmeniškai.

Ir, kaip pati sakote, svarbu išsiaiškinti persileidimų priežastis. Ar turite galimybę pas save tai padaryti?

Aciu uz patarimus Artimiausiu metu eisiu pas kita ginekologe, gal ji ka nors man naujo ir gero pasakys.

Stiprybės ir tikėjimo tau, Markata tikiuosi supranti, kad artimieji tave myli ir linki tau gero, tik jiems neužtenka suvokimo kaip šitoj situacijoj geriausia elgtis, jiems ir patiems reikia patarimo. Aš labai gerai įsivaizduoju, kaip elgtųsi mano mama , jei man būtų tokia situacija įvykusi.

Taip, jiems turbut dar sunkiau negu man, ypac mano mamai. Isivaizduoju, kaip as jausciausi, jei mano vaikui taip istiktu, o as nieko negaleciau padaryti.
Dabar kaip sakant turiu savotiska misija. Apsviesti visus, kad namie butina tureti, bent viena anpule adrenalino, nes tokius dalykus numatyti neimanoma, jie istinka staiga, o kiekviena sekunde yra itin brangi.

Laba visiems,

nesu įgudusi socialinių tinklapių vartotoja, bet pacientų ir kolegų raginama pagaliau sukūriau erdvę bendravimui. Kas ieškote skaitinių psichologine tematika - užsukite, draugausime Laukiantiems.

Sweikutes,perdaug nenusiminkite laukancios staigmeneles nes as po 2 metu laukimo gawau dwiguba doze. Su draugu bandem du metus susilaukt waikuciu dienat is dienos mylejomes kelis kart apsaugos jokios bet nieko nesigawo na issiskyrem po keliu men susiradau kita drauga na seima kurt dar buwo ankstoka ir net neplanawom nelaukem ir stai po 4men draugystes jau sedziu patenkinta su pilwuku ir dar dwinukes na su kaupu man tie du metai atsilygino,tai nenusiminkint ir nenuleiskit ranku aplankys stebuklas