QUOTE(Comma @ 2013 03 17, 23:45)
Nemanau, kad kitoks "stogo vaziavimas" buna po nto IUI nei po antro
ok. pom pirmo - vajej, O neapskaiciavo! po antro - ka, vel neapskaiciavo? po trecio - nu *****, kas yr? po ketvirto - hmmmm... po penkto - o sh.. po sesto - paskutiniojo - ppc, kas, kur kada, kaip, IVF? 15 tukst, kur rasti? o per visa ta laikotarpi - asaros, apatija, depresija, isteriskas juokas, vynas..
O po to... tyli. po to - draskaisi. Nu ir taip iki klimakso - draskaisi-tyli-draskaisi-tyli. nebuna, kad pamirsti ir susitaikai. niekada. iki grabo lentos save peiksi, zudysi, kad kazko nepadarei iki galo. Gal koki tyrima praleidai. ir t.t. ir pan.
QUOTE(Nakviša @ 2013 03 18, 00:19)
Pas mane begemoto skūra.
Baimė keisti kažką savo gyvenime, bijant prarasti dabartinį komfortą. Gal tada rimtai (remiantis anksčiau išsakytomis blevyzgomis) vaikai nenori atsirasti todėl, kad tėvai dar nenusprendė ko jie nori iš gyvenimo?
Merginos, norit sužinoti kas yra tikros problemos? Onko skyrius ir vaikų didelės akys. Ten VAIKAI kovoja su mirtimi. O mūsų bėdos tra tiesiog bėdos. Sunkumo metu geriausia galvoti, kad yra žmonių, kuriems yra dar blogiau.
pas mane begemototesne. as nekeisciau del jausmu. ir vien vyro. visa kita, nors siaip ir vyras - laikina. netikiu pasakom, kad 'neatsiranda, nes vat elgiamasi taip ir anaip'.. kitavertus, kai nebera iseities - ka daryti? pasineri i tikyba, i ezoterika ir t.t. naturalus procesas, kai nepadeda medicina tradiciskoji, turi padeti kazkas dar.. ir prasideda..
O taip. jeigu manai, kad tavo gyvenimas tragiskas, tereikia nueiti i onko skyriu ir pastoveti 10 minuciu. Durnas mintis kaip veju isvarys.