QUOTE(Jurzole @ 2013 02 02, 12:03)
Mano zinios apie menotyra yra minimalios, bet is to, ka zinau apie meno istorija, persasi isvada, kad tie kriterijai yra visgi bent kazkiek susije su gyvenamuoju laikotarpiu, ir kad butent todel dalis menininku, kuriu pasaulio matymas ir perteikimas yra per daug avangardinis ju laikotarpiui, pripazinimo sulaukia gerokai veliau, kartais (daznai?) jau ir po mirties. Tai kaip tada su tais kriterijais? Kode jie tuo metu negalioja tiems tik veliau pripazintiems meno kuriniams?
Ir dar - ar tikrai meno kurini galima visiskai objektyviai ivertinti pagal konkretu kriteriju rinkini? Negi viskas taip banaliai paprasta?
aš įsivaizduoju, kad meno kūrinį nuo masinės kultūros produkavimo labiausiai atskiria estetiniai kriterijai. jeigu kūrinys turi tikslą suteikti pramogą arba pasiųsti kokią nors praktinę žinią, jis nėra meno kūrinys - jis nesiekia sukurti estetikos. jeigu kūrinyje yra svarbiausios estetinės savybės, o visos kitos savybės (žinios siuntimas, didaktika, moralas) yra pagalbinės, tai - meno kūrinys. kaip juos atskirti, neturiu aiškaus atsakymo. estetika, unikalumas, uždarumas, pakankamumas

pvz., meno kūrinio estetinių savybių neįmanoma pakeisti filosofiniu turiniu, moraline žinute, istoriniu konktekstu nesugriaunant jo vertės.
meno kūrinys neturi paskirties pralinksminti žmogų, patenkinti jį. antraip jis būtų ne meno kūrinys, o instrumentas pasiekti malonumui arba perduoti-priimti kokį nors pamokymą. todėl manau, kad meno teikiamas malonumas yra kitoks, ne tas instrumentinis, o estetinis. visų pirma estetinis. jo poveikis yra unikalus, nepalyginamas, nepakeičiamas kitais malonumais, jis turi visiškai savarankišką meninę vertę. meno tikslas glūdi mene. na ok, dar menas gali turėti ugdymo tikslą.
skamba gana prieštaringai, bet gal aš paaiškinti nemoku

menas yra ne geresnė, o alternatyvi būtis.
ir dar, menas nėra demokratiškas dalykas. yra tik du dalykai, kurie su demokratija nesuderinami - menas ir mokslas.
vienas įdomesnių atvejų yra osipas mandelštamas. inovatorius. galbūt tas inovatyvumas, unikalumas yra vienas pagrindinių kriterijų vertinant? pergyvenimas savo laiko, turėjimas to psichinio pagreičio, kuris ne iš karto suvokiamas? meno kūrinys privalo pergyventi kūrėją? menininkas privalo tai suvokti? tai asmeninės civilizacijos kūrimas?