Nevaisingumas ir psichologinės problemos

taip taip... bet kai susedam paplepeti kokios 4-5 drauges, pasirodo,kad 3ims is ju pavyko pastoti per pirmaji menesi, tada kuriai vienai per sekancius 3-4 menesius. As apie save patyliu

Man tas pats irgi

Toliau skaitau Aleksandro Žarskaus knygą "Iš dangaus nusileidau". Šios dienos ištraukos:

Naujos gyvybės formavimasis prasideda gerokai anksčiau prieš fizinį kūdikio pradėjimą.
Būsimo žmogaus siela dar prieš pradėjimą yra prisijungusi prie savo tėvų, renka informaciją apie būsimuosius tėvus, mokosi to, kuo jie gyvena.
Iš karto ateiti į žemišką pasaulį yra sunku. Reikia laiko, kad nauja gyvybė galėtų iš lėto priprasti prie naujų sąlygų, o tėvams taip pat reikia laiko ją priimti ir pamilti.
Sakoma, jog vaikai panašūs į tėvus, tačiau galima sakyti atvirkščiai: vaikai pasirenka į save panašius tėvus.
Prieš kiek laiko prie tėvų ateina negimusi esybė? Tas laikas kiekvienam gali būti labai skirtingas. Senoviškuose indų rankraščiuose yra nurodyta kiek laiko prieš pradėjimą vaiko siela būna šalia tėvų.
S. Lazarevas teigia, kad būsimai gyvybei reikšmingi yra penkeri tėvų gyvenimo metai prieš pradėjimą. Visa, kas per juos nutinka, "įsirašo" į jau šalia tėvų esančios gyvybės pasąmonę.
Apibūdindamas šiuos reiškinius autorius vartoja Dvasinio nėštumo sąvoką.
Apie šią būseną gali papasakoti ne viena moteris. Jos mato, įsivaizduoja, sapnuoja kūdikius, kuriuos laiko rankose, kurie stovi šalia, kurie šypsosi, kalbina būsimus tėvus ir pan. Autorius yra surinkęs keletą moterų pasakojimų ir pateikia juos knygoje.
Dvasiniam nėštumui pajausti nereikia ypatingo jautrumo ar ypatingų gebėjimų. Tereikia išgirsti, ką sako širdis ir atidumo vidiniams pojūčiams ar išoriniams ženklams. Moterys dažnai kažką jaučia, bet nekreipia į tai dėmesio ar nesupranta, kas tai yra.

Lauksiu minčių, komentarų, nuomonių

neteko skaityt sios knygos, bet idomios mintys. turejau ir as viena mistifikuota patyrima. tiesa sakant, vieninteli karta kazka tokio patyriau. tai buvo po 4-5 nesekmingu metu pagaut gandra, kai viena vakara apie Kaledas pradejau saves labai gailet, kad viskas taip nesekmingai klostosi bandant susilaukti vaikelio. ir tada atsigulus i lova staiga isgirdau nepazistama balsa sakant - "jau greitai". pasokau ir bandziau klaust vyro, kas cia buvo, bet jis jau senai buvo imiges, tad nereagavo. jauciausi labai keistai, bet tuo paciu tai labai jaudino. pastoti pavyko praejus 3 men, nors, aisku, kiekviena men pamacius NT I vis sukau galva - tai kada tas greitai?

Skaiciau ta knyga, man nepatiko. Is pasaku skyrelio. Cia kai pradedi galvoti ,kad vaikzudes ( plius ir abortai) sekmingai susilaukia vaiku,o kai kurios moterys svajoja metai is metu,ir ne tik svajoja bet ir dirba ta linkme, ir nieko....Nors zinoma buna kazkokiu tai nepaiskinamu dalyku,o gal sutapimu,o gal sestas pojutis. Kai nutarem susilaukti leliuko , as savo pirmagymi susapnavau: laikiau ant ranku maziuka leliuka ,nemaciau veido,bet zinojau kad tai berniukas. Viso nestumo metu gydytojai man negalejo pasakyti kas gims. Gime berniukas.

Zarskus manau savo knygoje norejo pasakyti kad ne vaikai turi buti atsakingi uz tevu zodzius ar veiksmus, bet tevai pries planuodami vaikeli turi buti atsakingesni as taip suprantu jo mintis



Butent tom draugems ir ivyko stebuklai! As tikiu kad vaiko gimimas yra didelis didelis stebuklas! Nebuciau pati tiek praejus, taip turbut negalvociau, bet kai matau, kaip sunku yra pastoti, pastojus isnesioti, pagimdyti, uzauginti, tada susimastai kad tai tikras stebuklas jog turi vaika mes vis dar laukiam to stebuklo, tikiu kad aplankys ir mus

Labas rytas,
senokai bebuvau užsukusi


Kad ir su kokia atsarga aš žiūriu į bioenergetikus, ekstrasensus, būrėjas ir panašių profesijų atstovus, mano pacientės taip pat atsineša įvairių patyrimų, panašių į jūsiškį. O savo pacientėmis aš tikiu ir pasitikiu. Tik psichologai ko gero tuos reiškinius vadina kitais vardais - intuicija, pasąmonė, nesąmoningi vaizdiniai, ankstyvoji atmintis ir pan.
Ir mano pacientės, deja, dažniau atsineša kitokio pobūdžio vaizdinius: vaikelis toli, nepasiekiamas, jam kažko trūksta, jis ne toks, kaip įprasti vaikai, arba neįsivaizduoja savęs su vaikučiais, su pilvuku ir panašiai. Yra tam tikrų technikų su tokiais vaizdiniais dirbti.


Na man taip pat kyla prieštaringi jausmai skaitant. Kai kurios mintys įdomios, aš jas palaikau ir su panašiomis situacijomis susiduriu darbe.
Bet man asmeniškai trūksta įrodymų. Autorius pasakoja įvairius įvykius, tyrimus, pateikia skaičius, bet nepateikia šaltinių. Kaip gi man žinoti, kad ten ponios Ingos gyvenimo istorija ar mokslinis tyrimas, o ne paties autoriaus išgalvota medžiaga? Daug dalykų šiame tekste yra filosofiniai, paremti tikėjimu. Kad asmeniškai aš patikėčiau, man reikia daugiau įrodymų.


Taip taip, jūs teisi. Žarskus skatina mus būti atsakingesniais prieš planuojant vaikus.
Bet taip pat kalba apie tai, kad jeigu vaiko pradėjimą, gimimą lydėjo neigiamos tėvų, o ypač motinų mintys, gimę vaikai turi įvairiausių problemų ir iš esmės yra nelaimingi.
Anksčiau kai kurios mergaitės pasidalino istorijomis apie savo komplikuotus santykius su mamomis. Jei remsimės Žarskumi, jos dabar turi sunkumų susilaukti savo vaikų ir galima sakyti nėra laimingos būtent dėl to, kad pačios buvo nelauktos ir su neigiamomis mintimis pasitiktos šiame pasaulyje. Todėl man labai rūpi, ką autorius kalba apie padėties ištaisymą. Kaip visgi gyventi ir būti laimingiems tiems žmonėms, kurie kažkada nebuvo laukti. Gal skaitydama toliau rasiu paaiškinimą.

Man džiugu, kad tema yra tokia skaitoma, kad parašius žinutę kiekvienąkart sulaukiam daug skaitytojų. Būtų dar smagiau, jei ne tik skaitytumėt, bet ir pakomentuotumėt, įsitrauktumėt į pokalbį. Prašom drąsiau

Toliau skaitau knygą ir keliu citatas. Noriu pabrėžti, kad šios mintys ne mano, o knygos autoriaus ir nebūtinai visoms šioms mintims aš pritariu.
Taigi, Žarskaus mintys apie nevaisingumą.

Nevaisingumo priežastys yra kontracepcija ir abortai. Vaikai nenori tokių tėvų, kurie atstumia gyvybę (kontracepcija) arba su ja nuolatos kovoja (abortas). Kiekvienais metais vis daugėja šeimų, kuriose nevaisingumo priežastys neaiškios. Vis daugiau medikų yra linkę manyti, kad jos yra psichologinės. Nevaisingumas yra moralinių-dvasinių priežasčių simptomas. Tokie fiziniai sutrikimai kaip kiaušidžių veikla, hormonų pusiausvyra ir kt. taip pat yra dvasinės kilmės.
Ponia V. Mitrofanova iš Petrozovodsko gydant nevaisingumą pataria naudotis dvasinėmis priemonėmis, kitaip sakant, keisti gyvenimo nuostatas ir jausmus bei pervertinti vertybes. O tai reiškia — keisti savo vidų, kad jis taptų tinkamas naujos gyvybės įsikūnijimui.
S. Lazarevas: per nevaisingumą Gamta neleidžia gimti netinkamiems žmonėms. Būsimo žmogaus siela gimsta per moterį. Motina perduoda jam savo vidines savybes, savo jausmus ir požiūrį į gyvenimą. Nevaisinga tampa ta moteris, kurios vidinės savybės taip suteršitų gimstančio kūdikio sielą, kad jis taptų negyvybingas arba turėtų sunkiai sirgti, nes kenčiant kūnui valosi žmogaus siela.
Jei moteris pastoja gydydamasi tik mediciniškai, negydydama savo sielos, vaikas gims kūniškai arba dvasiškai sergantis.
Visgi kai kurios moterys pasveiksta nuo nevaisingumo gydomos tik mediciniškai. Atsakymas labai paprastas, tai tos moterys, kurios labai kentėjo ir tokiu būdu apvalė savo sielą. Medikamentinis gydymas yra kančia ir pažeminimas ir todėl savaime apvalantis. Ar moteris pastos priklauso nuo to, kaip ji šį išbandymą – kančią ir pažeminimą – priims, ar pakankamai kentės ir išsivalys.

O kur siame procese vyru vaidmuo? Jei vyro prasta sperma kalta taip pat moteris?

Laba diena,

vis tyliai skaitydavau, nu bet dabar jau parašysiu.
Mano nuomone, tokios knygos tik užkrauna dar didesnį krūvį nevaisingoms šeimoms ir tiek. Atseit pačios kaltos.

Šiame forume sutikau nuostabių moterų, kurios, net kenčiančios dėl nevaisingumo, išlieka empatiškos, paslaugios, draugiškos, dalijasi vaistais, žiniomis, visokeriopa pagalba, ir aš neabejoju, kad jos būtų geriausios mamos pasaulyje.
Vakar vakare žiūriu eilines žinias per TV. Moteris du vaikus marino badu, apleido utėlėmis, iš viso turi 8. Teisme sėdi, vaiposi - nenuteisė.
Prieš savaitę rodė moterį, kuri sveiką mergytę paliko lauko tualete.
ir taip nuolat, kiekvieną savaitę pilna tokių žinių.

Šitos moterys neturi tokių blogų vidinių savybių, jos neteršia jokių sielų, jos yra pakankamai "geros", kad joms gimtų 8, 11 vaikų.........?

Daznai ir as sau tokius klausimus uzduodu. Kodel D toks neteisingas? Kodel? Negeri, nerukai, maista renkiesi, namus lipdau po trupineli, kapeika prie kapeikos kaupti vis tikedamas, kad gal.... gal gi ateis ta stebuklo pilna diena O kai zinias paklausai tai atrodo tos stebuklu pilnos dienos dazniausiai aplanko tas kurios geria, ruko, vaikus badu marina, gyvena is pasalpu, zodziu parazitauja. Tokius D apdovanoja net ne vienu, o 5, 8 ir daugiau stebuklu Kodel?

Na taip,kartais kai kurie dalykai i paprastute logika nesusiveda...

Nors kalbant apie pojucius...Ta sekmingaji cikla,vazinedama i Latvija autobusu turedavau daug grazaus laiko pagalvoti ir pasvajoti.Nemoku apibudint to jausmo,bet atrode tiesiog viskuom jauciu man ant keliu sedinti sviesiaplauki melynaki berniuka,stipriai rankutem man kakla apsikabinusi.Ir taip ne karta ne du as ji visai salia cia pat jauciau,matyt gal tikrai ateina kazkas anskciau? Sakiau is dideles vilties,bet tu nestumu pas mane buta nemazai ir visais visais tiketa,vis del to to jausmo nebudavo.Kazkada net apsiverkiau smarkiai,kai vienas is nestumu atrode tada dar sekmingai vykstantis,bet as kazkur giliai zinojau,kad deja nelemta...nors toliau bandziau tiketi ir viltis,po dvieju savaiciu iseme negimdini.
Taigi sekmingaji nestuma jau pastojus sakiau,kad turesim berniuka.Va toki sviesiaplauki melynaki ir turim