QUOTE(burbuliacija @ 2013 07 22, 23:01)
[/quote
Kodel gi ne alternatyva? isivaikinimas gali vykti del keliu priezasciu, bet pilnai gali buti ir nevaisingumo alternatyva. Isivaikina ir tos kurios tiesiog nori priglausti vaika, ir tos kurios ju tureti negali. Pirmuoju atveju moteris galbut dziaugiasi kad gali dar vienam paliktam vaikui suteikti namus, antruoju atveju- suteikti namus ir tuo paciu patenkinti savo motiniskus instinktus. Nera tame nieko blogo. Nemanau kad vaikas kazkuo nukentes antruoju atveju. Juk ir galincios tureti vaiku gimdo del tos pacios priezasties- del noro igyvendinti motiniskus instinktus, manau ir isivaikina del tu paciu priezasciu...
Norėjimas turėti savo vaikų ir yra egoizmas, nes nori turėt savo vaiką sau ir sudėti į jį visas savo viltis.
O įsivaikinimas neturėtų būti vedamas egoizmo ir savo poreikio patenkinimo. Tai sako įsivaikinimo specialistai ir psichologai rengdami būsimus įtėvius. Taip, negalima paneigti, kad įsivaikindamas žmogus vis tiek vienaip ar kitaip patenkina savo tėvystės poreikį. Bet jis neturi būti pagrindinis. Todėl iš principo klaidinga įsivaikinimą laikyti alternatyva nevaisingumui. Niekas jums neleis įsivaikinti vien todėl, kad negalite susilaukti vaikų. Dabar ne Tarybiniai laikai ir įsivaikinime pagrindinis yra vaikas, o ne įtėviai. Pagal dabartinę įsivaikinimo filosofiją vaikas gauna įtėvius, o ne atvirkščiai.
Kažkada buvau tos nuomonės kaip ir jūs, o dabar su laiku ir patirtimi suprantu, kad įsivaikinimas nėra mano nevaisingumo problemos sprendimas ar paguoda.
Mane taip pat nervina kitų žonių patarimas automatiškai įsivaikinti bevaikėms poroms. Ir tai patarinėja tie, kurie patys nesidomi situacija ir nėra įsivaikinę nei vieno vaiko. O tie, kas yra įsivaikinę, paprastai sako, kad šis žingsnis turi būti gerai pamatuotas, pasvertas ir priimtas pasitarus su protu, o ne vien su širdimi.