Nevaisingumas ir psichologinės problemos

#241
sveikos mamytes, nezinau ar cia "papuoliau" bet bandysiu ieskot patarimu... pries 4 metus susilaukiau pirmagimes, po gimdymo iskart isivedziau spirale, kadangi dideliu pinigu nebuvo namu "saskaitoje" spirale buvo paprasta, atejus laikui ja pasalino ir jau beveik 2 metus bandau pastoti, bet deje verysad.gif pries pora men dingo menesines, pykino nestumo testai nieko nerode, gydytoja paskyre antibijotiku, atsiradus menesinems ne kraujavau bet krito gabalai panasus i kepenis atsirado pieno, nuejus pas gydytoja isgirdau "iskraujavai uz 2 men ko dar nori" per visus vizitus net nesugebejo padaryt kraujo tyrimu... gal kas susidure su pastojimo problema po spirales? kuo gydetes? ka darete? dekuj labai uz atsakymus unsure.gif
Atsakyti
#242
QUOTE(-Murke- @ 2013 09 26, 19:42)
/.../Nezinau, ar supratot ka parasiau. Ar jums buna taip, kaip susitvarkyti su tuo "negyvenu gyvenimo" jausmu? Ir tik nesakykit, kad susirasciau hobi  biggrin.gif  nes tokiu turiu, megstu savo laisvalaiki, turiu megstamu veiklu, bet jos man sitos tustumos neuzpildo ir as vistiek uzstrigus smile.gif

Viską labai suprantamai ir taikliai parašėt.
Deja, atsakydama turbūt nieko naujo nepasakysiu...
Neleiskite nevaisingumui okupuoti VISO jūsų gyvenimo. "Negalite" keisti darbo, "negalite" ekstremaliai keliauti... Negana to, kad dėl nevaisingumo jaučiatės nelaiminga, tai dar save skriaudžiate atimdama iš savęs ir visa kita, kas teikia džiaugsmą... Juk turi būti dalykų, kurie jums atgaivina širdį? Nebauskite savęs šitaip, leiskite sau daryti ir malonius dalykus. Hobiai neprivalo pakeisti vaikų, jų tikslas padėti Jums atsikvėpti, atitrūkti, pailsėti, atsigauti...

QUOTE(-Murke- @ 2013 09 29, 20:23)
/.../Kita men startuosiu vel su stimuliacijom. Buvo pavyke, tikiu kad pavyks vel, reik kazkaip islaukt. Ir tikiuos pasiseks labiau nei pries tai. Bet kaip islaukt, tai nezinau. Nesuvokiu, kaip suvaldyti mintis ir negyventi tuo paciu laukimu.

Manau, kad visiškai negalvoti apie procedūrą neįmanoma, šis įvykis jums pernelyg svarbus... Jūs laukiate, jaudinatės, bijote ir tai visiškai suprantama. Tokiomis įtemptomis dienomis labai padeda jausmų pravėdinimas, t.y. atviri pokalbiai su bendraminčiais, su artimaisiais ar kitais, kurie jus šimtu procentų suprastų ir palaikytų.
Visada ir su bet kokiomis mintimis galite ateiti čia.

Papildyta:
QUOTE(emiliukas08 @ 2013 09 30, 20:26)
/.../gal kas susidure su pastojimo problema po spirales? kuo gydetes? ka darete? dekuj labai uz atsakymus unsure.gif

Labas vakaras,
na pirmiausia į akis krenta jūsų nepasitikėjimas gydytoja. Gal turite galimybę pasikonsultuoti su kitu specialistu?
Apie pastojimą/nepastojimą po spiralės gal kitos mergaitės pasidalins informacija, aš šiuo klausimu nekompetetinga...
Atsakyti
#243
As nutariau sau daugiau duoti laiko, t.y. nelaukti kiekviena menesi, bet pastojimui duoti tris metus 4u.gif Tikiuosi, tai pades psichologiskai. Ir jei per tuos tris metus nei naturaliai, nei dirbtinai nepastosiu, galvosim apie isivaikinima (arba ne biggrin.gif O keliones planuoju, bet pasiimu draudima, kad esant reikalui ir gavus pazyma is akuseres, kad pavojinga keliauti, butu grazinti pinigai 4u.gif
Atsakyti
#244
miss_candy, šis būdas tikrai puikus ir gali padėti atsipalaiduoti. Kada nusistatom konkrečią ribą, tai sukuria kontrolės, ramybės ir pasitikėjimo jausmą šioje nenuspėjamoje situacijoje smile.gif
Atsakyti
#245
QUOTE(tokia profesija @ 2013 09 30, 21:46)
Viską labai suprantamai ir taikliai parašėt.
Deja, atsakydama turbūt nieko naujo nepasakysiu...
Neleiskite nevaisingumui okupuoti VISO jūsų gyvenimo. "Negalite" keisti darbo, "negalite" ekstremaliai keliauti... Negana to, kad dėl nevaisingumo jaučiatės nelaiminga, tai dar save skriaudžiate atimdama iš savęs ir visa kita, kas teikia džiaugsmą... Juk turi būti dalykų, kurie jums atgaivina širdį? Nebauskite savęs šitaip, leiskite sau daryti ir malonius dalykus. Hobiai neprivalo pakeisti vaikų, jų tikslas padėti Jums atsikvėpti, atitrūkti, pailsėti, atsigauti...
Manau, kad visiškai negalvoti apie procedūrą neįmanoma, šis įvykis jums pernelyg svarbus... Jūs laukiate, jaudinatės, bijote ir tai visiškai suprantama. Tokiomis įtemptomis dienomis labai padeda jausmų pravėdinimas, t.y. atviri pokalbiai su bendraminčiais, su artimaisiais ar kitais, kurie jus šimtu procentų suprastų ir palaikytų.
Visada ir su bet kokiomis mintimis galite ateiti čia.

Papildyta:

Labas vakaras,
na pirmiausia į akis krenta jūsų nepasitikėjimas gydytoja. Gal turite galimybę pasikonsultuoti su kitu specialistu?
Apie pastojimą/nepastojimą po spiralės gal kitos mergaitės pasidalins informacija, aš šiuo klausimu nekompetetinga...

pas mus ant dvieju polikliniku viena gydytoja, bandysiu kreiptis i klinikas verysad.gif
Atsakyti
#246
Vakar maniau stogas nuvaziuos verysad.gif Gera drauge - klasioke pranese gera zinia,sirgdama rimta liga -endometriozes, ji pagimde sveka, grazu berniuka smile.gif Ta akimirka maniau mirsiu is skausmo, visas optimizmas ir teigiamas nusiteikimas dingo, atejo neviltis ir panika. Ir galvoje skambanti viena fraze: O kodel ne as, as juk sveika ? gun_bandana.gif
Siandien po vizito pas gyd. nuotaika geresne, bet vistiek labai slogi verysad.gif
Atsakyti
#247
QUOTE(Renalta @ 2013 10 02, 09:45)
Vakar maniau stogas nuvaziuos  verysad.gif Gera drauge - klasioke pranese gera zinia,sirgdama rimta liga -endometriozes,  ji pagimde sveka, grazu berniuka  smile.gif Ta akimirka maniau mirsiu is skausmo, visas optimizmas ir teigiamas nusiteikimas dingo, atejo neviltis ir panika. Ir galvoje skambanti viena fraze: O kodel ne as, as juk sveika ? gun_bandana.gif
Siandien po vizito pas gyd. nuotaika geresne, bet vistiek labai slogi  verysad.gif



Aš sekmadienio naktį patyriau persileidimą, tai buvo visiškas košmaras, nekalbu apie fizinį skausmą, jis praėjo, jo nebėra..Bet širdį skauda labai... verysad.gif Šiuo metu man pikta ant visų nėščiųjų kurios savęs visiškai nesaugo...Rūko cigaretes viena po kitos, gal net vartoja alkoholi...Arba būna situacijų kai vaiko tėvas išvis nežinomas...Nekenčiu tų bobų kurios tik pagimdžiusios vaikus išmeta i konteinerius, tualetus(tokiu atvejų buvo tikrai ne vienas) ir vis klausiu savęs kodėl joms taip negalėjo būti, juk joms tie vaikai visiškai nereikalingi...Žinau, kad savanaudiška ir bjauru linkėti tokioms moterims patirti persileidimą...Puikiai suprantu, kad šitaip negalima...Bet nieko sau negaliu padaryti šiu metu...Tik ir kyla klausimai "už ką man taip" žinau kad vėliau bus lengviau...bet man reik, kad dabar būtu lengva. verysad.gif
Atsakyti
#248
labas 4u.gif
nezinau ar galiu jungtis prie sios temos, nes kolkas labai rimtai nesityrem, kodel nepavyksta pastoti...tik MB turta pries pora men tyrem, tai buvo prastokas...as jau ilgai kaupiu drasa pasidaryti tyrimus, bet labai bijau..bijau isgurst kazka negero, gydytis, nervintis del to, nors puikiai suvokiu, kad tai gali padet greiciau susilaukt stebuklelio. Su MB nesisaugojam 4metus...budavo kartais NLA, bet dazniausiai baigdavo viduj, taciau vaisingu dienu neskaiciavom, isskyru nestebejau....ir jau 1,7m dirbam rimtai, ND pastovus, ant vaisingu dienu taikom, ot naudoju, foli geriu, po spermos tyrimo MB mete rukyt, eme sveikiau maitintis...itariu, kad pries pora men turejau ankstyva persileidima, taciau nezinau tiksliai...pora NT rode aiskiai teigiama, pas gine neskubejau, galvojau palauksiu, kol mm veluos dvi sav...jos ir velavo dvi sav, pilva nuolat maude, krutine skaudejo...utariau dar karteli pasidaryt NT ir jis parode nebe toki rysku bruksneli ir po keliu dienu parejo mm.....taigi susilaukti nelb sekasi mums, o jusu mintys ir isgyvenimai daznai prilygsta maniesiems, nors laukimo laikas nera toks ilgas, kaip jusu 4u.gif
Atsakyti
#249
smile.gif+2013 10 02, 13:11-->
QUOTE(Ponia smile.gif @ 2013 10 02, 13:11)
Aš sekmadienio naktį patyriau persileidimą, tai buvo visiškas košmaras, nekalbu apie fizinį skausmą, jis praėjo, jo nebėra..Bet širdį skauda labai...  verysad.gif  Šiuo metu man pikta ant visų nėščiųjų kurios savęs visiškai nesaugo...Rūko cigaretes viena po kitos, gal net vartoja alkoholi...Arba būna situacijų kai vaiko tėvas išvis nežinomas...Nekenčiu tų bobų kurios tik pagimdžiusios vaikus išmeta i konteinerius, tualetus(tokiu atvejų buvo tikrai ne vienas) ir vis klausiu savęs kodėl joms taip negalėjo būti, juk joms tie vaikai visiškai nereikalingi...Žinau, kad savanaudiška ir bjauru linkėti tokioms moterims patirti persileidimą...Puikiai suprantu, kad šitaip negalima...Bet nieko sau negaliu padaryti šiu metu...Tik ir kyla klausimai "už ką man taip" žinau kad vėliau bus lengviau...bet man reik, kad dabar būtu lengva. verysad.gif

Linkiu Jums stiprybes 4u.gif zinau, ka reiškia persileidimas, pati esu viena turejusi pries daug metu. Skausmas siek tiek atlego, bet vistiek daznai prisimenu savo angeliuka, ypac sunkiomis dienomis verysad.gif gal tas liudesys ir prisiminimai vis iskyla is atminties del to, kad iki siol su vyru neturime vaikelio verysad.gif
Jusu kaip ir kiekvienos persileidima patyrusios moters atveju vienintelis vaistas - laikas, bet ir jis tik apgydo zaizda smile.gif Reikia tiketis greitu laiku visos mes galesime dziaugtis grazia motinyste 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(lipnuske @ 2013 10 02, 13:44)
labas 4u.gif
nezinau ar galiu jungtis prie sios temos, nes kolkas  labai rimtai nesityrem, kodel nepavyksta pastoti...tik MB turta pries pora men tyrem, tai buvo prastokas...as jau ilgai kaupiu drasa pasidaryti tyrimus, bet labai bijau..bijau isgurst kazka negero, gydytis, nervintis del to, nors puikiai suvokiu, kad tai gali padet greiciau susilaukt stebuklelio. Su MB nesisaugojam 4metus...budavo kartais NLA, bet dazniausiai baigdavo viduj, taciau vaisingu dienu neskaiciavom, isskyru nestebejau....ir jau 1,7m dirbam rimtai, ND pastovus, ant vaisingu dienu taikom, ot naudoju, foli geriu, po spermos tyrimo MB mete rukyt, eme sveikiau maitintis...itariu, kad pries pora men turejau ankstyva persileidima, taciau nezinau tiksliai...pora NT rode aiskiai teigiama, pas gine neskubejau, galvojau palauksiu, kol mm veluos dvi sav...jos ir velavo dvi sav, pilva nuolat maude, krutine skaudejo...utariau dar karteli pasidaryt NT ir jis parode nebe toki rysku bruksneli ir po keliu dienu parejo mm.....taigi susilaukti nelb sekasi mums, o jusu mintys ir isgyvenimai daznai prilygsta maniesiems, nors laukimo laikas nera toks ilgas, kaip jusu 4u.gif

Vietos cia visoms atsiras 4u.gif noretusi visoms susitikti kokioje linksmesneje temuteje, bet ka padarysi matyt jau toks musu gyvenimo kryzelis smile.gif siulyciau ilgiau nelaukti, negaisti brangaus laiko (nebent esate labai jauni) ir eisti pas gydytojus, gal jums visai nedaug truksta 4u.gif
Atsakyti
#250
Esame jauni (24, 27m), galbut del tos priezasties jokiu rimtu tyrymu ir nesidarem, nes visi aplink iskaitant gydytojus sako, kad esat jauni, turi pavykt...bet laukti jau nebesinori....dabar kaip tik nelaukiu mm, siom dienom turetu but, tad jeigu atsivilks, eisiu pas ginekologe, kaip tik uzsiregistravau 4u.gif
Atsakyti
#251
http://www.15min.lt/...riau-561-212823
Atsakyti
#252
Ponia smile.gif, tas etapas "už ką man taip" visai natūralus dalykas. Pyktis, perisleidimo priežasčių ieškojimas, savigaila, nusivylimas daktarais...Visa tai reikia išyventi. Ir visa tai praeis. Bet juk viltis yra, kad gali pastoti.
Banalu, bet naujas hobis padeda nukreipti mintis kitur. Turbūt reikia tik atrasti tą tikrąjį hobį.
Atsakyti