Gėliomanių plepĖsiai

lygtais į vokiečius, bendrai kažkaip lb nesidomėjau, tik viena ausim girdėjau

Aš niekaip neprisiruošiu.. specialiai net nusipirkau didžiulį maišą paprastų durpių kad be jokių trąšų būtų.. nors kiek ten tu durpių reiks keliems vazonėliams..



Smagu buvo susipažinti
Vėliau kai paskaičiau, mačiau kad ir daugiau forumiečių dalyvavo, bet tai per mažai laiko su visais susipažinti..




ir man tas pats.. dar kažkada kelionių nuotraukas žiūrinėdama panagrinėjau kokios orchidėjos į kadrą pakliuvusios


Vilniuj dėl uodų tai problemų nebuvo, užklysdavo vienas kitas.. o čia tai pelkynai aplink.. metuose būna porą savaičių kai atrodo pulkais puola, tai miegamajame ir svetainėje jau pernai vyras tinklelius ant langų įtaisė ir tikrai pasiteisino.. nes nepamiršiu kai svečių turėjom, vyro dukterėčia su draugėm nuėjo į mūsų miegamąjį žaisti ir aš tik gerokai vėliau užlipau ir nustėrau.. pasirodo langai neuždaryti buvo, šviesa uždegta, tai kokių tik gyvių nepriskrido.. lubos vos ne juodos buvo

Maniškis taip ir žydi kas porą mėnesių, žiedas apie 3 savaites išsilaiko, gal ir mėnesį..
tik kad jau paskutinis žiedelis labai smulkus ir neramu man kad nupūdžius buvusį auginuką, naujų nebeleidžia.. na bet pavasaris, gal išleis ką..


Grožiai 


Aš vakar pažiūrėjau, tikėjausi kad kaip nors aiškiau baigsis.. dabar įdomu kas toliau bus nebeaišku kada vėl berodys, tai siunčiuosi 2-ajį sezoną. Dar patiko pirmadieniais rodomas "Kerštas".



Aš tai siūlyčiau jiems laišką parašyti ir užklausti, gal kartais važiuoja pro šalį ir gali atvežti, gal ką nors pasiūlys.. arba paieškoti pažįstamų važiuojančių į Vilnių ir galinčių padėti..

Laba,
patinka ir man toks pavasariškas oras nors šiaip nebesuprantu kur mano dienos dingsta.. čia rytas, čia jau vakaras.. atrodo namie sėdžiu, bet tai nieko nespėju krūva gėlių persodinimo laukia ir kt. darbai..
Pirmadienį pirmą kartą po labai ilgo laiko iš Vilnais grįžau be gėlių.. buvau nusižiūrėjusi LOD Dendrochilum, bet Olivija pamiršo kad tarėmės susitikti ir nevažiavo į darbą.. teks kažkada vėliau pasiimti, o taip jau spirgėjau kaip norėjosi kažko naujo tikėjausi kad ir "orchidejos" bus naujienas parsivežusios..

aš tai jau laukiu, kada pagrindinius remontus baigs. Vakar buvau, tai apdailos aiškiai nespės, nebent nudažys, o plytelės liks jau gyvenant. Sunkiai eina, dviese dirba, o ir pinigų pas mane ne fontanai, nėra iš ko daugiau žmonių pasamdyti, kad sumokėti už darbus. O taip norėtusi į pabaigtą kraustytis
Dar tas purvynas ant kiemo, kaip ten žmonės pakenčia, nieko nedaro, juk valdžia tikrai nesutvarkys. Reiks pasipurtyti, nors prie savo vartelių susitvarkyti, o tai purvo košė vos ne į batus lipa, feee...
Papildyta:
Uranija5, bus tų gėlių, spėsi dar, šalta vežioti

Pas mus šalia šiandien naktį gaisras buvo namas degė. Blyn kaip baisu Pradžioj nesupratom, MB prabudo, sako, kokie durniai fejerverkus laido naktį, po to dar galvojom, kad varnas kas parke šaudo, galų gale dašuto, kad šiferis sproginėja kaip fejerverkas dūmai į kitą pusę nuo vėjo ėjo, tai neužsiuodė. Namas pusiau apleistas, nesuprasi kas ten gyvena. Atseit paveldas be šeimininkų , o tikrieji šeimininkai bomžikai Vien žo naktelė

Mililė, kaip baisu . vaikai turbūt išsigando

ką tik rodė per teliką tą sudegusį namą

Baisus dalykas yra gaisrai - kaip mano mama sako "nieko nėra baisiau už gaisrą, nes vagys nors sienas palieka"

Tiek, kad namas kaip supratau buvo negyvenamas, neprižiūrimas, tai baisaus nuostolio gal ir nebus. Man baisiau kai paskaitau, jog sudega namai ir būna jie nedrausti

Na kokie asocialūs ar labai neturtingi žmonės (iš kitos pusės tie neturtingi tikrai neturės už ką atstatyt), bet vidutiniškai gyvenantys ir ypač kūrenantys malkomis tikrai jau galėtų nepagailėt 100-150lt litų metams - ar tokie baisūs tai pinigai už ramybę

................

O mes šiandien antro bernaičio gimtadenį šventėm - abu pas mane jie kovinukai žuveliukai

baisu tikrai, kai pagalvoji, kokia jėga yra nevaldoma ugnis...



Gyvenamas, pastoviai kaminai rūkdavo. Viena pusė seniai buvo ar tai sudegus ar tai sugriuvus, o kita lyg kažkokiem meninikam išnuomota . Bomžikai trindavosi aplink visada. Ten nerealus aukšta tvora aptvertas kiemas nuo parko su vartais kuriuos kažkas dar ir prižiūrėdavo. Per gaisrą žmogų iš antro aukšto gaisrininkai išgelbėjo. Sakyčiau tokia šiek tiek mistinė vieta, nos Vilniuje tokių vaiduoklių dar daug yra. Ten kaip atskira respublika su savo gyvenimo taisyklėm, o šalia ambasados, verslo centrai ir t.t.

SU gimtadieniu

Atsimenu kaip pas mus soduose du namai degė, gal mėnesio skirtumu, jie vienas šalia kito stovi. Labai baisu poto buvo, kažkaip nejauku, atrodydavo, kad ir tavo padegti gali
Dabar vienam jų Juška gyvena, o kitą atstatė tie patys šeimininkai, gerai, kad abu daugmaž mūriniai buvo, tai bent sienos liko.



Šiandien išleidau vyra su mano tėvais Slovakijon slidinėti, grįš pirmadienį. tai praktiškai tik dviese su sūnum karaliaujam
Tikiuosi po poros metų jau ir aš galėsiu

Dėkui

Vat ir mano gėliokai - kelios senesnės (tik kitu kampu ar gausiau žydinčios), kelios naujesnės

Gastrochilus japonicus fantastiškas gėliukas - žiedukai maži, bet žydi be menkiausios pertraukos Dar šiandien radau naują žiedyną ir naują auginuką lendantį



Vokiškos trąšos tikrai superinės - prieš metus pirkau vat tokį miniuką



.......o po metų pražydo štai kokiais ryškiais žiedais







Elegant Charms lėtai, bet užtikrintai išskleidžia vis daugiau žiedų



Miltonidium Rosy Sunset



Paphiopedilum niveum



Štai taip šią akimirką atrodo maniškis Phalaenopsis philippinensis - trys pumpurai išsipūtę ir tuoj turėtų išsiskleisti, o žiedstiebio galiukas dar auga



O vat taip auga keikiai ant Phalaenopsis equestris var. ilocus senųjų žiedstiebių - ir patys auga, auginasi šaknytes, ir žydėt susiruošė tuo pat metu

Mumrikas, tavo berniuką su tortadieniu
Vis negaliu atsistebėti, kaip tave myli gėlytės, nereikia net jokių stikladėžių.
Gerai, kad priminei draudimą, dar savo neapdraudus, bet būtinai drausiu, kai malkomis kūrenamas ir dar toks senas kaminas, nors ir išvalytas, maža kas. Dar iš šono kaimynai gyvena be elektros, nes nedirbantys,tai nemokūs, tai irgi niekada nežinai kada. Dieve, kaip žmonės skursta ir kaip nesiseka, kad iki tiek... , man jų iš anksto gaila, nors ir esu mačiusi porą kartų, tiesa, per sieną balsai lb girdisi, bet statybininkai deda dešimt cm vatą, gipsą, užsidažys, tai tikiuosi, perdaug nesigirdės. Nes žmonėms, kuriems gyvenimas nesiseka, būna ypač pikti ir pavydūs
Pagaliau vyras prakalbo, kad reik šarvuotų durų, o tai, kai aš sakiau, tai ne ne, dedam senas, iš rūsio, medines. Matyt, jam pavėluotai suveikė, kad aš teisi. Įdomiai atrodytų, visas butukas blizga, o durys kaimyno išmestos Kai aš lb priietaringa, niekad tokių su svetima aura ir prisiminimais, nedėčiau, jau geriau su senom apkaltom sedėčiau. Čia lauko, bet vidinės, tai kažkiek nekainuos, bet vistiek noriu pašiltintų. Uch, kad prirašiau
Su tarptautine Moters diena, mielosios

Su mūsų švente, brangiosios Kad šypsenos nuo veidų nenyktų, kad sveikatos niekad netrūktų, smagūs ir linksmi nuotykiai lydėtų, o vyrai su gėlėmis ne tik per masines šventes namo grįžtų

Ačiuks, Merii. Aš visokiais mistiniais dalykais netikiu, bet kad gyvi organizmai turi energetinį lauką tai jau ir moksliškai įrodyta. Tai matyt tie mūsų biolaukai su gėliukais sutampa - kažkaip aš labai sutariu su augalais ir gyvūnais nuo pat vaikystės. Mano seneliai, kurie buvo (deja dabar tik senelis yra) man ir kaip antri tėveliai, "gamtos, kaimo" žmogeliukai trauką gamtai perdavė ir man - jaučiu tą kiekviena kūno ląstele

Seneliai turėjo apie šešioliką avilių, išvažiuodavo medaus kopinėt visai dienai ir aš visad su jais. Viena pievom klajodavau visą dieną grįždama tik pavalgyt ir dar tos dienos visad pritrūkdavo Visokiausius vabaliukus, kirminiukus tyrinėdavau, augalus rinkdavau, veždavau namo, sodindavau, eksperimentuodavau - niekad ir nieks nenusibosdavo, nors pagalvojus nei interneto nebuvo, nei telefonų, o per televizorių žiūrėdavau vaikas būdama tik filmukus ir R.Kazlausko laidas apie gamtą (dar rusiška labai įdomi laida būdavo su labai gražia muzika, bet jau nepamenu pavadinimo).

Negalėčiau nė svajot apie laimingesnę vaikystę, todėl ir savo berniokams tokią noriu suteikt. Ir jie pas mane visiški maugliai - lygiai taip pat vasarą su kaimynu mergaite išsimozoję iki ausų po mūsų pievas braido nuo ryto iki vakaro, sraiges malkinėje augina, "mičiūrino" daržiuką turi, kurį patys susikasė ir viską ką nori sodina bei sėja (pernai su vyru juokdavomės, nes jų kvadratinio metro plote buvo tiek visko prisėta, kiek normaliam darže nebūna ).

Ir pigiai gaunasi - nereikia po n veiklų vežiot, dešimt būrelių laiką užkimšt - kaip sakau suaugusiųjų gyvenima prisigyvent dar tikrai spės ir nuo jo kažkada jau nebegalės pabėgt, tai tegul kol gali pasidžiaugia visiška laisve

......................

Ryte šiandien įeinu į virtuvę ir ten super skaniai kvepia - pasirodo tas naujai pražydęs oncidiumas Aš galvojau kad būtent šis yra bekvapis, o pasirodo rytais kvepia ir gan stipriai

.....................

Ir dar nuo pat ryto paukščiai lesyklėlėj pešas - jų per dieną pas mus tikriausiai apsilanko keli šimtai, nes vienu metu suskaičiuoju kelias dešimtis Kol dešimt su virš susikimšę lesyklėlėj lesa kiti tvoras ir medelius aptūpia laukdami savo eilės. Ir dar garsiai čirškia nepatenkinti, kad pirmi "prie lovio" nepateko